Kokių privalumų turi brandžios moters ir jaunesnio vyro sąjunga?

0 (0)

Iliustracija: Clem Onojeghuo / unsplash.com

Kad ir kaip liberalėtų visuomenės normos, didesnę nuostabą vis dar kelia už vyrą gerokai vyresnė, o ne gerokai jaunesnė žmona. Įdomu, kodėl?

Jis – penkiolikmetis mokinukas, ji – 40-metė, ištekėjusi, tris vaikus auginanti jo mokytoja. Šie, regis, neįveikiami skirtumai nesutrukdė šių dviejų žmonių meilei nugalėti visas kliūtis ir tapti dešimtmečius trunkančiu stipriu ryšiu. Toks filmo ar meilės romano siužetas sujaudintų ne vieną, bet kai tai vyksta realybėje, sukelia nemažą pasipiktinimo ar bent jau nuostabos bangą. Kai Emmanuel’is Macron’as nutarė kandidatuoti į Prancūzijos prezidentus, jo politinės pažiūros buvo aptarinėjamos, ko gero, mažiau nei jo santuoka su 24 metais vyresne Brigitte. Pasaulis suskilo į dvi stovyklas. Vieni įžvelgė patologiją, pedofiliją ir gerontofiliją, kiti žavėjosi visus prietarus įveikiančia meile. Atrodo, kad dauguma prancūzų priklausė pastarajai stovyklai, nes E. Macron’as rinkimus laimėjo akivaizdžia persvara. JAV prezidentu išrinktas Donald’as Trump’as už savo žmoną Melanią taip pat vyresnis 24 metais, bet šis faktas žmones jaudino kur kas mažiau nei politiko pažiūros. Psichologė psichoterapeutė Genovaitė Petronienė sako, kad stebėtis tuo nereikėtų – tai, kad vyras gali ar net turi būti vyresnis už žmoną, visais laikais buvo laikoma norma. Mažai ši norma pasikeitė ir dabar.

Jaunesnė– vaisingesnė, vyresnė – seksualesnė

Tikra meilė gal ir nugali visas kliūtis, bet vertėtų prisiminti, kad ji santuokos pagrindu tapo visai neseniai. Ilgai svarbiausia buvo pratęsti giminę. Logika paprasta: jaunesnė žmona labiau tinka gimdyti palikuonims, o vyresnis vyras geriau geba jais pasirūpinti.

„Biologiniu požiūriu vyresnės moters ir jauno vyro santuoka ir dabar atrodo keistoka, – sako G. Petronienė. – Kad ir kaip jaunai gebėtų atrodyti šiuolaikinės moterys, jų reprodukcinis amžius dėl to nepailgėjo. O vyras vaisingas gali būti iki amžiaus galo. Be to, vyresnis vyras yra labiau susitupėjęs, gali geriau aprūpinti šeimą, nes jau yra šio to pasiekęs, labiau pasiturintis.“

Pirmuoju smuiku pradėjus groti meilei, požiūris į amžiaus ir kitus skirtumus kiek pakito. „Dabar visuomenė – labai nevienalytė, – sako psichologė. – Daugėja porų, kurios nenori turėti vaikų. Finansinė padėtis taip pat darosi vis mažiau svarbi, nes moterys uždirba tiek pat, kiek vyrai. Dėl to atsiranda įvairių keistybių, naujovių, o tai, už ką anksčiau būtų užmėtę akmenimis, dabar yra leistina – tarkim, tos pačios lyties asmenų santuokos.“ Tiesa, G. Petronienė nepuola džiūgauti dėl tokio liberalėjimo. Pasak jos, šie pokyčiai turi ir pliusų, ir minusų. „Biologiniu požiūriu tai yra į bloga, nes mažina gimstamumą, bet laimės, tikrumo atžvilgiu dabar yra geriau, nes žmonės gali įsiklausyti į savo jausmus, o ne vien vadovautis racionaliais argumentais“, – sako ji.

