Kodėl pas žydus neįtikėtinai aukštas IQ?

5


Iliustracija: pixabay.com

Aškenaziai – viduramžių Elzaso, Reino slėnio ir Rytų Europos žydų palikuonys. Alberto Einšteino medicinos koledžo (Albert Einstein College of Medicine) genetiniai tyrimai leidžia spėti, jog Aškenazių kraujo linija nuo kitų žydų atsiskyrė maždaug prieš 2500 metų. 40 % jų – tik keturių žydų motinų palikuonys. Apie 80 % viso pasaulio žydų šiandien – aškenaziai.

Tyrėjai, nagrinėjantys aškenazius, sutinka, jog Abraomo palikuonys užima aukščiausias vietas sąraše pagal IQ. Styvenas Pinkeris (Steven Pinker), 2007 metais skaitęs lekciją „Žydai, genai ir intelektas“, teigia, jog „jų vidutinis intelektas yra tarp 108 ir 115“. Ričardas Linas (Richard Lynn), 2004 metų „Amerikos žydų intelektas“ autorius, sako, jog jis „tik“ perpus aukštesnis – 107,5. Henris Harpendingas (Henry Harpending), Džeisonas Hardis (Jason Hardy) ir Gregoris Kochranas (Gregory Cochran) iš Jutos universiteto, 2005 metų tyrimo ataskaitos, pavadintos „Aškenazių intelekto gamtotyra“, autoriai, tvirtina, jog jų intelekto lygis yra standartiškai nukrypęs nuo bendro europietiško per 0,75-1,0. Čarlzas Miurėjus (Charles Murray) savo 2007 metų esėje „Žydų genijai“ teigia: „vidutinis jų IQ lygis yra tarp 107-115, didžiausia tikimybė – 110“.

Vidutinis žydų IQ lygis – 115, tai 8 punktais aukščiau už bendrai pripažintą jų artimiausių konkurentų – šiaurės rytų azijiečių – vidurkį, ir maždaug 40 % aukštesnis nei bendras vidutinis IQ – 79,1, kurį išskaičiavo Ričardas Linas (Richard Lynn) ir Tatu Vanhanenas (Tatu Vanhanen) savo darbe „IQ ir globali neteisybė“.

Beje, atkreipkite dėmesį į vieną įdomų dalyką: aškenazių erdvinis vizualinis IQ lygis gana vidutiniškas; vieno tyrimo metu jo vidurkis buvo net žemiau nei vidutinis – 98. Šis trūkumas kompensuojamas registruojant astronominius kalbinio IQ dydžius, į kurį įeina loginis žodinis mąstymas, suvokimas, trumpalaikė atmintis ir matematiniai sugebėjimai; 1958 metų tyrimai parodė, jog vidutinis ješivos studentų verbalinio IQ lygis – 125,6.

Ar tikrai aškenaziai turi aukštą IQ lygį ir yra genijai? Atsakymas – TAIP. Gauso kreivė naudojama parodyti procentinį specifinės grupės IQ lygio atitikimą; bendrai tarp gyventojų, kur vidutinis IQ – 100, kreivė rodo tokias proporcijas:

mažiau nei 70 IQ – 2,5 %
70-85 IQ – 12,5 %
86-100 IQ – 35 %
101-115 IQ – 35 %
116-130 IĄ – 12,5 %
daugiau nei 130 IQ – 2,5 %

Pritaikius tą pačią kreivę aškenaziams, tačiau padidinus vidurkį 17 punktų (naudojant skaičius nuo Šanso iki Pasirinkimo) gauname tokį IQ padidėjimą:

mažiau nei 87 IQ – 2,5 %
88-102 IQ – 12,5 %
103-117 IQ – 35 %
118-132 IQ – 35 %
133-148 IQ – 12,5 %
daugiau nei 148 IQ – 2,5 %

Šis kreivės nuokrypis į didesnę nei standartas pusę (15 punktų) rodo, jog visi aškenaziai tinkami Mensai (mažiausia 130 IQ), o jų vidutinis IQ yra toks pat, kaip Gebenės lygos absolventų.

Iš tikro, tarp lygos narių aškenazių yra gerokai didesnė proporcija, nei kitų; pavyzdžiui, jie sudaro 30 % Jeilio universiteto studentų, 27 % Harvardo, 23 % Brauno, 32 % Kolumbijos universiteto ir 31 % – Pensilvanijos.

Tai leidžia mums spėti, jog Gauso kreivė aškenazių atžvilgiu yra šiek tiek pailginta – įtakoja jų sugebėjimą siekti sėkmės. Jei kalbame apie pirmąjį variantą, tai Čarlzas Miurėjus pažymi, jog „Žydų su 140 ir daugiau IQ proporcija yra 6 kartus didesnė nei kitų“. Harpendingas, Hardis ir Kochranas gauna apytiksliai tokią pat lygybę: „4 iš kiekvieno tūkstančio šiaurės europiečių intelekto koeficientas yra 140+, o žydų tarpe tokių yra 23“. Miurėjus taipogi pasakoja apie 1954 metų neįprastai aukštus Niujorko mokyklų genijų duomenis, turinčių IQ 170+, 24 iš 28 tokių vaikų buvo… žydai.

