Kodėl pasportavus paūmėja obsesinis-kompulsinis sutrikimas?

1

running-498257_640

Klausimas: Laba diena. Nuo vaikystės turiu įgimtą obsesinį-kompulsinį sutrikimą, su kuriuo visą gyvenimą sunkiai kovoju, nes jis stiprus. Dabar geriu Seroquel 400 mg vakare, nes dėl jo neužmiegu. Pastebėjau, kad pagerėja tada, kai mažiau dirbu ir darbas nėra psichiškai įtemptas. Tačiau…  Jau ne pirmą kartą atkreipiu dėmesį į tokį keistą dalyką. Atėjus vasarai pradedu nereguliai begioti, o pabegiojus – OKS labai stipriai paūmėja, nepadeda net vaistai… Man tai labai keista, nes atrodo, kad sportas turėtų gerinti sveikatą, sportuotuoju dėl širdies, sutrikusios nuo vaistų, ir augančio svorio. Ryšį tarp sporto ir OKS paūmėjimo pastebiu ne pirmą kartą, bet seniau tuo netikėdavau, galvodavau, kad čia tik sutapimas, bet dabar žinau tikrai, vos tik pabegioju – iškart stiprus paūmėjimas, ir tai išlieka visą dieną, o nesportuodama jaučiuosi geriau. Gal jūs galėtumėte, kaip medikai, atsakyti, kaip sportas veikia smegenis – ar jis gali būti susijęs su OKS paūmėjimu ar pasilpnėjimu? Gal žinote kokios sporto šakos labiausiai tiktų. Ačiū.

Vilma

Atsakymas: Sveiki, Vilma, siekiant atsakyti į Jūsų klausimą – „Kas vyksta žmogaus organizme fizinio krūvio metu?“,  teks pasitelkti fiziologijos pamokas bei dvi knygas: K. Milašiaus „Sporto fiziologija“ ir A. Skurdydo „Judesių valdymas“.

Fizinio krūvio metu aktyvinama ne tik griaučių, raumenų, kraujotakos, kvėpavimo sistemos, bet, visų pirmiausiai, kas aktyviną visą organizmą, ir hormonai. Jie skirstomi į du pagrindinius tipus: : a) anabolinius ir b) katabolinius. Pirmieji skatina baltymų sintezę, antrieji slopina. Fizinio darbo metu padidėja katecholaminų (adrenalino ir noradrenalino), augimo hormono, kortizolio, testosterono, gliukagono bei kitų hormonų išskyrimas, o insulino išskyrimas sumažėja.

Nustatyta, kad noradrenalinas ir adrenalinas ypač pagreitina anaerobinę glikolizę ir glikogenolizę, kortizolis skatina baltymų degradaciją, tiroidiniai hormonai (pvz., tiroksinas) greitina ląstelės metabolinius procesus ir aktyvina baltymų sintezę, augimo hormonas skatina ląstelės augimo procesus ir aktyvina riebalų rūgščių panaudojimą, insulinas skatina angliavandenių įsisavinimą dirbančiuose raumenyse, eritropoietinas greitina eritrocitų gamybą, endorfinai gerina sportuojančiųjų nuotaiką, testosteronas skatina baltymų sintezę (ypač greitųjų raumeninių skaidulų).

Matome, kad fizinio krūvio metu, t. y. ir sportuojant, organizmą stimuliuoja visa biologiškai aktyvių medžiagų „laboratorija“. Taigi, kokie neurobiologiniai pokyčiai atsiranda esant nerimo ir OKS sutrikimams, ir kuo tai siejasi su fizinio aktyvumo metu išsiskiriančiais hormonais?

Esant šiems neurobiologinių pokyčių sutrikimams, pagumburio-hipofizės funkcijose randama serotonino, noradrenalino, dopamino, glutamato. Šių hormonų svyravimas, nerimo sutrikimams, pasireiškia tai jų pagerėjimu, tai pablogėjimu. Tuomet, kai jūs fizinės veiklos metu suaktyvinate hormoninę sistemą, savaime suprantamas dalykas, jog galite pasijusti blogiau. Taip ir rašote, pastebite, kad paaštrėja jūsų OKS simptomai. Patyrinėjome pirmą galimą priežastį, kurį gali turėti reikšmės jūsų savijautai.