Tik gaila, kad žmonių smegenys neevoliucionuoja taip greitai, kaip laisvėja visuomenės papročiai. Net ir tie vyrai, kurie jau seniai apsirūpino vaikais ar net anūkais ir daugiau atžalų neplanuoja turėti, kažkodėl ilgesingais žvilgsniais lydi ne savo bendraamžes, o jaunas merginas persikiniais skruostais ir stačiomis krūtimis. „Vyrams išties labiau rūpi moterų išvaizda, nei joms – vyrų, – sutinka G. Petronienė. – Nežinau, nuo ko tai priklauso. Gali būti, kad jiems tai biologiškai instaliuota, nes jie instinktyviai dairosi vaisingesnės partnerės. Žvilgantys plaukai, lygi oda, elastinga eisena iš tolo praneša, kad moteris yra jauna, turi pakankamai estrogenų ir yra pajėgi gimdyti. Laimė, šiuos vyrų instinktus galima apgauti – šiuolaikinės grožio pramonės galimybės išties didelės.“

Kardinaliai situacija pasikeičia, kai imame kalbėti ne apie vaisingumą, o apie seksualumą. Su amžiumi moters noras mylėtis niekur nedingsta, neretai ir sustiprėja. O štai vyrų reikalai kiek prastesni. Pasak seksologo Andriaus Kalugino, potencijos sutrikimų patiria vis jaunesni vyrai. „Esu girdėjęs, kad sėkmingai mylisi ir 70-mečiai ar 80-mečiai, bet tai labiau išimtys nei taisyklė. Su pirmosiomis šios srities problemomis dauguma vyrų epizodiškai pradeda susidurti nuo 45-erių metų“, – sako jis. Vertinant pagal seksualinį suderinamumą, jaunesnio vyro ir brandesnės moters sąjunga turėtų būti labai sėkminga dėl biologinių žirklių – laikoma, kad vyrai seksualumo piką pasiekia būdami 20 metų, o moterys – maždaug 40-ties metų. Tai patvirtina ir apklausos – net 77 proc. bričių teigia, kad didžiausią seksualinį malonumą yra patyrusios po 40-ies. „Su metais moteris tampa vis išmanesnė sekso srityje, moka tuo mėgautis, ir tai temperamentu trykštantiems jauniems vaikinams labai tinka. Kai kurių moterų seksualumas sumažėja klimakteriniu laikotarpiu, bet ir tai – ne visų. O jauna mergina su brandžiu, impotentu tampančiu vyru gali labai liūdėti“, – sako G. Petronienė.

Įkvėpimo šaltinis

Brandžios moters ir jaunesnio vyro sąjunga turi ir daugiau pranašumų. Moterys Lietuvoje gyvena maždaug 10 metų ilgiau nei vyrai, tad joms, jei nori būti su partneriu iki pat mirties, reikėtų rinktis jaunesnį. Vyresnės moterys yra energingesnės nei jų bendraamžiai vyrai, tad šiuo požiūriu joms taip pat labiau tiktų jaunesnė antroji pusė. „Moterys ilgiau išlaiko tolygią energiją, – sako G. Petronienė. – Paauginusios vaikus, jos tarsi įgauna antrą kvėpavimą, neretai tampa energingesnės net už jaunas. Viskuo domisi, lanko seminarus, paskaitas, kalbų kursus, leidžiasi į keliones ar pradeda savo verslą. Moterys lankstesnės, tad lengviau priima naujoves, perima savo partnerio vertybes. Su vyrais sudėtingiau. Jie yra gana rigidiški, konservatyvūs. Sulaukę amžiaus vidurio, paprastai jau turi nusistovėjusį požiūrį, įsitikinimus, gyvenimo stilių ir nelabai nori, kad jaunesnė moteris jiems aiškintų, kaip turi mąstyti ir gyventi. Kalbant apie išvaizdą, vyresnės moterys, palyginti su tokio pat amžiaus vyrais, taip pat laimi. Nusidažo žilus plaukus, pasitelkia grožio naujoves, labiau domisi mada, sportuoja, tad, artėdamos prie amžiaus vidurio, dažniausiai atrodo jauniau už savo partnerius. Beje, vyrai greičiau susensta ne tik iš išvaizdos, bet ir iš tikrųjų. Gal dėl žalingų įpročių ar kitų priežasčių, bet su pirmosiomis sveikatos bėdomis jie susiduria anksčiau nei moterys. Tikimybė, kad moteriai teks slaugyti savo vyrą kur kas dažnesnė nei atvirkštinė.“