Dabar, kai jau įrodžiau, jog aškenaziai turi didelį IQ, imkime ir pažiūrėkime, ko jie pasiekė su tomis daugiafunkcinėmis smegenimis.

19 amžiuje Markas Tvenas pastebėjo:

(Žydai) tipiškai ir pastebimai yra pasaulio intelektualioji aristokratija… (žydų) indėlis į žymiausių pasaulyje vardų literatūroje, moksle, mene, muzikoje, finansuose, medicinoje sąrašą yra proporcingas jų nedideliam kiekiui. Jie perėjo žiaurius išbandymus.. ir padarė visa tai savo rankomis, surištomis jiems už nugaros.

Tveno pastebėjimai nepaseno. Aškenazių vis dar labai mažai. Štai trumpas aškenazių pasiekimų per paskutinius 90 metų sąrašas.

Nobelio premija: nuo 1950 metų 29 % premijų atiteko aškenaziams, nežiūrint į tai, jog jie atstovauja tik mažytę žmonijos dalį. Aškenazių pasiekimai yra 177 kartų didesni, nei jų pačių skaičius. Ir jie nelėtina greičio, netgi priešingai – jį didina. XXI amžiuje jie gavo 32 % visų premijų, 2011 metais penki iš trylikos Nobelio premijos laureatų buvo žydai (t. y. 38,5 %).

1930 metų Vengrija: aškenaziai sudaro 6 % visų gyventojų. Iš jų buvo 55,7 % visos šalies gydytojų, 49,2 % advokatų, 30,4 % inžinierių ir 59,4 % banko tarnautojų; be to, jie kontroliavo 49,4 % metalurgijos, 41,6 % mašinų gamybos, 72,8 % drabužių gamybos pramonės, o kaip nekilnojamo turto savininkai jie gavo 45,1 % visų pajamų iš nuomos Budapešte. Kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Lenkija ir Vokietija, žydus taip pat lydėjo sėkmė.

„Svarbūs skaičiai“: Knygoje „Žydų genijai“ Čarlzas Miurėjus paskaičiuoja žydų indėlį į įvairias sferas, pažymėdamas, kiek daug jie nuveikė, palyginus su tokiu nedidelių jų pačių kiekiu. Jis padarė šias išvadas: biologija – žydų nuopelnai 5 kartus viršija jų pačių kiekį, chemija – 6 kartus, fizika – 9 kartus, literatūra – 4, muzika – 5 kartus, vaizduojamasis menas – 5 kartus, matematika – 12 kartų, filosofija – 14 kartų.

JAV (šiuo metu): žydai-aškenaziai sudaro 2,2 % gyventojų, tačiau atstovauja 30 % visų elitinių koledžų profesūros, sudaro 21 % visų Gebenės lygos absolventų ir 25 % Tiuringo prizo laureatų. Be to, žydai sudaro 50 % iš dviejų šimtų intelektualų… 40 % pirmaujančių Niujorko ir Vašingtono advokatų kontorų partnerių… 59 % direktorių, rašytojų ir penkiasdešimties ryškiausių kino filmų prodiuserių…

Izraelis: 1922 metais nuskurdinta šios pelkių ir dykumų žemės gyventojų dalis tesudarė 752 tūkstančius žmonių. Šiandien jų jau 7,746 milijono gyventojų, didžiausia jų dalis – aškenaziai (3 milijonai ir 60 % darbo jėgos), jie sudaro sėkmingą verslininkų naciją, gaunančią didžiausią pelną vienam žmogui. Izraelis yra pirmoje vietoje pagal aukštųjų mokyklų absolventų skaičių, muziejų skaičių, namų kompiuterių ir mokslinių leidinių skaičių.

Mane labiausiai stebina Nobelio premijos laureatų statistika. Tik pamanykite: jei kiekvienas planetos gyventojas būtų žydas aškenazis, tai Nobelio premijos laureatų būtų 117 kartų daugiau, ir atitinkamai 117 daugiau išradimų per metus? NEĮTIKĖTINA! Be jokios dirbtinio intelekto pagalbos…

Viduramžiais žydų-sefardų pasiekimai taipogi buvo nemaži. Džordžo Sartono „mokslo istorijos“ įvade autorius pažymi, jog 95 iš 626 pasaulio mokslininkų 1150-1300 metais buvo žydai sefardai, o tai 15 % viršija jų pačių skaičių.

Tačiau, kai paskaičiavo sefardų IQ, jis pasirodė ne aukštesnis, nei vidutinis šiaurės Europos rodiklis ir visiškai ne toks aukštas, kaip aškenazių.

Sprendžiant iš šių faktų, tik visiškas kvailys dar gali ginčytis, jog vidutiniškai žydai aškenaziai nėra ypač protingi. Aš nekalbu apie jų kognityvinius sugebėjimus, aš nesu prosemitas ir ne sionistas, aš išskiriu faktus, kurie įrodo, jog tai – neginčijama tiesa.

