Kokių tipų žmonės dažniau linkę sirgti depresija?

Woman with headache in deep depression

Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, depresija – psichikos liga, kuria serga daugiau nei 350 mln. žmonių visame pasaulyje. Ši liga yra pagrindinė nedarbingumo priežastis. Nors tai nėra absoliuti taisyklė, depresija sergantys žmonės yra labiau linkę į savižudybę nei sergantieji kitomis ligomis.

Ir štai įvairūs psichologijos daktarai, psichikos sveikatos tyrėjai, mokslininkai nusprendė nupiešti detalesnį depresijos paveikslą. Konkrečiau – kokiems žmonių tipams, kategorijoms depresija pasireiškia dažniau?

American Journal of Public Health teigiama, kad pirmiausia tai gali būti žmonės, nusprendę pakeisti lytį. Priežastis labai paprasta – socialinė mažuma, neįtilpimas į visuomenės diktuojamas normas, spaudimas, engimas, neigiami įsitikinimai, patyčios. Panašiai nutinka ir žmonėms, turintiems netradicinę seksualinę orientaciją. Gėjai ir lesbietės, nepaisant neva liberalėjančios visuomenės, vis tiek susiduria su socialiniu spaudimu ir nemaloniomis kasdienėmis situacijomis, būna it po didinamuoju visuomenės stiklu. Visi paminėti socialiniai faktoriai lytį nusprendusiems pakeisti asmenims arba tos pačios orientacijos asmenims gali peraugti į nerimą, pyktį, somatinius sutrikimus, pažeidžiamumą ir depresiją.

Antra, depresingumu pasižyminti grupė yra palyginti maža ir specifinė bei, ko gero, egzistuoja tik tam tikrose šalyse. Nustatyta, kad į depresiją, nerimą ir kitus psichologinius sutrikimus yra linkę paaugliai, kurių bent vienas iš tėvų dirba su kariuomene susijusį darbą. Šie paaugliai dažnai susiduria su vienišumo, beviltiškumo jausmu, suicidinėmis mintimis. Karo veteranai, į pensiją išėję kariškiai taip pat patenka į pažeidžiamų asmenų grupę – tai susiję su tuo, ką jiems teko patirti, išgyventi.

Kas toliau? Be abejonės, menininkai ir kūrybingos asmenybės. Jau nuo senų laikų kūryba kartais buvo prilyginama dvasinėms kančioms, asketiškumui, neįtilpimui į visuomenės diktuojamas socialines normas. Rašytojai, poetai, aktoriai neretai kenčia nuo sudėtingų vidinių išgyvenimų, depresijos ir linksta į suicidines mintis.

Apie 74 proc. sergančiųjų depresija yra intravertai, kuriuos buvimas su kitais, socialinis gyvenimas daugiau vargina ir gąsdina nei suteikia jėgų, energijos ir džiaugsmo.

Lygiai taip pat depresija dažniau serga perfekcionistai, nematantys kitų spalvų, tik juodą ir baltą, bei siekiantys kartais neįmanomos tobulybės, keliantys sau perdėm aukštus reikalavimus.

Kas dar? Į depresiją linkę prastesnį išsilavinimą turintys, išsiskyrę ir vyresnio nei 45 amžiaus žmonės.

Tačiau prilipti prie įvairių stigmų taip pat nevalia. Nors didesnį polinkį turi išvardinti žmonės, depresija gali susirgti bet kas. Tokiu atveju nederėtų gėdytis ar viską išgyventi vienam, o ieškoti kompetentingų specialistų pagalbos.

Šaltiniai: ajph.aphapublications.orgedition.cnn.com
Audrė Bartaševičiūtė / vlmedicina.lt
Foto: © Arman Zhenikeyev/Corbis

Share Button

You may also like...

1 Response

  1. Darius parašė:

    Buvimas su kitais vargina ne šiaip sau. Taip pasireiškia negatyvi patirtis. Dažnai asmenybės jau nuo vaikystės patiria neadekvatų elgesį iš kitų savo atžvilgiu, logiška, kad toks elgesys palieka pėdsakus pasąmonėje ir vėliau laikui bėgant atsidūrus situacijose, kuriose pasikartoja patirtų psichologinių traumų elementai (aplinka, gamta, oras, žmonės, žmonių kalbėsena, įpročiai, papročiai, elgesys…) pasąmonė reflektyviai siunčia signalus žmogui. kuris sureaguoja nerimastingai (nerimas – dažnas depresijos palydovas), paniškai, irzliai, piktai, baimingai ir t.t. Jeigu išsiskiriantys savo gabumais ir su tuo susijusiu elgesiu vaikai jau nuo pat mažumės būtų priimami adekvačiai, tinkamai, tai galbūt mažiau talentingų žmonių sirgtų depresija ar kt. Tokia mano, dar ne galutinė nuomonė, apie tai kas vyksta gyvenime :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.