Kokias tavo savybes gali išduoti asmenukė?

0

Atspėkite mįslę keturgyslę – koks žodis šiandien populiaresnis nei „labas“ ar „ačiū“? Ne, neatspėjote. Tai – „selfis“, arba asmenukė. „Selfis“ pusryčiams, pietums, vakarienei. Mokykloj, ant dviračio, egzotiškoj saloj ar kaime po nuvytusiomis pienėmis. Su draugais, kolegomis, mama ar dėdule Antanu. Juokas juokais, bet asmenukės tapo nepamainoma šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalimi. It visas pasaulis trokšte trokštų sužinoti, kaip fantastiškai tau sekasi, kaip gerai atrodai, su kuo leidi laiką ir kiek daug gali suvalgyti ar sau leisti įsigyti.

selfie-858928_640
Foto: inspiredimages / pixabay

Tačiau šis reiškinys domina ne tik kiekvieną, kuris turi išmanųjį telefoną ir trokšta „ištransliuoti“ viską apie save, bet ir rimtus bei susikaupusius mokslininkus. Štai 2014 metais įrodyta, jog dažnas „asmenukinimasis“ gali sukelti psichikos ligas. Pavyzdžiui, kūno dismorfinį sutrikimą ar obsesinį kompulsinį sutrikimą. Kitas tyrimas akcentavo, kad dažnai darantieji savo autoportretus yra linkę į narcicizmą ir socialinę izoliaciją (kad ir kaip atrodytų keista dėl pastarosios).

Dar vienas tyrimas nusprendė susikoncentruoti į kiek kitą aspektą. Ne paslaptis, kad asmenukės daromos tam, kad patrauktų kažkieno dėmesį, kad žmogus pajaustų socialinį pripažinimą. Tačiau ar gali asmenukės tapti veidrodžiu, apie žmogų pasakančiu dar daugiau? Gal jis nuoširdžiai pozityvus žmogus, gal jis tinginys, o gal išvis neurotiška asmenybė. Apie tyrimą rašoma leidinyje „Computers in Human Behaviour“. Mokslininkus domino asmenukių fanų asmenybės bruožai ir tai, kaip kiti žmonės vertina juos.

Tyrimas buvo atliktas Singapūre. Jame dalyvavo 123 dalyviai, negalintys gyventi be asmenukių ir sulaukę didelio pasisekimo viename populiariame interneto puslapyje. Taip pat dalyvavo daugiau nei 100 studentų. Asmenukių mėgėjai pildė klausimyną, susijusį su asmeniniais bruožais ir būdo savybėmis. O jų asmenukės buvo rodomos studentams.

Tyrėjai išskyrė kelis svarbiausius asmenukių aspektus – ar nuotraukoje žmogus buvo nutaisęs vadinamąjį „ančiuko veidą“, ar žiūrėjo tiesiai į kamerą, ar nuotrauką darė iš viršaus, ar iš šono, ar nuotraukoje buvo matyti koks fonas. Gal fotografuojamas veidas, gal visas kūnas, gal nuotrauka redaguota.

Po tyrimo pastebėta, kad malonūs ir pozityvūs žmonės kamerą laikydavo žemiau, jų veido išraiška buvo natūralesnė. Sąžiningi žmonės stengdavosi neatskleisti tikslios nuotraukos darymo vietos, taip dar ir šiek tiek saugodami savo privatumą. Su emociniu nestabilumu ir neurotiškumu sietos dirbtinės išraiškos, kaip minėtas „ančiuko veidas“.

Tačiau nuotraukas apžiūrinėjusiems studentams nelabai tiksliai pavykdavo atspėti, kokiomis savybėmis galėtų pasižymėti jose pavaizduoti žmonės.

Bet kokiu atveju nepamirškime, kad kartais ilgiau pasimėgauti žavinga akimirka yra geriau nei pulti ją perteikti visiems.

Šaltinis: Qiu L, Lu J, Yang S, Qu W, Zhu T. What does your selfie say about you? Computers in Human Behavior. 2015.

Parengė: vlmedicina.lt

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here