Kokią žinią mums siunčia vardas arba gyvenimo programa – „Ema“0 (0)
Vokiečių poetas Kristianas Morgenšternas (Christian Morgenstern; 1871-1914) kartą pasakė: „visi kirai atrodo taip, tarsi jiems būtų duotas Emos vardas“. Nepaisant to, kad poetas išgarsėjo dėka savo „nesąmoningų, prasmės neturinčių ir absurdiškų“ eilėraščių, jo eilėraštis sudomino geštaltpsichologijos pasekėją Wolfgang Köhler (1887-1967). Kuomet jis perskaitė eilėraštį paskelbė, kad šiame eilėraštyje yra daugiau tiesos, nei pramano, nes „žodžiai perteikia simbolines idėjas, dar prieš mums sužinant žodžio reikšmę“. Norėdamas pagrįsti savo mintį jis atliko tyrimą. Tyrimo dalyviams uždavė klausimą, kuris skambėjo taip: kuri, iš žemiau esančių figūrų yra maluma, o kuri takete?
O ką manote jūs? Kuri iš šių figūrų yra maluma, o kuri takete? Turbūt atsakyti buvo ir lengva, ir sunku. Jei jūs negalvotumėte apie tai, kaip atsakyti teisingai, tuomet būtumėte atsakę, kaip ir tyrimo respondentų dauguma. Jūs būtumėte pasakę, kad maluma turėtų būti ta figūra kairėje, kuri yra apvali, švelni, o takete tikriausiai yra ta figūra dešinėje aštriais kampais, dantyta, nelygi. W. Köhler įrodė, kad žodžiai yra tarsi rastos „juodosios dėžės“, kurios turi tam tikrą informacinį bagažą ir turi galią formuoti mūsų mintis.
Argi nekeista, kad beprasmiškas raidžių junginys, kuris, tarsi, neturi jokios reikšmės gali veikti mūsų mintis, o galiausiai ir mūsų gyvenimą, pasirinkimus, požiūrius, tarsi tiksliai suplanuota gyvenimo programa? Jei tokią galią turi beprasmiai raidžių junginiai, tuomet prasmingi žodžiai, kurių reikšmes žinome turi kur kas didesnę galią mums ir mūsų gyvenimui, kurį gyvename. Tame nėra nieko antgamtiško ir paslaptingo. Kiekvienam garsui ir žodžiui mes suteikiame reikšmę, apibūdiname ir tiksliai nusakome elgesio eigą – algoritmą, kuris užkoduotas žodyje. Pavyzdžiui, jei mes sakome žodį „verkia“, tuomet mes tiksliai žinome, kad žmogus, kuris išgyveno skausmingą įvykį liūdi, kai liūdi verkia, o verkiant teka ašaros. Jei tokį žmogų dažnai vadintume „verksniuku“, tuomet kiekvieną kartą taip į jį kreipdamiesi mes, tarsi įjungtume žmoguje mūsų pačių įdiegtą programą „verksniukas“ ir ją įjungus asmuo pradėtų veikti pagal nustatytą „verksniuko“ režimą. Tuomet mes sulauktume reakcijos ir elgesio, kuriai mes ir paruošėme asmenį – išgyventi nesėkmę, nuliūsti ir verkti. W. Köhler paantrintų liaudžiai, kuri įspėja „pirma pagalvok, paskiau sakyk“. To niekas geriau nežino už anekdotų herojus, kad ir pavyzdžiui, šio:
„Ar žinai, kad po vedybų žmona vadinama
zuikeliu, paukšteliu, pelyte, o metams bėgant
gyvūnai vis didėja…“
Ką kalbėti apie žymiausius anekdotų veikėjus: Jonuką ir Onutę. Ką manote apie Jonukus ir Onutes? Turbūt sakysite, kad jie tiesiog nuostabūs žmonės? Ar tikrai taip manote? Jei paklausčiau: „ar nenorėtumėte savo vaiko, anūko pavadinti Onutės arba Jonuko vardu“? Turbūt dabar atsakymas būtų kur kas nuoširdesnis.