Tai rodo, jog savo darbu aš bandau atsakyti į klausimą – kodėl? Kodėl žydų aškenazių IQ yra toks aukštas? Kalta genetika, aplinka, kultūra, švietimas ar unikali daugelio faktorių kombinacija?

Savo pirminėje šios medžiagos publikacijoje aš daviau aštuonis aukšto aškenazių IQ paaiškinimus. Tada gavau kalną elektroninių laiškų (daugelis jų iš profesūros), kurie suteikė man papildomos informacijos. Mano išplėstame darbe – dvidešimt teorijų. Aš pasitikiu padėjusiais man autoriais, nors kai kurių net vardo nežinau, tik jų slapyvardžius interneto pokalbiuose. Štai mano sąrašas, pateikiu chronologine tvarka.

Babilono eugenika. 586 metais prieš mūsų erą Jeruzalę visiškai sugriovė Babilonas, vadovaujamas Navuchudonosoro, kuris „ištrėmė visus (žydus) karininkus ir kareivius, visus stalius ir kalvius… išskyrus vargšus šios žemės žmones“ (Antroji Karalysčių knyga 24; 10-14). Savo knygoje „Nesutriuškinamieji žydai“ Maksas Dimontas (Max Dimont) teigia, jog belaisviai buvo „geriausi judėjų aristokratijos ir inteligencijos atstovai“.

Pirmosios Diasporos žydai pasižymėjo tremties į Babiloną metu. Dimontas teigia: „Babilono bibliotekose žydai intelektualai atvėrė naują idėjų pasaulį. Per penkis dešimtmečius žydai tremtiniai atsidūrė Babilono visuomenės viršūnėse – verslo, mokslo ir kultūros pasaulyje. Jie tapo prekybos lyderiais, mokslo veikėjais, valdančiųjų patarėjais“.

538 metais prieš mūsų erą Persijos karalius Kiras Didysis leido žydams grįžti į tėvynę. Turtingi žydai, sukūrę sėkmingus prekybos kelius ir verslą Babilone finansavo trokštančius grįžti ir atstatyti Judėją. Pirmieji bandymai buvo nesėkmingi, bet galų gale 1760 persikraustėlių, vadovaujamų pranašo Jezdros ir valdovo Nejemijos atstatė Jeruzalės sieną ir atkūrė naciją. Grįžę į Izraelį Babilono žydai rado savo vargšus brolius pusę amžiaus atsilikusius ir dėl asimiliacijos beveik išnykusius, ištirpusius pagonių gentyse. Kirilas Darlingtonas (Cyril Darlington) savo darbe „Žmogaus ir visuomenės evoliucija“ mano, jog žydų elito atskyrimas bei nuolatinis neišsilavinusių bei beraščių nušalinimas lėmė genetinį intelektualinį pakilimą.

Sugrįžtantys žydai taip pat sukūrė dvi tradicijas, stiprinančias protą ir jų kultūrą ateityje – uždrausta santuoka su pagonimis ir penkios pirmosios Mozės knygos buvo kanonizuotos į Torą.

Paini knyga tautai. Tora (penkios pirmosios žydų Biblijos knygos) ir Talmudas (rabino argumentų užrašai) kompleksiniai ir sudėtingi. Praktikuojantys judaizmą turi studijuoti sudėtingus didelės apimties įstatymų tekstus. Raštų turinys nėra paprastas ir suprantamas pažodžiui, o priešingai – sukurtas daugelio abstrakčių lygių supratimui. Aklas tikėjimas ir vergiškas pasišventimas, įkvėptas tikėjimo – ne judaizmui. Vietoje to, vienatinio Dievo garbinimui reikalingas raštingumas, kognityviniai sugebėjimai, kad suprastum tekstus. Tradicinis Talmudo supratimas reikalauja „studijuoti jį po septynias valandas per dieną septynis metus iš eilės“. Čarlzas Miurėjus pastebi, jog „jokia kita religija nepateikia tiek pretenzijų tikinčiajam“, vėlesnė analizė parodė, jog „judaizme būti geru žydu, reiškia būti protingu žydu“.

Sveika gyvensena ir maitinimasis. Profesorius Semas Lemanas-Vilcigas (Sam Lehman-Wilzig) iš Izraelio Bar-Ilan universiteto pateikė man dar vieną teoriją. Jo spėjimas remiasi faktu, jog savo tradicijoje žydai buvo švaresni, nei pagonys. Jis pažymi rankų plovimą prieš kiekvieną maitinimąsi, kasdienis vyrų apsiprausimą „mikvoje“ (vonios kambarys apsivalymui) ir kasmėnesinį moterų apsivalymą pasibaigus menstruaciniam periodui. Jis taip pat pažymi, jog draudimas valgyti kiaulieną saugojo žydus nuo trichineliozės. (Žinomiausios mirtys nuo šios ligos – Gotama Buda (Gautama Buddha) ir Volfgangas Mocartas (Wolfgang Mozart). Taigi, žydai mažiau sirgo ir jų kūnai mažiau kentėjo, o tai gerino jų protinius sugebėjimus.

