Išmanieji įrenginiai yra tapę mados ir statuso simboliais, todėl skubame juos pakeisti, vos atsiranda naujovių, sako informacinių technologijų ekspertas Džiugas Paršonis. „Beveik niekas nelaukia naujos kartos telefonų dėl jų technologinių galimybių. Iš tiesų, dauguma juos perkančių neturi nė menkiausio supratimo apie tas galimybes“, – tvirtina pašnekovas. O filosofas Nerijus Milerius pažymi, kad tokia yra kapitalizmo logika – vartojimą palaiko ne maksimaliai brangūs daiktai, bet tam tikras vartojimo dažnumas.

Laikai, kai išmanieji telefonai ar kiti įrenginiai domino tik „moksliukus“ ir tikrus mobiliųjų technologijų fanatikus, – pamiršti. Dabar vis naujesnis ir išmanesnis telefonas – mados ir statuso simbolis, teigia IT ekspertas D. Paršonis.

„Pirmieji išmanieji telefonai atsirado daug anksčiau nei dabar populiariausių prekės ženklų [išmanieji], kuriuos turime, bet jie jokių bangų nesukėlė, nes niekam nešovė į galvą, kad tai gali būti masinės mados dalykas. Juos pirko inžinieriai, technologijų fanatikai ir naudojo ne vienerius ir net ne penkerius metus. Tuomet tie, kuriuos vadiname moksliukais, iš tiesų labai domėjosi kiekviena technologine galimybe, labai jų laukė. Prieš 8–10 metų [išmaniųjų telefonų laukta] ne tiek dėl statuso, o dėl to, ką jie gali.

Dabar, galėčiau pasakyti, beveik niekas nelaukia naujos kartos telefonų dėl jų technologinių galimybių. Iš tiesų, dauguma juos perkančių neturi nė menkiausio supratimo, ką jie gali, išnaudojami tik keli procentai galimybių. Tikrųjų technologijų entuziastų mobiliųjų telefonų srityje liko ne ką daugiau nei melomanų, kurie perka patefonus ar kitą įrangą. Tokių žmonių – vienetai, o didžioji dauguma perka, nes tai yra mados ir statuso simbolis“, – kalba D. Paršonis.

Pasak pašnekovo, nors senoji „Nokia 3310“ taip pat gali būti mūsų statuso simbolis, tam tikra poza, žinutė, kokie esame bohemiški, tačiau dauguma žmonių tiesiog seka tendencijas – kuo įrenginys naujesnis, labiau išreklamuotas, žinomas, geidžiamas, tuo daugiau, tikimasi, dividendų sulauks aplinkinių akyse.

„Gamintojai ir pardavėjai pasinaudojo praktiškai genetiškai užkoduotu mūsų noru įgyti statusą, prielankumą įvairiomis priemonėmis. Mūsų apranga, juvelyriniai dirbiniai dalį šios funkcijos irgi atlieka, ir tuo yra sumaniai pasinaudota“, – aiškina D. Paršonis.

Ne mes silpni, o mechanizmai stiprūs

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas daktaras N. Milerius sako, kad kapitalizmo logika mus dažnai verčia atnaujinti daiktus greičiau, nei jie susidėvi.

„Vyresni žmonės turėtų prisiminti perėjimą iš socialistinės sistemos į kapitalistinę, kai į Lietuvą pradėjo plūsti vakarietiški automobiliai. Žmonės stebėdavosi, kaip jie taip greitai rūdija, kai tuo metu žiguliuku važinėdavo 20 metų. Žmonės stebėjosi iš nežinojimo ir sistemos nesuvokimo – kapitalizmas neinvestuoja į ilgalaikio vartojimo daiktus, jo logika sako, kad vartojimą palaiko ne maksimaliai brangūs daiktai, bet tam tikras vartojimo dažnumas.

Taigi, jei kalbame apie kokią nors inovaciją, jos neverta laukti kokius penkerius metus, nes pernelyg ilga pauzė visiškai nenaudinga. Kur kas naudingiau į rinką dažniau pateikti produktą su minimaliais patobulinimais. Sistema sutvarkyta taip, kad yra tam tikras masinis produktų srautas ir žmonėms sudaromas vartojimo spaudimas, jog reikia atnaujinti tam tikrus produktus, kad būtum šiuolaikiškas“, – kalba N. Milerius.

Tačiau, pasak filosofo, būtų per paprasta pasakyti, kad mumis labai lengva manipuliuoti. N. Milerius aiškina, kad šioje situacijoje ne tiek mes esame silpni, kiek stiprūs mus veikiantys mechanizmai.

„Mes tas schemas atpažįstame savo vaikuose, tačiau savyje kažkodėl neatpažįstame, nors turėtume. Kai vaikų darželyje ar mokykloje visi vaikai turi kokį nors daiktą, mūsų sūnus ar dukra irgi tokio užsimano. Suaugusiųjų pasaulyje veikia tas pats principas, tačiau tas spaudimas psichologine prasme mums yra milžiniškas. Pasižiūrėkite, kaip reklamos spaudžia žmones kažką atnaujinti.

Postindustrinis kapitalizmas seniai peržengė natūralaus apsirūpinimo zoną – nebevartojame tik pragyventi būtinų dalykų, vartojame daugybę dalykų, be kurių ekstremaliomis sąlygomis išgyventume. Nemanykime, kad tie mechanizmai labai paprasti, o mes labai silpni“, – teigia N. Milerius.

Nepanašu, kad tendencija blėstų

Pasak D. Paršonio, kiekvienas produktas turi savo „entuziazmo ciklą“, kuris anksčiau ar vėliau baigiasi, tačiau kol kas nepanašu, kad galas artėtų entuziazmui dėl išmaniųjų telefonų.

„Kai atsiranda naujas produktas, visiems labai įdomu. Buvo laikas, kai tik atsiradę šaldytuvai ir skalbyklės buvo entuziastingai graibstomi. Tačiau kai įrenginys tampa kasdieniu dalyku, naują pirkinį imi rinktis racionaliai, kad jis tarnautų kuo ilgiau, nenori jo keisti vien todėl, kad kažkas kažką pareklamavo.

Vienintelis būdas, kad taip neatsitiktų su telefonais, kitais išmaniaisiais įrenginiais, yra nuolat ir stipriai spausti visais rinkodaros metodais „nebūti liurbiu“, pirkti naujausią. Kol kas nepanašu, kad ta tendencija blėstų ir kas nors sušuktų: „karalius nuogas – juk tai tiesiog telefonas“. Tačiau pirmoji „bomba“ sprogo prieš dešimtmetį ir, žvelgiant į produkto gyvavimo ciklą, jau praėję nemažai laiko, todėl nemažai rinkodaros specialistų didelėse kompanijose laužo galvas, kiek dar pavyks ištempti“, – kalba D. Paršonis.

Vilija Andrulevičiūtė | LRT.lt