Taigi, ar norėtumėte įsitikinti tuo, jog vardas yra, tarsi tam tikra gyvenimo programa? Tuomet sužaiskime žaidimą, kuris vadinasi „Už užvertų durų“. Įsivaizduokite, jog už pirmų durų gyvena vyras vardu Saulius, už antrųjų durų gyvena moteris vardu Larisa, už trečiųjų – Morta, už ketvirtųjų – Teodoras, už penktųjų – Jėzus, o už šeštųjų – Nomeda.
Pabandykite įsivaizduoti mintyse tai, kaip atrodo žmonės: Saulius, Larisa, Morta, Teodoras, Jėzus, Nomeda. Pavyko, tiesa? Pavyko, nes šie vardai, tarsi prasmingi žodžiai – reikšmingos gyvenimo programos. Kiekvienas vardas, tarsi durys, už kurių vykdomos programos – Jonas, Lina, Petras, Gabija, Džimas, Nadežda ir pan. Tad jums dar nepradėjus „garsiai mąstyti“, turėčiau šį žaidimą sustabdyti ir pasakyti, kad kartais „mintis reikia pasilaikyti sau“, nes „žodis tikrai turi blogą įprotį virsti kūnu“.
Prieš keletą metų JAV spaudoje buvo aprašyta keista istorija. Į ligoninę pateko vyras dėl ūmaus tonzilito (angina). Kodėl tokiam nereikšmingam įvykiui buvo lemta tapti sensacija? Į šią istoriją atkreiptas dėmesys todėl, kad ligonio vardas ir pavardė buvo Tonzilitas Džaksonas, kuris kartu su savo broliu Meningitu tėvams padėjo rūpintis seserimis, kurių vardai buvo: Laryngitis, Appendicitis ir Peritonitis. Šis įvykis sukėlė diskusiją apie tai ar duotas vardas gali kažkokiu būdu veikti žmogaus gyvenimą. Būtent šis įvykis paskatino socialinio mokslų tyrėjus išsamiau ir dėmesingiau panagrinėti „vardo galios“ temą.
Tai kaipgi vardas gali veikti žmogaus gyvenimą? Atlikti tyrimai parodė, kad duotas vardas gali:
1. Formuoti asmens elgesį;
2. Lemti požiūrį į save;
3. Sukelti tam tikrus jausmus;
4. Sąlygoti sveikatos būklę, ypač psichologinę sveikatos būklę.
Svarbiausia, kad vardas yra žinutė, o patys svarbiausi žinutės siuntėjai – tėvai. Tad vardas dalyvauja asmens tapatybės formavimo procese. Kartais dėl vardo žmogus tampa patyčių taikiniu, pravarde, „karštakošiška reakcija“ ir pan.
Ar žinojote, kad kiekvienas iš mūsų stipriausiai reaguoja į savo vardą? Visada reaguojame į savo vardą, tarsi tame mite apie jautį, kuris visada puola raudoną audinį. Kviečiami atsiliepiame, suklustame, krūptelime. Ar teko gatvėje, parduotuvėje atsisukti išgirdus kažką kviečiant mūsų vardu? Specialistai, kurie dirba su agresyviais klientais, ūmios būklės pacientais gerai žino vieną paslaptį – net ūmios būklės pacientas, visuomet sureaguos į savo vardą. Tad tokia paprasta „vardo kartojimo ar kreipimosi vardu“ technika gali išgelbėti gyvybę. Juk sutikite, nepaprastai malonu, kuomet į mus kreipias vardu menkai pažįstamas ar visai nepažįstamas žmogus. Esame dėkingi kiekvienam, kuris prisimena mūsų vardą.