Toks manymas kartojasi ne vieną kartą. 1953 metais Džono Hopkinso universiteto farmakologas Deividas I. Machtas (David I. Macht) atliko tyrimą, kurio rezultatais remdamasis jis teigia, jog dešimtys draudžiamų Pakartoto Įstatymo ir Levitų knygos mėsos patiekalų iš tikro buvo labai nuodingi, lyginant su leidžiamu košeriniu maistu. Be to, Šeronas Moalemas (Sharon Moalem) savo paskutinėje knygoje „Ligonio gyvybės išgelbėjimas“ spėja, jog raugintų produktų atsisakymas žydų Velykų metu išgelbėjo juos nuo žiurkių ir buboninio maro plitimo 13 amžiuje. Ir paskutinis, ne mažiau svarbus faktas – turtingi žydai-aškenaziai gyveno erdvesniuose, nei rytų Europos gyventojai, namuose, o tai padėjo jiems lengviau išgyventi epidemijas.

Tamprus ryšys tarp aukšto IQ, sveiko maisto, infekcinių susirgimų, sanitarinių normų ir gyventojų tankumo aprašomas kitose šios knygos dalyse, ypač skyriuje „Ankstyvieji metai“.

Ypatingas dėmesys išsilavinimui. Jeremija Untermanas (Jeremiah Unterman) iš Jeruzalės papasakojo man, jog Tora kiekvieną tėvą prisako išmokyti Toros įstatymo savo vaikus, Marisa Landau (Marisa Landau) puslapyje futurepundit.com taip pat pažymi, jog žydų religija draudžia auginti beraščius vaikus. Be to, Landau teigia, jog žydų moterys taip pat mokėsi skaityti ir rašyti – unikalus senovės pasaulio fenomenas. Landau taipogi mini, jog žydai turėjo tradiciją aprūpinti žentą viskuo 10 metų į priekį, jei jis norėjo pasišvęsti mokslui. Panašu, jog būtent žydai bus išradę kažką panašaus į stipendiją.

Viduramžiais prancūzų vienuolis Pjeras Abeliaras (Peter Abelard) (1079-1142) štai ką rašė apie žydų išsilavinimą: „Žydas, netgi neturtingas, net jei turi dešimt sūnų, išmokys juos visus, ir ne tam, kad užsidirbtų, kaip tai daro krikščionys, o kad suprastų Dievo įstatymą. Ir ne tik sūnus, bet ir dukras“.

Privalomos mokyklos berniukams. 64 metais vyriausiasis rabinas Ješua ben Gamla išleido įsaką apie privalomas mokyklas visiems berniukams nuo 6 metų. Per 100 metų žydai pasiekė visuotinį raštingumą ir mokėjimą skaičiuoti tarp vyrų ir taip tapo pirmąja istorijoje tai pasiekusi nacija.

Progresyvus įsakas padarė milžiniškus demografinius pokyčius. Aukšta mokslo kaina ir vyraujantys gyvuliniai ūkiai tarp 2 ir 6 amžiaus daugelį žydų pastūmėjo į krikščionybę, o tai lėmė žydų sumažėjimą nuo 4,5 milijono iki 1,2.

Prigimtinė eugenika šioje situacijoje teikė pirmenybę dviem grupėms: 1) turtingesnių, atseit protingesnių žydų sūnūs, kurių tėvai galėjo leisti juos į mokyklą ir taip suteikdami jiems galimybę likti žydais ir 2) protingiausiems berniukams, kurie greitai mokėsi skaityti, rašyti ir skaičiuoti su sąlyga, jog jie galėjo leisti sau „likti žydais“.

O kas gi iškrito? Kas buvo išmestas iš genofondo? Atsakymas: neturtingi, neišsilavinę žydai ir/arba tie, kurie turėjo žemiausią IQ.

Miestų plėtimasis. 1 amžiuje 80-90 % žydų buvo fermeriai. Tačiau 1000-aisiais metais tik 10-20 % jų liko ūkininkauti. Tam tikro išsilavinimo lygio reikalavimas, pagal Ješua ben Gamlo įsakymą, leido žydų berniukams persikelti iš kaimo į miestą ir įgyti kvalifikuotą profesiją, įskaitant prekybą ir finansus.

Persikėlimas iš kaimų į miestus lėmė staigų IQ šuolį, urbanizacijos dėka didėjo išsilavinusiųjų skaičius ir vystėsi technologijos. Pagal Hanojos nacionalinio universiteto 2006 m. atliktus tyrimus, IQ skirtumas tarp kaimo ir miesto studentų buvo 19,4. Panašus tyrimas 1970 metais Graikijoje užfiksavo 10-13 skirtumą. Kiti tyrimai nurodo mažesnį skirtumą – 2-6, tačiau visi sutinka, jog miesto gyventojų rezultatas žymiai geresnis, o žydai – viena iš labiausiai urbanizuotų nacijų pasaulyje.

