Kodėl nenori tuoktis su manimi?
0 (0)

maldives-698501_640

Klausimas: Man 30 m. Turiu sūnų, išsiskyrusi. Šešti metai turiu draugą. Gyvename kartu treti metai. Draugui 36 m. Prieš mūsų draugystę turėjo draugę, kartu daugiau nei 10 m. gyveno nesusituokę.

Pastaruoju metu labai daug galvoju apie santuoką ir vaikus. Kadangi jaučiu, kad su šiuo žmogumi noriu praleisti savo gyvenimą, matau ateitį kartu. Myliu, jaučiu aistrą, trauką, pagarbą jam.

Taip ir gyvename įprastą poros gyvenimą… Bet… Vis viduje sukilę jausmai įneša sumaištį į mūsų bendravimą. Tai vyksta iš mano pusės. Kyla klausimas apie santuoką ir vaikus. Kai bandau pakalbėti apie man ramybės neduodančius šiuos klausimus visada gaunu viena ir tą patį atsakymą: NORIU… Suprantu jis atsako į tai ko klausiu: Kodėl nenori tuoktis su manim ir turėti vaikų? Ir viskas. Pastaruoju metu kai to vėl paklausiu supyksta, pakelia balsą… Tada ašaros ir vėl viskas lieka taip kaip buvę… iki sekančio mano jausmų protūkio. Taip viskas ratu…

O man kuo toliau tuo labiau apima neviltis… Neviltis, kad niekada to ir nebus. Nebežinau kaip klausti, ką galvoti ir kaip elgtis. Šios mintys nebeleidžia man gyventi… Neturiu noro ir užsidegimo dirbti, tvarkytis namuose, net nuotaika dažniausiai bloga… O kai būna sunkiausia norisi tik verkti.

Viduje norisi rasti ramybę… Net susitaikyčiau su tuo, kad nesu jam ta kurią jis nori vesti ir turėti vaikų… Bent būtų aišku. Dabar yra tik amžina nežinomybė…

Pagarbiai,
Erika (vardas pakeistas)

Komentaras: Laba diena, Erika,
Ačiū už Jūsų laišką. Rašote, kad norite vestuvių, vaikų, kad mylite ir jaučiate gražius jausmus savo draugui. Visgi, kartais Jums kyla jausmai, kurie įneša sumaišties. Gal galite įvardinti kokie tai jausmai? Gal tai nerimas dėl ateities? Gal pyktis? Gal gėda? Svarbu atpažinti tuos jausmus, kurie neduoda ramybės. Paprastai stiprūs jausmai šiaip sau neateina. Reiktų panagrinėti, kokios mintys ateina į galvą, kai kyla ramybės neduodantys jausmai. Greičiausiai tos mintys kalbės apie tai, kodėl norisi santuokos, vaikų, kas būtų, jei šie norai neišsipildytų ir pan. „Sugaukite“ tas mintis ir pažvelkite į jas iš šono: kokie įrodymai įrodo Jūsų minties teisingumą ir kokie įrodymai rodo, kad mintis klaidinga? Panagrinėkite, ar tos mintys visiškai teisingos.

Kitas svarbus dalykas, kurį minite savo laiške, yra tai, kaip Jūs kalbate su savo draugu Jums rūpimu klausimu. Jūsų klausime yra keletas klaidų:

1. Žodis „kodėl“ turi kaltinimo atspalvį. Užduokite sau šiuos klausimus „Kodėl Jūs nevažinėjate dviračiu?“ ir „Papasakokite, kas lemia tai, kiek važinėjate dviračiu.“ Į kurį klausimą sureaguotumėte gindamasi, o į kurį atsakytumėte plačiau?