O ar žinojote tai, kad gyvenimo būdo konsultantai kartais savo klientams pataria pakeisti tik vardą? Nieko daugiau nekeiskite, sako jie. Pasikeiskite vardą. O tai jau kita istorija apie tai, kas nutinka, kuomet tik pakeitus vardą asmens tapatybės dokumente, prisistačius draugams nauju vardu ir sau garsiai ištarus savo naująjį vardą, gyvenimas pasisuka 180 laipsnių kampu. Netikite? Tuomet pabandykite patys. Pažadame pokytį.
Keistoji šeimos psichoterapeutė Virginia Satir visada pasinaudodavo „vardais“, tarsi „šeimos biblioteka“, kurioje slypi svarbi informacija apie kiekvieną šeimos narį ir apie pačią šeimą, kaip „gyvą organizmą“.
Norėčiau jums užduoti keletą klausimų apie jūsų vardą.
1. Kokia jūsų vardo istorija? Kas davė vardą? Kodėl pavadino jus šiuo vardu? Kaip buvo renkamas jūsų vardas, kas dalyvavo jį išrenkant? Kieno „žodis buvo paskutinis“? Koks šio asmens statusas jūsų šeimoje? Kokia jūsų vardo reikšmė?
2. Ką jums reiškia jūsų vardas? Ką apie jį galvojate? Ar norėtumėte savo vardą pakeisti kitu? Jei taip, tuomet dėl kokių priežasčių? Papasakokite reikšmingas istorijas, įsimintinus įvykius, susijusius su jūsų vardu.
3. Ką apie jūsų vardą mano kiti? Kaip dėl to jaučiatės jūs pats.
Kaip manote, kokią informaciją apie jus šie „nerimti“ klausimėliai ir jūsų „žaismingi atsakymai“ į juos „nutekintų“ kiekvienam, kuriam tik norisi jums padėti?
Atsakę į pirmą bloką klausimų, jūs papasakotumėte „gero linkinčiam dėdei ar tetai“ apie savo šeimą, santykius, šeimos modelį, kiekvieno šeimos nario statusą, svarbą, reikšmingumą. Jūs ką tik papasakojote apie tai, kas jūsų šeimoje – „galva“, o kas „kaklas“. Kuo jūsų šeima gyvena, kuo „kvėpuoja“, kokias vertybes į jus „pučia“, tarsi į guminį ir spalvotą vaikišką kamuoliuką.
Atsakę į antrą bloką klausimų, jūs prasitartumėte apie savo jausmus, apie tai, kokį poveikį jūsų elgesiui, reakcijoms, santykiams su aplinkiniais darė ir padarė vardas. Dėl ko ir kaip jūs tapote tuo, kuo tapote? Ką norėtumėte savo gyvenime pakeisti?
Atsakę į trečią klausimų bloką, patikėkite, būsite papasakoję visą savo gyvenimo istoriją, tiesą sakant, velniškai smagiu, įdomiu ir „gydančiu“ būdu. Jausitės tarsi sulysęs tas pats guminis ir spalvotas jūsų vaikystės kamuoliukas.
Vardų istorijų tyrėjas Elsdon C. Smith (1903–1996) manė, kad net tai, kaip jūs rašote savo vardą ir pavardę atskleidžia daug informacijos apie jus, kaip asmenybę. Jis išskyrė 8 pagrindinius savo vardo rašymo stilius, kurie, pasak jo, leidžia apibūdinti asmenybę:
1. Jonas Jonaitis – tai paprastas ir įprastas stilius. Toks savo vardo rašymo stilius atskleidžia asmenybės paprastumą, kuklumą. Tai asmenybė, kuri „neišradinėja dviračio“, o sėda ir važiuoja jau išrastu. Tai aiškus, suprantamas žmogus. Jam pakanka faktų ir tik tiek, kiek reikia. Tai asmuo, kuris savo gyvenime niekada nepersistengs, be reikalo nevargs ir padarys tik tiek, kiek reikia. Toks vardas „be jokių puošmenų“ atlieka labai konkrečias funkcijas – pakviesti, kreiptis, išskirti iš kitų. Tai praktiški žmonės. Prioritetą teiktų praktiškumui, o ne grožiui. Čia nėra jokių slaptų minčių. Jis aiškus ir dažnai tiesmukas. Liaudis juos štai taip apibūdina: „sako viską, kas ant liežuvio galo“, „į vatą nevynioja“.