Brandi moteris dėl savo patirties, išminties ir išsiskleidusio seksualumo mokančiam tai vertinti vyrui gali tapti tikru įkvėpimo šaltiniu. Kaip vieną ryškiausių tokios sąjungos pavyzdžių psichologė G. Petronienė išskiria Salvador’o Dali ir jo 11 metų vyresnės žmonos Galos santuoką.

„Tai buvo labai produktyvi sąjunga, – sako ji. – Tik Galos įkvėptas, gaubiamas jos rūpesčio, S. Dali sukūrė didžiuosius savo darbus, o jai numirus, jis jau nieko gero nenuveikė.“ Tai buvo ir viena keisčiausių sąjungų. Kai jiedu susipažino, Salvador’ui buvo 25-eri, o Galai – 36 metai. Tiesa, ji atrodė labai jaunai – liekna, grakšti, lygia oda. Vis dėlto ne tai buvo svarbiausia. Gala būsimąjį dailininką (tuomet, beje, dar skaistų) sužavėjo kaip asmenybė. Seksualiniu laisvumu garsėjančiai moteriai tai buvo ne pirmoji santuoka, o ir būdama ištekėjusi ji leido sau mėgautis jaunais meilužiais iki pat mirties. Sulaukusi septyniasdešimties užmezgė romaną su roko atlikėju Jeff‘u Fenholt‘u ir padovanojo jam 1 milijono dolerių vertės namą bei kelis S. Dali paveikslus. Tai netrukdė jai labai tikėti savo mylimu dailininku, o šis, jos įkvėptas, kūrė šedevrus. Mirus Galai, S. Dali išgyveno dar 7-erius metus, bet jie buvo bevaisiai – jis prarado norą tapyti, nuolat raudojo, labai mažai valgė ir beveik negėrė trokšdamas kuo greičiau numirti.

Ne mažiau kontroversiška buvo rašytojos Marguerite Duras ir 38-eriais metais už ją jaunesnio mylimojo Yann’o Andrea meilės istorija. Su šiuo vaikinu rašytoja susipažino būdama 61-ų ir kartu išgyveno 16 metų. Nors jų santykiai buvo labai audringi, kupini meilės, pavydo, grasinimų nusižudyti, išsiskyrimų ir aistringų susitaikymų, jie tęsėsi iki pat rašytojos mirties, o vėliau Yann’as atvirai prisipažino, kad ši moteris buvo pasiglemžusi jį visą.

„Menininkai visais laikais buvo laisvesni ir keistesni. Jiems mažiausiai rūpėjo, ką žmonės pasakys. Jie gyveno pagal savo emocijas, o ne pagal visuotinai priimtas taisykles, – sako G. Petronienė. – Tokių laisvų, gabių asmenybių netrūksta ir šiais laikais. Manau, Prancūzijos prezidentas yra vienas jų. Tokiems žmonėms labai sunku rasti savęs vertą partnerį, tad tokį sutikę tvirtai jo laikosi ir yra nusiteikę daug paaukoti, iškęsti. Kai prabyla sielos, kūnai tampa ne tokie svarbūs. Deja, bet ne visiems žmonėms pavyksta patirti tokią sielų giminystę. O tie, kurie ją patiria, bet dėl aplinkinių spaudimo ar kitų aplinkybių to ryšio atsisako, vėliau visą gyvenimą to gailisi.“

Ką žmonės pasakys

„Ir ką jis joje rado? Ji atrodo kaip jo motina…“; „Įdomu, kiek dar laiko jis temps su ta sene?“ – tokių replikų, tiesa, ne į akis, sulaukia dažnas vyras, išdrįsęs visuomenėje pasirodyti su vyresne sutuoktine. Kliūva ir pernelyg jaunoms žmonoms. Jos vadinamos barakudomis, tėčių dukrelėmis. Tiesa, paties „tėtuko“ įvaizdžio į dukras tinkanti žmona nemenkina – priešingai, jauna, graži partnerė yra toks pat prestižo simbolis kaip prabangus automobilis ar šveicariškas laikrodis.