Dialektinis ir racionalus mąstymas. Daktaras Semas Lemanas-Vilcigas informavo mane apie tai, jog žydų mokymo būdas – „dialektinis“. Pats Talmudas – tai ne šiaip įstatymų rinkinys, o netgi atvirkščiai – milžiniškas TEZIŲ rinkinys. Žydus moko matyti skirtingus to paties reiškinio aspektus, jie mokosi formuluoti klausimus bet kokia tema – apie Įstatymą, Rabino logiką ir tikėjimą. Rabinas padeda išmokti argumentuoti, ištisa argumentavimo sistema jau 2000 metų žydų naudojama religiniuose ir pasaulietiškuose debatuose.

Dialektika – ne žydų išradimas, tai mokymo būdas, kurį žydai pasiskolino iš graikų filosofijos, „Sokrato ir žydų metodologijos“ sintezė. Graikiškos įtakos pėdsakai pastebimi Velykų seder, kada žydas, šeimos tėvas, guldomas ant pagalvės (kaip ir graikai), o pats jauniausias vaikas užduoda jam 4 klausimus. Šis mokymo būdas viduramžiais, palyginus su katalikiškomis europiečių „autoritarinėmis“ tradicijomis, buvo unikalus.

Daktaras Sanfordas Aranofas (Dr. Sanford Aranoff), Raiderio universiteto gamtos mokslų ir matematikos profesorius, pasidalino su manimi panašia idėja. Jo manymu, judaizmas remiasi racionaliu mąstymu. (Racionalus mąstymas prasideda nuo tiksliai nustatytų principų, toliau seka loginis veiksmas, o vėliau – empiriniai duomenys galimiems variantams gauti).

Analitiniai, strateginiai įgūdžiai yra išvystyti žydų dialektiniame ir kritiniame mąstyme. Tai svarbios IQ testo sudėtinės dalys. Jos yra principinės karjerai teisės, mokslų ir inžinerijos sferose.

Protingas dvasinių principų perdavimas iš kartos į kartą. Pagrindinis skirtumas tarp katalikų ir judėjų tas, jog kunigai lieka vieniši nuo 4-ojo amžiaus, ir dekreto, liepiančio susilaikyti nuo šeimyninių santykių, o štai žydų rabinų santuoka visada buvo sveikintina. Viduramžiais tarp katalikų buvo didelis IQ nuosmukis, kadangi patys protingiausi ir gabiausi berniukai buvo užrakinti seminarijose, ir genofondas aiškiai nukentėjo. O tuo metu… išmintingi, mokyti žydų rabinai vedė protingas moteris ir kūrė dideles protingas šeimas. Šis fenomenas yra aprašomas trijuose darbuose: Roberto Noviko (Robert Novick) „Anarchija, valstybė ir utopija“, Ernsto Vanderbergo (Ernst Vanderberg) „Paslaptingoji žydų jėga“ ir Polo Džonsono (Paul Johnson) „Žydų istorija“.

Protų dauginimasis. „Mūsų rabinas moko taip: leiskite žmogui viską parduoti ir vesti inteligento dukrą. Jei jis negalės tokios rasti, tai tegul randa didžio savo laikmečio žmogaus dukrą. Jei ir tokios neras, leiskite jam rasti bendruomenės lyderio dukrą, o jei ir tai jam nesigaus, tegu susiranda duoklės rinkėjo ar netgi mokytojo dukrą, tik neleiskite jam vesti neapsišvietusio žmogaus dukters, nes tai bjauru“. P’sachim, 49 tomas.

Tokie judėjų tekstai nuolatos akcentuoja žinias ir protą kaip aukščiausią gėrį, o tamsumą kaip patį didžiausią trūkumą. Sekdami šiuo įsaku, žydai stiprina savo genofondą sumaniais žmonėmis. Polas Džonsonas savo „Žydų istorijoje“ teigia: „žydų tarpe protingiausi žmonės visada buvo vertinami, juos rinkosi santuokai – šitaip jie tęsdavo giminę ir platino gerus genus“. Čarlzas Miurėjus pažymėjo dar vieną tendenciją: „santuokose tarp mokslininkų ir sėkmingų komersantų vaikų žydai iš tikro sujungdavo abstraktų ir praktinį mąstymą“.

Tuo metu katalikų santuokos vykdavo pagal „klasinį“ principą, – vaikantis mėlynakraujų aristokratų partijos mažai kas kreipė dėmesį į protą. Pirmenybė taipogi buvo suteikiama fizinei jėgai – drąsiems riteriams mūšio lauke – jėgos kultas buvo aukščiau už intelektą, o tai lėmė bendrą IQ lygio kritimą.