2. Jonas Hermanas Jonaitis. Stilius tiesiog rėkte rėkia, kad žmogus nori būti pastebėtas. Jis – rimtas. Vidurinis vardas – išskirtinis. Į jį visuomet atkreipiamas dėmesys. Šie žmonės nori būti dėmesio centre ir jie žino kelią į „dėmesio centrą“. Jei reiks, tai ir vardu pasinaudos, kad gautų tai, ko jiems reikia.
3. Jonas H. Jonaitis – rodo asmens tam tikrą brandą. Tai solidus asmuo, itin konservatyvi asmenybė. Jis jau pasiekė tai, ko norėjo. Jam nebereikia įrodinėti savo kompetencijos, išskirtinumo. Tai žmogus, kurio patirtis ir darbai kalba apie jį. Jam nebereikia to, kas galėtų padėti į save atkreipti dėmesį. Jis – žinomas. Vidurinis vardas nėra parašytas iki galo, jis nėra pilnas. Tai suteikia asmenybei paslaptingumo. Toks vardo rašymo stilius tinka rašant, tačiau absurdiškai skamba, kuomet žmogus tokiu būdu prisistato.
4. J. H. Jonaitis – parodo asmens santūrumą, nedraugiškumą, šaltumą, slaptumą, uždarą būdą, suteikia paslaptingumo, paprastai tai pašalina bet kokias užuominas apie asmenybės ypatybes. Tai žmogus, kuris nenori būti pastebėtas. Toks stilius atskleidžia sugniuždytą, susierzinusią asmenybę. Jis būdingas menininkams (rašytojams, dailininkams) ir pan. Šie žmonės linkę į vienatvę. Jie viską pasako savo kūryba. Vengia kontakto su žmonėmis. Turi kelis draugus, bet tikrus.
5. J. Hermanas Jonaitis – asmuo, kuris turi tvirtą nuomonę, požiūrį. Būdingas polinkis į tuštybę, ypač jei antrasis vardas nėra dažnas, neįprastas. Dažnai tai būdinga jaunuoliams. Tai asmuo, kuris nori pasakyti „Aš“, ir net menkiausiai progai pasitaikius nesiliauja pasakojęs apie save. Kartais tokio asmens pastangos erzina aplinkinius. Toks asmenybinis tipas užgožia kitus ir bet kokias jų pastangas išreikšti savo nuomonę, požiūrį. Šiam įžūliam „jaunuoliui“ jie – tiesiog neįdomūs. Tai žmogus, kuris nesiklauso, bet kalba.
6. J. Jonaitis – sukelia dviprasmišką jausmą. Tai klaidina, bet kartu, tarsi nėra jokios paslapties. Tokių žmonių gyvenimai atrodo labai nereikšmingi. Norint apibūdinti šį asmenybės tipą gana pasakyti, jog „masė“. Paprastai šie žmonės atrodo „pilki“. Apie juos neturime, ką pasakyti, nepastebime jų buvimo ar nebuvimo šalia.
