Sunkumai ir skausmingos emocijos nėra priešingybė juokui ar džiaugsmui, tad nereikia vengti pasijuokti net iš sudėtingos situacijos – juokas yra vienas iš psichologinių įveikos mechanizmų. Taip sako psichologė Lina Gervinskaitė-Paulaitienė. Anot jos, juoko nauda ne tik emocinė – juokiantis sumažėja su stresu susijusių hormonų, išsiskiria medžiagų, padedančių lengviau pakelti skausmą.

– Kaip tiriama juoko nauda?

– Truputį liūdna, kad tyrimų apie juoką ir apie pozityvias emocijas yra mažiau nei apie nemalonias, apie sunkius išgyvenimus. Tačiau mokslininkai domisi juoku ir jo poveikiu. Galima įrodyti, kad juokas tikrai prisideda prie sveikatos ir geros psichologinės savijautos. Tai vertingas dalykas. Nėra duomenų apie neigiamą juoko poveikį, todėl galima jaustis ramiai.

Juoko tyrimams atlikti yra skirtingų būdų. Vienas iš jų – analizuojama tai, kas vyksta smegenyse, kai žmogus juokiasi. Tokio tyrimo metu žmogui rodomi juokingi vaizdeliai, kažko klausomasi ir pan. Stebima, kurios smegenų sritys yra aktyvios.

Kitas būdas – stebėti, kokie kūno procesai vyksta, kai žmogus juokiasi. Dar vienas – kai žmogus nesijuokia, bet jo prašoma prisiminti, kada paskutinį kartą juokėsi, dėl ko, kada juokiasi dažniausiai ir pan. Tai labiau savistaba paremtas metodas, žmogaus prašoma užpildyti klausimynus apie juoką.

Tyrimas gali būti atliekamas ir natūralaus stebėjimo būdu – atsisėdus kavinėje ar kažkokioje aikštėje, stebint aplink esančius žmones ir žymintis, kiek laiko jie juokiasi, su kuo būna kartu, kai juokiasi, kas juokiasi daugiau – vyrai ar moterys, jaunesni ar vyresni.

– Kaip juokas veikia emocijas ir kūną?

– Dažniausiai juokiamasi tada, kai vyksta kažkas teigiamo. Juoką lydi džiugesio, pasitenkinimo, atsipalaidavimo jausmas. Dažniau juokiamės, kai esame su kitais žmonėmis, ne būdami vieni. Tai reiškia, kad malonias emocijas ir džiaugsmą patiria ne vienas žmogus, tuo dalijamasi. Juokas veikia ir aplink esančius žmones. Jis ne tik prisideda prie geros savijautos, bet ir stiprina santykį su žmonėmis.

Kalbant apie tai, kas vyksta mūsų kūne, mokslininkai nustatė, kad juokiantis sumažėja hormono kortizolio kiekis. Šis hormonas susijęs su stresu, jo didėja tada, kai patiriame stresą. Juokiantis išsiskiria endorfinai – neurotransmiteriai, veikiantys smegenyse, siejami su gera savijauta. Kai išsiskiria endorfinai, mums tampa lengviau pakelti skausmą.

Pavyzdžiui, mokslininkai darė tyrimą, kurio metu vienai grupei dalyvių rodė smagius filmukus, tie žmonės juokėsi. Kitai grupei rodė neutralius filmukus. Vėliau dalyvių buvo paprašyta rankose išlaikyti ledo gabaliuką. Tie, kurie juokėsi, buvo tolerantiškesni šalčiui, nes endorfinų kiekis jų kraujyje buvo didesnis. Kai juokiamės, išsiskiria ir dopaminas, siejamas su motyvacija, aktyvumu ir pan.

– Koks juokas sveikiausias? Ar svarbu kvatotis „nuo dūšios“?

– Tai dar neaišku. Vieni tyrimai rodo, kad nevaldomas juokas ir tas, kurį sukeliame sau sąmoningai, žiūrėdami kažką juokingo, yra lygiaverčiai. Kitur teigiama, kad spontaniškas ir nevalingas juokas stipriau veikia kūno procesus.

Tuomet sąmoninga kontrolė pasitraukia į šalį, kūno reakcijos tampa automatinės, nevalingos, tuo pačiu tai atneša daugiau naudos. Tai susiję su didesniu atsipalaidavimu, galbūt išsiskiria daugiau dopamino ar endorfinų, atitrūkstama nuo sunkumų.

– Galima rasti informacijos, kad juokas naudingas plaučiams, nes tuomet giliau kvėpuojama. Tačiau užsimenama ir apie juoko naudą sąnariams. Ar tai tiesa?

– Tyrimų apie sąnarių ligas nesu užtikusi, bet tai nereiškia, kad jų nėra. Juk tikrai nuoširdžiai juokiantis juda ne tik pilvas, diafragma, bet ir rankos, kartais pajuda ir kojos. Galima svarstyti, kad juokas prisideda prie aktyvių procesų mūsų kūne.

– Kai kuriose situacijose apie juoką net negalvojama – kai įvyksta nelaimė, liga. Tačiau vis tiek patariama rasti laiko geroms emocijoms ir atsipalaiduoti?

– Sunkumai ir nemalonios, skausmingos emocijos nėra priešingybė juokui ar džiaugsmui. Net sunkiu ir skausmingu gyvenimo momentu reikėtų rasti laiko pasijuokti. Tai nereiškia, kad susiklosčiusi situacija vertinama nerimtai. Juokas padeda atsipalaiduoti fiziškai, taip pat bent akimirkai atsitraukti nuo to, kas sukelia sunkumus. Juokiantis juk negalvojama apie tai, kas sunku ir skausminga.

Juokas, humoras ir net pasijuokimas iš situacijos – vienas iš psichologinių įveikos mechanizmų. Jei randame būdų pasijuokti iš savęs, tai reiškia, kad atrandame ir būdą į situaciją pasižiūrėti iš kito kampo. Tai suaktyvina kūrybiškumą, ieškant sprendimų. Tad net ir sudėtingose situacijoje juokas yra sveikintinas ir rekomenduotinas dalykas.

– Kaip reaguoti, jei juokiamasi visiškai ne vietoje ir ne laiku?

– Nederėjimas juoktis tik dar labiau provokuoja. Kuo labiau nedera, tuo didesnis noras juoktis. Vienas iš būdų aplinkiniams – nereaguoti į juoką, nestiprinti žmogui nepatogumo jausmo, kuris tuo metu kyla. Tinkamas būdas yra nusišypsojimas, pripažinimas. Aplinkiniams reikėtų vengti griežtumo ir smerkimo. Nemanau, kad tai padėtų sukontroliuoti juoką.

Rasa Pekarskienė, „Sveikata“ | LRT.lt

loading...