„Šiuolaikinėje visuomenėje labai daugėja narciziškų asmenybių, kurioms labai svarbus jų įvaizdis, – atkreipia dėmesį psichologė. – Net jei žmona vyresnė vos 5-eriais ar 10-ia metų, tai jos sutuoktiniui yra jo vyriškumo nuvertinimas. Jei dar papilnėjusi, pasiraukšlėjusi, gali visiškai numušti jo karūną. O vyro išvaizda ar amžius didelės įtakos jo žmonos savivertei neturi. Ypač stipriai ši nelygybė juntama Lietuvoje. Pas mus labai stiprus valstietiškas mentalitetas, kai moteris, tegul ir nesąmoningai, bet vis dar vertinama reprodukciniu požiūriu.“ Iš tikrųjų, lankantis kitose šalyse, tarkim, Prancūzijoje, krenta į akis tai, kad vyresnės moterys ten nesijaučia nurašytos. Net 70-metės flirtuoja su vyrais, ir niekam tai nesukelia pašaipų ar juoko. Vadindami tokio amžiaus moterį gražia, jaunesni vyrai yra nuoširdūs, nes jie geba įžvelgti šiek tiek gilesnį grožį – juos žavi moters išsilavinimas, manieros, geras skonis, subtilus humoro jausmas, elegancija, o tam amžius jokios neigiamos įtakos nedaro. Tai, kad amžiaus vidurio sulaukęs vyras meta savo bendraamžę žmoną ir susiranda dvigubai jaunesnę, yra tapę tokiu masiniu reiškiniu, kad didesnę nuostabą kelia vis dar tebegyvenantieji su savo „senutėmis“. Paliktos moterys lieja apmaudą negalėdamos patikėti, kad jauno kūno trauka buvusiajam tapo svarbesnė nei kartu pragyventi metai, užauginti vaikai, bendri draugai, pomėgiai ir užgyventas turtas. Psichologė siūlo nenuvertinti vyrų iki instinktais besivadovaujančių gyvuliukų. „Apie jauno kūno trauką dažniau kalba paliktos moterys, nes joms reikia rasti skyrybų priežastį, bet iš tikrųjų tai neįvyksta akimirksniu. Santykių krizė bręsta kur kas ilgiau, ir prie to dažniausiai prisideda abi pusės, – sako G. Petronienė. – Moterys Lietuvoje labai save nuvertina. Joms taip svarbu ištekėti, kad čiumpa bet ką, o paskui, bandydamos išsaugoti santuoką, tempia viską ant savo pečių. Per ilgą laiką jos sukaupia labai daug pykčio, jas vis labiau siutina nelygybė, tad ima rodyti ragus, demonstruoti valdžią, dėl neigiamų emocijų atsisako sekso. Vyras, net ir esant ne itin darniems santykiams, noro mylėtis nepraranda, dėl to šiek tiek išsibadauja. Negana to, pavargsta nuo valdingos, amžinai viskuo nepatenkintos žmonos. Jis nori moters, kuri juo žavėtųsi. Šiuos poreikius geriau patenkina jauna, mažiau patyrusi ir dar pikta netapusi partnerė. Tiesa ir ta, kad jaunas, gražus kūnas bent jau santykių pradžioje sustiprina lytinį potraukį, pagerina erekciją, tad vyras jaučiasi atjaunėjęs, atgavęs seksualines galias. Net ir suvokdamas, kad šis atgimimas gali trukti neilgai, dažnas nori dar spėti tuo pasimėgauti.“ Būna, kad vyrai, išvarginti naujųjų santykių, nori susigrąžinti ankstesnę santuoką, bet tai, anot G. Petronienės, nėra taip dažna, kaip įsivaizduojame, ir ne taip sėkminga, kaip tikimės. „Taisyklė, kad į tą pačią upę neįbrisi, deja, pasitvirtina. Po tokios išdavystės santykiai jau niekada nebus tokie, kokie buvo, šaltis, nepasitikėjimas lieka“, – sako ji.

