Kokią žalą daro ekonominė nelygybė?

ekonomika

Visuomenės sveikatai didžiausią žalą daro ekonominė nelygybė. TED paskaitoje visuomenės sveikatos tyrinėtojas Richardas Wilkinsonas teigia, kad visuomenės, kuriose ekonominė nelygybė mažesnė, yra sveikesnės ir laimingesnės.

Pasak jo, nepaisant šalių išsivystymo, gyvenimo trukmė visiškai nuo to nepriklauso. Gyvenimo trukmė didesnė tose šalyse, kur atlyginimo skirtumas tarp skirtingų visuomenės narių yra mažesnis. Vienas iš pavyzdžių – Japonija.

Nelygybė daro didžiulį poveikį ne tik gyvenimo trukmei, bet ir išsilavinimui, kūdikių mirtingumui, žmogžudysčių, įkalinimo skaičiui, pasitikėjimui, protiniams sutrikimams ir t.t.

T.y., kuo atotrūkis tarp mažai uždirbančių ir daug uždirbančių didesnis, tuo šie negatyvūs faktoriai didesni.

Tačiau jokios koreliacijos nepamatysime žiūrėdami į BVP vienam žmogui statistiką įvairiose šalyse.

Vaikai prasčiau mokosi tose šalyse, kur yra didesnė nelygybė. Tas pats su pasitikėjimu. Žmonės vieni kitais labiau pasitiki tose visuomenėse, kur nelygybė mažesnė, pavyzdys – Skandinavijos šalys. Psichiniai sutrikimai taip pat atsispindi:

mental-illness

Psichiniai sutrikimai

Vienas svarbiausių dalykų, kaip žmogus jaučiasi: įvertintas ar neįvertintas. Ten kur daugiau nelygybės – daugiau pranašumo ir nepilnavertiškumo komplekso, daugiau konkurencijos, daugiau nesaugumo dėl visuomeninės padėties. Žmonės daugiau jaudinasi, kaip yra matomi ir vertinami, labiau nerimauja dėl savo socialinio statuso.

Visa paskaita:



Parengė: contempo.lt

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.