7. Jonas. Tai tokia asmenybė, kuri pasižymi itin stipriai išreikštais socialiniais gebėjimais. Jie – draugiški, jie – linksmi, jie – kompanijos siela, jie – pažangūs, jie – šnekūs, jie – šaunūs. Jiems svarbus vidinis ir išorinis komfortas, santykių harmonija. Santykių sėkmė lemia jų profesinę sėkmę. Visas pastangas skiria tam, kad parodytų, kokie jie yra draugiški, empatiški, supratingi, užjaučiantys. Tai tie žmonės, kuriuos sekioja minios. Atsargiai, jie daugiau kalba nei, kad daro, tačiau šalia jų gera. Psichologai Simon Laham ir Peter Koval mano, kad toks asmens laisvumas, nesivaržymas, draugiškumas, priartėjimas, o kartu ir vardo paprastumas lemia šių žmonių, itin sėkmingą viešą gyvenimą. Atlikti tyrimai rodo, jog šie asmenys greitai kopia karjeros laiptais, laimi rinkimus, atrodo patikimesni ir mielesni kolegoms, rinkėjams, bičiuliams, klientams ir pan.
8. Jonaitis. Tai dalykiški žmonės. Aiškiausiai šį tipą galėtume apibūdinti „tarybinės moters“ metafora. Jei nesikreiptų į jus pavarde, o patys nepasirašytų pavarde, greičiausia į juos jums tektų kreiptis, ir savo ruožtu jie į jus kreiptųsi tokiais kreipiniais, kaip kolega, bičiuli ar drauge. Būdingas idealistinis požiūris. Kartu tai stiprūs žmonės, užima vadovaujančias pareigas. Nebijo atsakomybės ir linkę ją prisiimti. Ko besiimtų jie į tai žiūri, kaip į svarbią užduotį, misiją.
O dabar svarbiausia. Ar žinote, kad vardą – gyvenimo programą mums parengia artimieji? Kaip? Vardo davimo priežastis – „slaptoji mūsų gyvenimo programa“, kurią kiekvienas iš mūsų vykdo sąmoningai ar nesąmoningai, tačiau sąžiningai. Jei esate Pranas, tuomet tai vardo Pranciškus trumpinys. Lotyniškas vardas Franciscus, tiesiog reiškia „prancūzas”. Jis atrodo beprasmiškas tol, kol nesileidi „atgal į praeitį, dabartį ir ateitį“. Tuomet berniukas vardu Pranas, kuris pasakoja apie tai, kad nekenčia senoviško vardo, kurį davė tėveliai ir patys nežinodami kodėl, prasitaria, kad visą laiką norėjo nukeliauti į Prancūziją ir į ją nukeliavo, jog savarankiškai išmoko prancūzų kalbos ir jam patinka viskas, kas „prancūziška“.
Psichologai teigia, kad jei artimieji sakosi nežiną, kodėl jus pavadino tokiu vardu, tuomet pabandykite išsiaiškinti patys, ką jis reiškia jums, ką jis reiškia jus supančiai aplinkai ir, kaip vardas pasuko jūsų gyvenimo laivą „kursu – Pranas“. Beje, ar teko girdėti: „tau labai tinka šis vardas“, „neįsivaizduoju savęs kitu vardu“, „tu esi tikra Magdė“? Tai juk ir apie jus, tiesa?
Jei artimieji jums sąmoningai rinko vardą, tuomet jie tiksliai žinojo, ko tikisi iš jūsų, o jums bus lengva atsakyti į klausimą, kodėl esate tokie, kokie esate. Juolab, kad vardas atspindi tik jūsų artimųjų vertybes ir ketinimus kiekvieno šeimos nario atžvilgiu.
Atliktų tyrimų metu buvo išskirtos vardų davimo priežastys, kurios leidžia modeliuoti ir nuspėti galimą mūsų „gyvenimo algoritmą – programą“.
1. Vardas patikusio asmens. Tai gali būti kino filmų ar knygų herojai, autoritetai, asmenys, į kuriuos norėjo, kad būtumėte panašūs ir jūs. Daugelis tėvų vengia duoti vardus tų asmenų, kurie yra, tarsi neigiami herojai, net tuo atveju, jei vardas labai patinka. Tad šie žmonės tiksliai žino, ko nori iš jūsų, kokius jus įsivaizduoja. Raskite šiuos „pavyzdžius“ ir paanalizuokite ar jums pavyko tapti „pagal jų paveikslą ir panašumą“.