Jei vienoje svarstyklių pusėje dedame jaunystę, grožį, energiją, vaisingumą, tai kitoje irgi turi būti kokių nors gėrybių: aukštas statusas, talentas, žinomumas, galia, turtas, protas, kilmė ir pan. „Manau, tikrai niekas nesirinks vyresnės moters, jei ji prastai atrodo, neturi pinigų ir užima žemą poziciją visuomenėje. Bet ir vyro tokio nesirinks. Tai jau būtų mazochizmas“, – šypsodamasi sako G. Petronienė. Tad ar galime tokiu atveju kalbėti apie meilę? „Naudos motyvas egzistuoja visais atvejais, tik ne visada siekiame pinigų, – neslepia psichologė. – Tai gali būti ir saugumo poreikis. Daugelis mūsų užaugome nepatirdami ypatingo tėvų dėmesio, šilumos, tad natūralu, kad bandome tai kompensuoti santuokoje. Už vyresnio partnerio tekančios moterys ieško tėvo, vyrai – motiniškos globos ir rūpesčio. Dauguma žmonių nėra taip primityviai barakudiški, kad miegotų tik dėl pinigų. Dažniausiai vyresnį partnerį pasirinkę žmonės jį vertina kaip geresnį už save žmogų. Jis labiau savo antrąją pusę supranta, nesmerkia, moka išklausyti, gali dėl jos pasiaukoti, dėl to atsiranda artumo jausmas. Norisi tą žmogų apkabinti, prie jo prisiglausti, galiausiai ir pasimylėti.“

Praėjus euforijai

Skirtingo amžiaus sutuoktinių poros, atlaikiusios pirmąjį visuomenės spaudimą, susiduria su naujomis problemomis, neretai – sukeltomis jų pačių. „Žmogus nėra neribota būtybė, ir jo jausmai nebūna neriboti. Net ir pati didžiausia meilė per tam tikrą laiką baigiasi, jei kliūčių pasidaro per daug, – sako G. Petronienė. – Dažnai būna, kad meilę papjauna giminaičiai, vaikai iš ankstesnės santuokos. Jaunesnius partnerius turintys sutuoktiniai išgyvena dėl to, ar nebuvo pasirinkti dėl pinigų, naudos, ar iš tikrųjų yra mylimi. Be to, jie prisibijo, kad nebūtų palikti dėl jaunesnio. Tai jaučia ir vyrai, ir moterys, tiesa, dėl nevienodų priežasčių. Moterys bijo, kad jų jaunesnis partneris neatlaikys visuomenės spaudimo, o vyrai labiau kankinasi dėl silpstančios potencijos ir dėl to, kad jauna, seksualiai nepatenkinta žmona susiras meilužį.

Pradedama be saiko pavyduliauti, sekamas kiekvienas jaunesnio partnerio žingsnis, stengiamasi iš visų jėgų jam prilygti ir paskui jį suspėti. Tai sukelia pervargimą. Moterys neretai tampa plastinių operacijų maniakėmis, tobulina save iki kraštutinumų, virsdamos pajuokos objektais.“ Liūdniausia, kad tokiu elgesiu silpnoji pusė tik dar labiau save silpnina ir aštrina situaciją. „Jei moteris nuolat klausinėja savo jaunesnio vyro, ar ji neatrodo jam per sena, nerimauja dėl raukšlių ir kintančių formų, vis lygina save su kitomis, anksčiau ar vėliau ji šias baimes įkalba ir savo mylimajam“, – atkreipia dėmesį psichoterapeutė. Dar vienas rimtas tokių porų išbandymas – ligos. „Kai vyras yra gerokai vyresnis už žmoną, ilgainiui šeimoje jų vaidmenys keičiasi ir su tuo susitaikyti būna nelengva, – perspėja G. Petronienė. – 25-erių metų mergina, tekėdama už 20 metų vyresnio vyro, jaučiasi radusi atramą ir saugumą, bet po 30 metų situacija kardinaliai pasikeičia: ji dar yra stipri, pilna energijos, dirbanti moteris, o jis – jau ligotas, irzlus senukas. Jai tenka jį slaugyti, perimti kai kurias funkcijas, prisiimti atsakomybę už visą buitį, o jis, užuot pagelbėjęs, neretai virsta stabdžiu, akmeniu prie kojos. Palikti jį neleidžia sąžinė ir visuomenės spaudimas. Negi, kai paseno ir susirgo, tu jį išmesi kaip šlamštą? Gerai, jei tas senukas yra ramus, o jei pavydus despotas? Kai kurie netgi mėgsta apsimesti ligoniais, kad išsaugotų partnerę, apeliuodami į jos gailesčio, kaltės jausmus. Su tokiomis situacijomis susidurti tenka gana dažnai. Moterys jas sprendžia įvairiai: vienos susiranda meilužius, kitos pasineria į darbą ar randa kitos įdomios veiklos – lanko sveikatingumo kursus, stovyklas, tampa visuomeninių organizacijų narėmis ir pan.“