Kalbų mokymasis. Aškenaziai prekeiviai savo pirkėjų ieškojo didžiulėje teritorijoje, pradžioje islamiškuose regionuose, vėliau visame pasaulyje, pardavinėjo ir gumą Brazilijoje, ir šilką Kinijoje. Kad prekyba klestėtų, jie mokėsi daugybę kalbų. Su gentimis buvo lengviau bendrauti jų gimtąja kalba, o tai reikalavo laisvai kalbėti vokiškai, lenkiškai, latviškai, lietuviškai, vengriškai, rusiškai, ukrainietiškai, prancūziškai, daniškai ir kitomis kalbomis.

Aškenaziai sukūrė kalbą – „lydinį“ jidiš (vokiečių, žydų, aramėjų kalbos, be to slavų kalbos ir šiek tiek romanų). Savo išsivystymo viršūnėje, prieš Antrą pasaulinį karą, jidiš kalba kalbėjo 13 milijonų žmonių. Ši kalba buvo naudojama literatūroje, teatre, kinematografe.

Neurologai tvirtina, jog kalbų mokymasis gerina atmintį, psichikos lankstumą, gebėjimą spręsti problemas, abstraktų mąstymą, kūrybinių hipotezių formavimą. Daugybė privalumų – rekomenduoju peržiūrėti vaizdo medžiagą, pavadinimu „Bilingvizmas suteiks gerą apkrovimą jūsų vaiko smegenims“ (Bilingualism Will Supercharge Your Baby’s Brain).

Pasmerkti genialumui. Žydai Europoje oficialiai buvo išstumti iš „įprastų“ specialybių, taip pat, kaip juos išstūmė iš žemdirbystės 800-1700 metais prieš mūsų erą. Iš tikrųjų jiems įprastai buvo neleidžiama turėti žemės. Tokie apribojimai per 900 metų aškenazius išstūmė į miestus, kur jie mokėsi sudėtingesnių specialybių prekybos, buhalterijos, finansų ir investicijų sferose. Paplitęs krikščioniškas draudimas „lupikauti“ lėmė, jog žydai vis dažniau imdavosi finansinių ir bankinių reikalų. Pagal istorinius dokumentus, 1270 metais 80 % žydų pietų Prancūzijoje, Rusijoje, buvo lupikautojai.

Vėliau, kai juos išvijo iš Vakarų Europos, aškenazius priėmė Lenkijoje kaip miestų investuotojus ir prekybininkus. Taipogi jiems sekėsi vidutinio vadybininkų darbo pozicijose taip reikalingų matematinių ir loginių įgūdžių valdyme.

Aškenaziai, ne ypatingai gabūs retorikai ir matematikai bei netapę sėkmingais „baltų apykaklių“ nešiotojais, buvo išstumti iš judaizmo, tai yra buvo likviduotas žemas IQ. Patys sėkmingiausi prekyboje ir buhalterijoje – priešingai, kūrė dideles šeimas ir „gamino“ matematines smegenis.

Priespaudos išblaškyti. Protingiausi ir/arba turtingi aškenaziai turėjo daugiau galimybių išvengti inkvizicijos, priespaudos, pogromų, holokausto ir kitų genocido formų, kadangi jie: 1) galėjo emigruoti; 2) sugebėjo suprasti, jog jiems tai būtina; 3) turėjo socialines ir ekonomines perspektyvas tautose, į kurias bėgo. Neturtingesni, turintys mažiau reikalingų ryšių, mažiau sumanūs aškenaziai buvo negailestingai sunaikinti.

Nuolatiniai žydų trėmimai, persekiojimai yra žinomi visiems. Pirmoji Babilono diaspora jau buvo paminėta. Antroji diaspora įvardinama po nepavykusio žydų sukilimo prieš Romos imperiją 70-135 metais. 629 metais frankų karalius Dagobertas įsakė žydams priimti krikštą, palikti jo teritoriją arba bus pasmerkti mirčiai. Pirmojo Kryžiaus žygio metu 1096-1099 metais buvo negailestingai sunaikinta tūkstančiai aškenazių, maždaug 25 %. Iš Anglijos žydus išvijo 1290 metais, iš Prancūzijos 1394 m., ir dalinai iš Vokietijos 15 amžiuje.

Pogromai Rusijos imperijoje 19 ir 20 amžiaus pradžioje žymiai sumažino žydų skaičių, holokaustas, inicijuotas Adolfo Hitlerio, lėmė maždaug 6 milijonų žmonių genocidui, daugelis jų buvo aškenaziai.

Kur bebūtų prasidėję persekiojimai ir kokiu metu jie beprasidėtų, žydai dažniausia galėdavo išsigelbėti, jei turėjo galimybę apmokėti kelionę ar buvo pakankamai turtingi, kad turėtų arklius, vežimus, tarnautojus apsaugai, turtingus giminaičius ar aukštas pareigas užimančius draugus, kurie galėtų juos priglausti. Aukštas IQ dažnai siejasi su ekonomine gerove.