2. Retas, keistas vardas. Tai tie asmenys, kurie nenori, kad jų vaikas būtų toks, kaip kiti vaikai. Jie nori, kad vaikas taptų išskirtine asmenybe, originalia asmenybe. Slapta svajoja, kad bus žymus ir garsus žmogus. Jei ir netapote tokiu, tai dėl savo vardo išskirtinumo buvote priverstas „būti kitokiu“. Daug kartų sau įrodinėjote, kad jūs nesate pilka masė ir tai gerai, nors slapta svajojote apie „tokio, kaip visi“ likimą. Pasinaudokite tuo. Atlikti tyrimai parodė, jog išgarsėti meno srityje padeda retas ir keistas vardas. Priešingu atveju reikalingas slapyvardis.
3. Tautiškas vardas. Tai šeima – patriotė. Šeima, kuriai svarbios tradicijos, papročiai. Jie stengiasi patriotizmą perduoti ir savo atžaloms. Taip pat tai šeima, kuri nenori išsiskirti. Dažnas posakis: „mes esame…, tai ir būkime tokiais“, „neieškokime svetimų dievų“.
4. Vardas, kuris reikšmingas abiems sutuoktiniams ir pasakoja „jų istoriją“. Šie žmonės duodami vardus vaikams galvoja apie tai, kas jiems svarbu, apie savo vertybes, išgyventus svarbius įvykius. Vardas turi begalę asociacijų. Tai nesąmoningas – palikimas/testamentas vaikams, poros lūkesčiai, svajonės, taip pat tai – šeimos istorija. Išsiaiškinkite, kas jiems buvo svarbu, kokias istorijas pasakoja jūsų vardas, kokius lūkesčius tėvai sudėjo į jūsų vardą.
5. „Šventas vardas“. Tokį vardą dažnai duoda tikintys tėvai. Jie nori, kad jų vaikas turėtų itin „stiprų globėją“. Prisiminkite, kad ieškodami savo vaikui „globėjo“, jūs kartu galite apriboti jo paties „atsakomybę ir savarankiškumą“. „Globėjas“ turėtų būti labiau pavyzdys, siekiamybė, stiprybės ir įkvėpimo šaltinis, „patarėjas“, tačiau ne „problemų sprendėjas“. Tokie žmonės turi išmokti tartis, o ne prašyti, dėkoti ir veikti, o ne tikėtis ir laukti. Paskaitykite šio „šventojo istoriją“. Rasite keistų sutapimų.
6. Kažkieno garbei ar kažkam atminti duotas vardas. Psichologai teigia, kad tai pati pavojingiausia priežastis – programa. Dažnai girdime: „būk vertas savo vardo“, „nesuteršk šio vardo“, „kiekvienas vyras šeimoje privalo būti pavadintas Petru, nes tai mūsų šeimos tradicija. Mūsų šeimoje vienas vyras visada privalo būti pavadintas Petro vardu visų giminės vyrų garbei“. Tai vardas – našta, atsakomybė, narvelis, „suklastota tapatybė“. Sunkiausia tiems asmenims, kurie pavadinami savo mirusiųjų artimųjų vardais, ypač brolių ar seserų. Dažnai šie žmonės jaučiasi nemylimi, vieniši, nelaukti, nereikalingi, nevykėliai, nes paprastai negali pateisinti savo artimųjų lūkesčių. Patys to nežinodami stengiasi atstoti tuos, kurių neteko, tačiau nesugeba ir praranda savo tapatybę. Šie asmenys serga psichikos ligomis, išgyvena depresiją ir pan.