2. Klausimu „Kodėl nenori tuoktis su manimi ir turėti vaikų?“ Jūs tarsi parodote, kad jau žinote, ką žmogus mąsto, tarsi rodote savo pranašumą, nes Jūs už kitą žmogų pasakote, ką jis mano, ko nori. Suprantu, kad būdama šiuose santykiuose Jūs jau gerai pažįstate savo antrąją pusę, jaučiate, ko jis nori, ar nenori, tačiau kad ir kaip gerai pažintumėte kitą, visada palikite galimybę jam pačiam pasakyti, ko pats nori ar nenori. Taip pat reiktų nuolat prisiminti, kad „minčių skaitymas“ yra tik iliuzija, mąstymo klaida, o tiksliausią informaciją gausite iš kito lūpų.

Savo laiške sakote, kad nežinote, kaip klausti, ką galvoti ir kaip elgtis. Pabandysiu pasakyti keletą gairių:

1. Klausti rekomenduojama atvirais klausimais, skatinančiais atsakyti ne vienu žodžiu. Pavyzdžiui: „Papasakok man, prašau, kokios tavo mintys apie santuoką?“, „Ką manai apie vaikus?“, „Kaip įsivaizduoji mūsų tolimesnius santykius?“, „Aš jaučiu, kad esi tas žmogus, su kuriuo noriu turėti bendrų vaikų. Ką tu apie tai manai?“ ir panašūs klausimai, kurie būtų be jokio kaltinamojo atspalvio ir leistų papasakoti daugiau, nei atsakyti vienu žodžiu.

2. Svarbu klausti ir tinkamu momentu. Tai yra svarbus pokalbis, todėl rekomenduojama sulaukti tinkamo momento (kaip kad laukiate tinkamo momento eiti pas vadovą kalbėti apie paaukštinimą, taip ir su draugu reiktų išlaukti strategiškai tinkamo laiko). Jūs ir draugas turėtumėte būti pailsėję, pavalgę ir patenkinę kitus bazinius poreikius, turėtumėte būti neužimti kitų svarbių klausimų, neskubėti, būti ramioje, neblaškančioje aplinkoje, nesusipykę. Prieš tai keletą dienų pasistenkite išlaikyti santykius be didelių pykčių, būkite tokia, kokia norite būti savo draugo akyse. Žmonės yra stipriai veikiami emocijų, jų sprendimai taip pat.

3. Nemažiau svarbu yra rūpintis savo psichine ir fizine sveikata. Iki Jūsų pokalbio pasistenkite atidėti neraminančias mintis dėl santuokos ir vaikų vėlesniam laikui. Galite kalbėti sau, kad nebeskaitysite kito minčių ir sulauksite tikslaus atsakymo. Šitiek metų laukėte, šiek tiek laiko gal nieko nepakeis? O kad laukiant tinkamo momento laikas neprailgtų, galite susikoncentruoti į Jums malonią veiklą, į savęs „palepinimą“, į užsiėmimus Jums abiems malonia veikla. Kai ateis laikas kalbėtis, būsite labiau pasitikinti savimi, o gal ir draugas Jus pamatys naujomis spalvomis.

Yra toks pasakymas „išsipildanti pranašystė“, kuri reiškia: Jūs numanote -> tada elgiatės taip, lyg Jūsų numanymas būtų tiesa -> tada savo veiksmais veikiate aplinką -> aplinka po truputį pradeda prisitaikyti prie Jūsų elgesio. Taigi laikui bėgant, mintys išsipildo. O galite pabandyti galvoti ir elgtis priešingai ir po to pažiūrėti, galbūt išsipildys „gerasis scenarijus“.
Jeigu visgi nepavyks išsiaiškinti Jums rūpimų klausimų ar bus patiems per sunku, visada galite kreiptis į porų terapeutą, kuris gali padėti Jūsų sunkumuose.

Jūs jau pradėjote spręsti šį sunkumą parašydama mums, linkiu stiprybės ir sėkmės tolimesniuose sprendimuose!

Vilniaus šeimos psichologijos centro psichologė Eglė Malokviejūtė
Kontaktai: +37062058759, egle@seimospsichologija.lt

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.