Genetiniai susirgimai. Aškenaziai – maždaug devyniolikos sekinančių genetinių susirgimų aukos, ir spėjama, jog kai kurie jų gali turėti kognityvinį „šalutinį poveikį“, kuris gali stiprinti protinius sugebėjimus. Daugelis negalavimų gali nužudyti ar rimtai nusilpninti tuos, kurie turi du tokius genus, tačiau paveldėję tik vieną jų įgauna „heterozigotinį pranašumą“, kuris provokuoja neuronų augimą ir stiprina smegenų ląstelių susijungimą.

Dar vienas aškenazių negalavimas – Gošė liga, kuri provokuoja aksonalinį augimą ir išsišakojimą. 255 dirbančiųjų pacientų, turinčių Gošė ligą, tyrimas Šar Zedek medicinos centre Jeruzalėje parodė, jog jie užėmė pareigas, reikalaujančias didesnio nei 120 IQ ir 15 % jų buvo mokslininkai. Kitas aškenazių, turinčių torsioninę distoniją, tyrimas parodė IQ lygį ties 121.

Aš uždaviau eilę klausimų Gregoriui Košranui (Gregory Cochran) elektroniniu paštu – jis 2005 metų darbo „Aškenazių intelekto tyrinėjimai“ bendraautorius. Jo teigimu, „bet koks IQ padidėjimas 10-15 punktų dėl Gošė buvo gera idėja, tačiau tai jau būtų per daug torsioninei distonijai: visi, gydę juos, stebėjosi jų sumanumu… Tačiau mūsų manymu tik dalis aukšto aškenazių IQ priklauso nuo tokių mutacijų, kurias sukelia Gošė“.

Aškenaziai – ne izoliuota etninė grupė, jie gyveno kaimynystėje su rytų europiečiais daugiau nei tūkstantį metų. Daugelis tyrinėtojų spėja, jog jie 30 % yra europiečiai, tuomet kai Emori universitetas nustatė: „maždaug 35-55 % šiandieninių aškenazių paveldėjo savo europietiškų protėvių genofondą“.

Pozityvus mąstymas. Obris Maksas Sandmanas (Aubrey Max Sandman), mokslų daktaras, inžinierius elektromechanikas iš Londono, atsiuntė man laišką, kuriame nurodo ne genus, o pozityvų mąstymą. Jo manymu, niekas, išskyrus žydus, nedirba taip kruopščiai, kad išnaudotų visą savo potencialą.

Tikrai, pozityvus mąstymas didina IQ. Mičigano universiteto (Michigan State University) 2011 metų tyrimai rodo, jog „mąstymo tipas“ labai svarbus intelektui, kadangi požiūris į gyvenimą lemia reakcijos į klaidas produktyvumą. Šio tyrimo rezultatai greitai bus paviešinti, ir tikiuosi, kad jie bus kartu su informacija, reikalinga sudaryti IQ pasiekimų schemai.

Šachas ir matas. Istoriškai šachmatai buvo aškenazių pomėgis numeris vienas; 1905 metais vienas žurnalas pavadino juos „nacionaliniu žydų žaidimu“. Beveik 50 % didmeistrių – aškenaziai. Vizualiniai ir strateginiai įgūdžiai, reikalingi šiam žaidimui, padeda vystytis galvos smegenų pusrutuliams. Reikia pripažinti, jog šie pranašumai nėra paveldimi, o žaidimo metu vystosi atmintis, strateginis planavimas ir IQ.

Papildoma informacija apie šachmatų pranašumus pateikiama skyriuje „Mokslo metai“.

Melodinis mąstymas. Muzika žydų tradicijose garbinama apie 3000 metų. Žydų muzikos instituto tyrimai rodo, jog „Klezmeris pasiekė labai aukštą sudėtingumo ir pagražinimų lygį“. Aškenaziai kompozitoriai ir muzikantai didžiulį indėlį paliko klasikinėje Vakarų muzikoje (viename istoriniame tinklapyje teigiama, jog „būtent žydai „valdo“ smuiką“). Ar tai amžių praktikos rezultatas? Šiandienos tyrėjai tiki, jog muzikos mokymasis optimizuoja nervinių ląstelių vystymąsi ir gerina smegenų funkciją matematikoje, analizėje, moksliniuose tyrimuose, veikia atmintį, kūrybinį mąstymą, streso valdymą, dėmesio koncentraciją, motyvaciją.

Papildoma informacija apie muzikos mokymosi pranašumus yra šiuose skyriuose: „Ankstyvieji metai“ ir „Mokslo metai“.

Komfortas ir palaikymas šeimoje, plius didžiulė viltis. Sėkmė lemia sėkmę neurologiniame lygmenyje. Pergalė provokuoja dopamino – neuromediatoriaus, kuris aktyvuoja motyvaciją tolesniems pasiekimams – išsiskyrimą. Aškenazių vaikai bendrai supranta, jog jie gali daug ko pasiekti, juos skatina vystyti savo įgūdžius tam, kad vėliau prisidėtų prie žmonijos vystymosi.

Ar reikalinga griežta disciplina tokiems rezultatams siekti? Aškenaziai niekada nepateisino mušimo. Pakako stiprių šeimyninių saitų, nuolatinio paskatinimo, didelio dėmesio darbui ir puikaus išsilavinimo.