Kas dar čia galėtu būti? Rašote, jog turite bėdų su širdies ir kraujagyslių sistema, viršsvoriu, fizinį krūvį praktikuojate kartas nuo karto ir tik vasaros sezonu. Čia peršasi mintis apie antrą galimą blogos savijautos priežastį – nėra adaptacijos fiziniam krūviui, sportuojama padrikai, nėra sistemos, kaip derėtų (koks fizinis krūvis, kaip dažnai, kiek laiko per dieną).

Į sveiką fizinio aktyvumo požiūrį įeina ir žmogaus asmeniniai bioritmai, mityba, darbo ir poilsio laikas. Atsižvelgiant į žmogaus bioritmus – sportuoti geriausia nuo 9 iki 11 val., ryte, ir vakare, nuo 15 iki 19 val. Anksti ryte, dar neesame pasirengę fiziniam krūviui, kadangi mums reikia laiko pažadinti savo organizmą, kad nekeltume jam pernelyg didelio streso. Negalima tik išlipus iš lovos imti sportuoti. Vėlai vakare – tuo labiau negerai aktyvinti organizmą, gali pasireikšti per nelygi didelis budrumas ir nemiga.

Žinoma, ne visada yra lengva prisitaikyti tinkamą sportui laiką, dėl darbinių, asmeninių ir kt. dalykų,  bet visgi, jūsų atveju, laiką priderinti yra būtina, taip pat svarbu palaikytis fizinio krūvio nuoseklumo, adekvatumo, užtikrinti jo nuoseklų, tolydų didėjimą. Sporto fiziologai teigia, kad organizmas, adaptuotis  prie fizinio krūvio, turėtų nuo 4 iki 6 savaičių. Tinkamą jums sportuoti programą gali sudaryti fizinės reabilitacijos specialistai, patarti gali ir gydantysis gydytojas.

Jeigu jau pradėjote sportuoti, nutraukti ir po ilgo laiko vėl pradėti, yra žalinga jūsų širdžiai bei kraujagyslėms. Duodate širdžiai fizinį krūvį – toji bando prisitaikyti prie naujų sąlygų, kurios netrukus vėl staiga pasikeičia. Prisitaikymo procesas nutrūksta, vėl viskas iš naujo. Taip širdis yra kankinama, it kokia voverė rate verčiama suktis, tai į vieną, tai į kitą pusę.

Jūsų organizmo atsakas į fizinį krūvį greičiausiai yra savisaugos išraiška, siekiant apsidrausti nuo dar didesnių sutrikimų, esant netinkamam fiziniam aktyvumui. Fizinis krūvis tinkantis jūsų draugams ar artimiesiems, ne visada tiks ir jums. Suprantama, visos čia aptartos situacijos, dėl jūsų pablogėjusios savijautos, yra tik prielaidos, spėjimai. Dėl tikslesnių išvadų teks kreiptis į sveikatos specialistus tiesiogiai, ne laiškais. Jei ir toliau mėginsite sportuoti – darykite tai apdairiai, sistemingai ir tik su prižiūrinčio specialisto pagalba!

P.S. Judesių pažinimas – tai „langas“ į galvos smegenų elgsenos pažinimą. (Albertas Skurvydas)

Psichologė Oksana Čekavičienė
o.cekaviciene@gmail.com

Dalintis:

1 COMMENT

  1. Aciu jums labai, kad taip puikiai ir aiskiai atsakete! Man padejote atsakyti i svarbu sau nesuprantama klausima, nes sergantiems psichikos ligomis kaip tik patariama sportuoti. Zinote, ka pastebejau – begioju jau pusantro menesio perpus sumazinus kruvi – kasdien tik po penkiolika minuciu, organizmas jau prisitaikeir pablogejimas isnyko! Aciu Jums.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here