Dar vienas, retai minimas, bet ne mažiau svarbus nelygios santuokos pavojus – grėsmė prarasti save. Dažnai tenka pastebėti, kad gyvendamas su vyresniu partneriu jaunas žmogus ima greitai senti, ir ilgainiui tampa net sunku atskirti, kuris iš tikrųjų yra vyresnis. „Šiuo atveju veikia veidrodiniai neuronai, – paaiškina psichologė. – Tarkim, jei sėdite prie stalo su žmogumi, kuris daug valgo, nė nepajusite, kaip pats imsite visko daugiau dėti į savo lėkštę. Žmonės išties supanašėja, bet nebūtinai senėjimo linkme. Tiesiog silpnesnė asmenybė pasiduoda stipresnei, turinčiai daugiau energijos, valios. Natūralu, kad jauna, kukli mergina, gyvendama su solidžiu, autoritetingu vyru, susensta, bet būna ir atvirkščiai – koks nors inteligentiškas, santūrus vyras, vedęs jauną, įžūlią, agresyvią merginą, tampa panašus į ją. Tuomet visa giminė nerimauja, bėga pas psichologus, bet kol vyras pats nepajus dėl to diskomforto, niekas nepadės.“

Kaip įveikti amžiaus skirtumą
Pataria psichologė psichoterapeutė Genovaitė Petronienė

1. Pabandykite nustatyti psichologinį būsimo partnerio amžių. Jei jis yra vyresnis, įvertinkite, ar yra pakankamai lankstus, ar priima pokyčius, ar geba įgyvendinti tai, ką sugalvojęs.

2. Jei partneris jaunesnis, įvertinkite, kiek jis dar keisis. Jei 30-mečio gyvenimo būdas, darbas, gyvenamoji vieta, pomėgiai pastaruosius kelerius metus nesikeičia, veikiausiai asmenybė yra nusistovėjusi, tad problemų kils mažiau. Jei žmogus vis dar ieško savęs, gali būti, kad ieškos ir tobulesnio partnerio.

3. Įsiklausykite į kitų žmonių nuomonę. Retai pasitaiko, kad mama džiūgautų išvydusi savo amžiaus marčią, tad labiau reikėtų pasikliauti ne labai artimų, o išmintingų žmonių ar specialistų nuomone. Klausdami neakcentuokite amžiaus, o teiraukitės, ar derate vienas su kitu.

4. Leiskite hormonams nurimti. Sunku įvertinti suderinamumą, kai esate įsimylėję. Tuomet net ir pagyvenę vyriškiai virsta energingais jaunuoliais. Tikrieji santykiai susiklosto maždaug per trejus metus.

5. Pasitikrinkite, ar nepasikeitėte. Kiekvienam susituokusiam žmogui periodiškai verta atlikti asmeninę reviziją ir atvirai paklausti save, ar nečiuožia žemyn. Palyginkite save su tuo, koks buvote iki tos pažinties: ar nepasikeitė jūsų draugai, interesai, išvaizda, gyvenimo būdas.

Virginija Rimkuvienė | moteris.lt