Taip pat svarbios ir pakankamos pajamos, leidžiančios vaikams įgyti išsilavinimą. Finansinė gerovė leidžia pakliūti į elitines mokslo įstaigas. Tyrimai rodo, jog Amerikos žydai uždirba dvigubai daugiau, nei ne žydai ir turi 2,5 karto daugiau nekilnojamo turto. Koks to rezultatas? Vidutinis Amerikos žydas gauna 2,5 karto daugiau išsilavinimo. Netgi viduramžiais daugelis žydų turėjo gerokai aukštesnį ekonominį statusą, o tokiomis sąlygomis jie galėjo mokyti savo vaikus.

Daugianacionalinės vedybos. Senas (40+) žydas iš Niujorko, slapyvardžiu „ASAMATTEROFOACT“ parašė man, jog jo manymu aškenaziai, turintys nepakankamą intelektą bei nuovoką buvo išstumti. Jie apsivesdavo su kitų tautų atstovais ir ten asimiliuodavosi. Galiausiai išliko tik geriausi. Toks vertinimas matomas ir kituose apibendrinimuose: mažiau protingi žydai, negebantys būti savo paties „šventiku“, neišvengiamai palikdavo judaizmą ir pasirinkdavo kitą religiją.

Jautrus Mokytojas. Gavau dar vieną komentarą iš skaitytojo, slapyvardžiu „zeev iš Niujorko“, kuris parašė man, jog daugelis rabinų buvo „empatijos einšteinais“ – neįtikėtinai geraširdiški, kantrūs, mylintys ir suprantantys kitus žmones. Tokio aukšto lygio „empatai“ turėjo gerokai daugiau įtakos bendruomenėse, darė jų gyvenimus geresniais ir skleidė teisingas idėjas.

Paskutiniuose skyriuose („Ankstyvieji metai“ ir „Mokslo metai“) aš samprotauju apie „emocinio palaikymo“ įtaką ir „dėstymo efektyvumą“ IQ. Šiuos talentus be abejo turėjo gailestingieji rabinai.

Antisemitizmo baimė? Skaitytojas „Moris Išmintingasis“ pateikė įdomų dalyką po to, kai perskaitė mano pirmąjį straipsnį tinklapyje istapundit.com. Jo manymu, žydai siekia aukštų rezultatų moksle, karjeroje ir turtuose todėl, kad jie nori jaustis saugiai, apsaugoti ir izoliuoti nuo antisemitinių aplinkinių nuotaikų. Toks požiūris gali būti pateisinamas dėl ilgos neapykantos ir priespaudos istorijos, kurią išgyveno žydai.

P.S. Man įdomu, jei žmonės visame pasaulyje iš tikro geidžia aukštų intelekto pasiekimų,tai kodėl gi mes nežaidžiame vakarais šachmatais su savo vaikais, o vietoje to numetame jiems žiaurius videožaidimus? Kodėl su jais savaitgaliais nesiklausome klasikinės muzikos, o atmušinėjame jiems smegenis futbolo aikštė? Kodėl neįtikiname jų, jog tikėtų savo galimybėmis ir plėstų jas, vietoje to, kad kantriai sėdėtų vidutiniško mokslo suole?

Jei žmonija paimtų viską, kas geriausia iš sėkmingų kultūrų, tokių kaip aškenaziai, ar tai nebūtų mūsų visų pranašumas? Gali būti, jog imtumėme mokytis greičiau ir giliau bei sukurtume daugiau stebuklų? Ar mes vietoje vartotojų netaptumėme kūrėjais?

Jei mes visur įdiegtumėme elgesio standartus, padedančius siekti aukštumų, ar netaptumėme mes visi, na… geresniais? Geresniais žmonėmis?

Darius Dimbelis / infa.lt

Dalintis:

5 COMMENTS

  1. visiskai pritemptas straipsnis. ta suvoks bet kas, kieno intelektas virs 100 balu.
    intelekto testas tampa neobjektyvus, jei turi igudziu tokio tipo testams sprest. mensa draugija yra tiesiog tampytoju, o ne intelektualu burelis. taip pat pasidomekit kas dalyvauja nobelio premijos skirstytoju taryboje. taikos nobelio premija yra neadekvatu intelekto prasme mokslo pasiekimo srities nobelio premijai. ir siaip, geriausiai zinomas zydu intelektinis “pasiekimas” tai sukure ir eksplotuoja pasauline neapykantos sistema kuri sumazino ju paciu kieki :D tikras “intelekto” sublizgejimas pasauliniu mastu…

  2. Jei sakykim koks apsinarkashines puslietuvis vis sunaikintu 90% kvailiausiu lietuviu, tai po keliu tokiu isnaikinimo seansu ir lietuviai pasivytu zydus savo IQ

  3. idomus ir įkvepiantis straipsnis, negalėjau atsitraukti pakol neperskaičiau iki galo. ačiū.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here