Mes visi esame patyrę akimirkų, kurios, galima sakyti, charakterizuoja mūsų gyvenimus. Tai išskirtiniai momentai, vis iškylantys prisiminimuose. Daugelis iš jų būna neplanuoti, pavyzdžiui, netikėta pažintis su gyvenimo meile. Arba puikus mokytojas, atskleidęs jūsų talentus, kuriuos net neįtarėte turįs. Vieno gyvenimo periodo pabaiga ir nauja pradžia. Suvokimas, kad daugiau nė dienos nebeištversite savo darbovietėje. Dažnai šiuos įvykius apibūdiname kaip sėkmę arba likimą. Manome, kad negalime jų kontroliuoti. Tik ar iš tiesų taip ir yra?, – klausiama theguardian.com.

„Nebūtinai. Šios išskirtinės akimirkos formuoja mūsų gyvenimus, bet mes neturime laukti, kol jos įvyks. Mes galime jas sukurti. Tai įmanoma, kuomet geriau jas suprantame“, – teigia psichologai.

Visų pirma: kodėl vienas gyvenimo patirtis prisimename, o kitas pamirštame? Svarbių datų atžvilgiu atsakymas lyg ir aiškus. Pavyzdžiui, vestuvės yra svarbus gyvenimo žingsnis, sukeliantis stiprias emocijas. Tad nieko keista, kad jas atsimename geriau nei pamoką apie trupmenų daugybą. Bet kalbant apie kitus gyvenimo įvykius – pradedant darbo projektais ir baigiant atostogomis – ne visada galėtume paaiškinti, kodėl vienas ar kitas momentas įsirėžė į mūsų atmintį. O juk geriau tai suprasdami, pavyzdžiui, galėtume sukurti daugiau įsimintinų vaikystės prisiminimų vaikams.

Psichologai, atlikę bandymus, sujungė dar kelias dalis šioje atminties dėlionėje. Tyrimo dalyvių buvo paprašyta 60-iai sekundžių sumerkti rankas į kibirą su vėsiu 14°C laipsnių vandeniu. (Prisiminkite, jog 14 °C temperatūros vanduo jaučiamas kaip šaltesnis nei 14°C oro temperatūra). Vėliau dalyvių dar kartą buvo paprašyta rankas tokiame vandenyje palaikyti nebe 60, o 90 sekundžių. Tik, dalyviams to nežinant, paskutines 30 sekundžių vandens temperatūra buvo padidinta iki 15 °C. Vėliau dalyvių paklausta, kurį bandymą (pirmąjį ar antrąjį) jie mieliau pakartotų.

Žinoma, klausimas gali pasirodyti lygus tokiam: ar jums labiau patiktų, jog gautumėte antausius 60 ar 90 sekundžių. Vis dėlto 69 procentai dalyvių pasirinko pakartoti ilgesnįjį tyrimą.

Psichologai pabandė paaiškinti šį fenomeną. Pasirodo, kad žmonės yra linkę pamiršti ar ignoruoti įvykių trukmę – tai vadinama „trukmės neigimu“. Vietoj to patirtis yra vertinama kitais dviem aspektais: geriausiu ar blogiausiu momentu, vadinamuoju piku, ir pabaiga (angl. „peak-end rule“).

Taigi tyrimo dalyvių atmintyje susiformavo prisiminimas, kad ilgesnio bandymo pabaiga buvo malonesnė nei trumpesniojo. (Abiejuose bandymuose buvo tas pats geliančio skausmo pikas – maždaug ties 60 sekundžių riba.)

Kai mes įvertiname savo patirtis, neskaičiuojame potyrių intensyvumo minučių tikslumu. Mes užfiksuojame viršūnes, duobes ir perėjimus. Tai, ko mes neįsimename, lieka kažkur tarp to. Todėl kartais sunku atskirti vieną savaitę nuo kitos. Galite praleisti savaitgalį po savaitgalio su šeima, bet atmintyje jie visi susilieja į vieną.

Turbūt dėl to ir egzistuoja tik koks tuzinas akimirkų, kurios tarsi apibrėžia kiekvieno gyvenimą. Visada lieka ir mažesnių patirčių įsimintinų atostogų, pasimatymo ar profesinio pasisekimo kontekste. Tad vos tik supratę, kaip ir kodėl atsimename tam tikrus momentus, mes galime imti kurti tas akimirkas, kurias norime išsaugoti atmintyje.

Parengė Justina Karpavičiūtė | vlmedicina.lt
Iliustracija: Soragrit Wongsa / unsplash.com

loading...