7. Vardas, kuris būtų paprastas, trumpas, iš kurio būtų neįmanoma padaryti pravardės. Toks vardas – rūpestis, „apsauga“. Šiems žmonėms reikėtų prisiminti, kad „vardų mados“ keičiasi taip greitai, kad pavargsite bandydami rasti „patį saugiausią vardą pasaulyje“. Neperduokite savo baimių vaikams. Rekomenduojama galvoti apie tai, ką vardas duos, o ne ką atims. Vardas, kurį išrinkote ir vardo rinkimas labiau kalba apie jūsų vertybes, požiūrį, baimes, elgesį, o ne vardo galias. Vardas turi tiek galios, kiek mes jos jam suteikiame. Tad vardas yra jūsų „sąjungininkas“, o ne „priešas“. Jis, tarsi „džinas“, kuris pildo Aladino norus, o ne atvirkščiai. Išmokite tinkamai patrinti „tą lempelę“, kurioje tupi paklusnus džinas – vardas.
8. „Skambus vardas (gražiai skamba)“. Tai žmonės, kurie vertina grožį. Tad vardas bus dar viena daili detalė, kuri jūsų gyvenimą padarys gražesniu. Mūsų namuose turi būti viskas gražu – namai, žmonės, vardai ir pan. Jei jau taip nutiko, kad jums padovanojo „gražų vardą“, tuomet kartais išbėkite į kiemą ir iš ten grįžkite purvinais rūbais ir smėlio pilna burna. Namuose, kuriuose „viskas gražu“ kyla grėsmė pavirsti „auksiniais rėmeliais“ ir gyventi gyvenimą pagal programą „porcelianinė lėlė“.
9. „Simbolinis vardas“. Tai vardas, kuris duodamas dėl jame slypinčios simbolinės reikšmės. Jūsų vardas, tarsi labai aiški gyvenimo programos instrukcija. Įsivaizduokite, kad jūs esate Mantas. Mantu jus pavadino dėl to, kad Mantas vardo reikšmė – sumanus. Kaip manote, ko jums linki tėvai ir ką turėtumėte padaryti, kad patenkintumėte jų lūkesčius. Tiesa, kaip jums sekasi būti sumaniu? Ar gebate „suktis gyvenime“? Ar darote tai? Ar jums tai svarbu? Jei taip, tuomet jau žinote iš kur ši „ypatinga dovana“. Jei sakote, kad ne. Pagalvokite dar kartą. Ar tikrai? Deja, bet nepavyko rasti statistinių duomenų apie tai, keliems Mantams nepavyko „apsukti gyvenimo aplink pirštą“.
10. „Vardas – klaida“. Tai kažkas sakydamas suklydo, tai kažkas užmiršo, tai kažkas ne taip užrašė. Vienu žodžiu „esate ne su tuo vardu“. Jūsų asmens tapatybės dokumente vienas vardas, o save vadinate arba jus vadina visai kitu vardu. Ar pažįstama situacija? Gal jaučiatės „ne savo vietoje“, gal jaučiatės ne tuo, kuo jus visi laiko, gal turite paslapčių, dėl kurių drebate, gal niekaip nerandate savęs? O gal jaučiatės toks niekingas, kad nesate vertas būti su kitais, gal manote, jog esate „niekas“ ar „tuščia vieta“? Vardo poveikio tyrėjai garsiai paklaustų: gal įsijungė programa „vardas – klaida“, ir kaip tik pagal ją ir vystosi jūsų gyvenimo scenarijus? Dėl to jūsų gyvenimas jums pačiam atrodo, tarsi netikras, tarsi nieko vertas, tarsi ne jūsų. Gal dėl to nesijaučiate juo patenkintas? Meskite tą klaidą iš galvos ir „išragaukite“ visa tai, ką jums dovanoja tas vardas, kuriuo, kad ir per tą „klaidą“ buvote pavadintas.
Prisiminkime kitų vardus, nes vienas pamirštas vardas – tai vienas dingęs ir nematomas žmogus. „Susipažinkime su savo vardu“, nes su tais, kurių nepažįstame jaučiamės vieniši ir svetimi.
Parengė:
Aušra Benikienė | www.galvocius.lt