Kompozitorius Giedrius Kuprevičius: „Patys to nejausdami robotėjame“

0

plakatas_Kuprevicius_lapkritis

Lapkričio 5 d., ketvirtadienį, tęsiant antrąjį viešų paskaitų ciklo „Menas ir technologijos“ sezoną, vyks jau antrasis susitikimas su KTU profesoriumi emeritu Giedriumi Kuprevičiumi, kuriame iškilus muzikas kalbės apie estetiką robotų akimis ir manipuliacijas emocijomis.

Sezono antroji paskaita „Emocijos ir technologijos“ vyks Kauno technologijos universiteto (KTU) Kultūros centro (Laisvės al. 13) mažojoje salėje nuo 18 iki 19.30 val. Visuomenei atvirų šešių paskaitų ciklas tęsis pusę metų, jos bus tiesiogiai transliuojamos KTU portale www.ktu.edu.

Jūsų antrosios paskaitos pavadinimas – „Emocijos ir technologijos“. Iš pažiūros – tai du skirtingi ir nieko bendra neturintys dalykai. Kas juos sieja?

– Emocijos, jei prisiminsime tradicinį apibrėžimą, – gyvūno ar žmogaus tiesioginis šališkas aplinkos reiškinių ir situacijų reikšmių išgyvenimas. Taigi, technologijos reikalingos tam, kad tą asmeninį išgyvenimą mes priimtume kaip savo.

Toli eiti nereikia – Garliavos mergaitės istorija, Boriso Nemcovo nužudymas, su FIFA ar „Volkswagen“ susieti skandalai – tai vis dirgikliai, kurie patys savaime išblėstų labai greitai, nes iš esmės tokių įvykių stygiaus niekados nebuvo.

Kitas reikalas, kai tie įvykiai yra palankūs tam tikroms visuomenės nuomonių manipuliacijoms, tuomet įvykio emocionalumas padauginamas, išplėtojamas iki isterijos arba blaivaus proto netekimo. Įdomiausia tai, kad tais momentais visi patenkinti.

– Turbūt sutiksite, kad emocijos įtakoja įvairius žmogaus priimamus sprendimus. Ar kuriant, vystant naujas technologijas nuo emocijų reikia atsiriboti, jeigu tai apskritai – įmanoma?

– Emocijos nėra darbo įrankis, tačiau stiprus dirgiklis. Pasitaiko, kad emocijos pagimdo naują idėją, tačiau giliau pažvelgus, jos nėra originalios. Jau vien todėl, kad gimsta labai stipraus išgyvenimo metu, kuris turi aiškią ir nebūtinai kartojamą prigimtį. Naujoms idėjoms reikia ramybės ir proto įvaržos.

Giedrius Kuprevičius

– Manipuliuoti emocijomis išmokstama nuo kūdikystės. Ar įmanoma manipuliuoti technologijomis?

– Šioje srityje mes visi meistrai. Visiems gyviems padarams įgimta žaisti emocijomis ir tokiu būdu siekti savų tikslų. Prisiminkite, kaip į jus žvelgia šuva, norintis miegoti jūsų lovoje. Augintinis pasieks savo, nes emociškai jus būsite nuginkluotas. O jei nepaklusite, jausite kaltę, kuri yra taipogi emocijos dalis.

– Ar manipuliacija, pasitelkus emocijas visada turi tik neigiamą atspalvį?

– Ne, bet emocionalioje būsenoje esantys apie tai nemąsto. Dažnai emocijos supainiojamos su jautrumu. Apie tai taipogi pasikalbėsime paskaitoje. Sako, meno žmonės labai jautrūs. Ar iš tiesų? Atminkime – XXI amžiaus menininkai yra visuomenės, kokią esame sukūrę, dalis.

– Šiuolaikinės technologijos, pasitelkiant įvairius metodus, geba atpažinti žmonių emocijas. Ar ateities visuomenė, norėdama atpažinti aplinkinių emocijas apsieis be kompiuterių pagalbos?

– Emocijos iš prigimties nieko nekeičia, nes yra išvestinis žmogaus elgsenos produktas. Emocijos tuo pačiu ir nieko nekuria, tik „garą nuleidžia“. Todėl visais laikais, nepriklausomai, kokia bebūtų santvarka, valdovai mielai pasitelkdavo į talką menininkus, kurie puikiai įgyvendindavo visas vienokios ar kitokios politikos tikslus „minkštu“, jautriu, emocionaliu būdu.

Lietuvoje nematau jokių išimčių – visa masinė kultūra yra paranki valdžiai ir tai, kad susidaręs įspūdis, jog ji nieko bendra neturi su politika, yra dar viena emocijų valdžios pergalė.

Taip vadinamieji rimtieji menai, atrodytų, dar toliau pragmatizmo, tačiau panagrinėjus dabartinę jų būklę ir turinį rasime, kad ir jie nedaug kuo skiriasi nuo masinės kultūros.

Pavyzdžiui, mėgėjų solistų dalyvavimas simfoninės muzikos koncertuose arba gatvėje sutiktų praeivių prašymas čia pat nutapyti paveikslą (prašantys dažnai yra dailininkai profesionalai) yra tas pats kas ir „Trys minutės šlovės“ kokiame nors TV kanale. Gal daugiau ir nereikia, kai sėkmė tik atsitiktinė.

– Paskaitoje kalbėsite ir apie estetiką robotų akimis. Estetika plačiajai visuomenei vis dar siejama tik su menu. Kuo pasižymi mokslinė estetika ir ką ji tiria?

– Tai labai įdomi ir, kažkodėl, nepopuliari tema. Mūsų visuomenė atpratinta mąstyti gilesnėmis kategorijomis, nes tuomet su ja gali turėti nenumatytų problemų. Kai ir valdžios vyrai mąsto paviršutiniškai, be studijų ir analizės (darbo grupių sudarymas eilinėms problemėlėms spręsti tėra to patvirtinimas), tuomet puikiai pasitarnauja masinė psichozė aplink kokį skandaliuką. Nenustebau sužinojęs, kad aktorius Leonardo DiCaprio dalyvaus skubiai kuriamame holivudiniame filme apie „Volkswagen“ kompanijos skandalą.

– Kodėl pasirinkote kalbėti apie estetiką būtent robotų akimis?

– Patikslinsiu – mūsų akimis, nes patys nejausdami robotėjame. Viename romane skaičiau apie robotus, kuriems trūko tik emocijų, o žmonėms stigo robotiškumo. Tame romane veikę mokslininkai bandė spręsti šių savybių balanso klausimą.

Tad labai svarbus yra susivokimas. Apie tai visiškai nebešnekame, nes robotams labai pavojinga suvokti, kad jie – robotai, o žmonėms būtų sveika suprasti, kad jie jau beveik ne žmonės…

– Atskirų mokslų, tokių kaip matematika, fizika ar chemija vertę parodo įvairūs atradimai, išradimai, inovacijos. Kaip pamatuoti ir įvertinti gražų peizažą, žmogaus išvaizdą ar žydinčių gėlių lauką?

– Visi atradimai sukelia emocijas, lygiai kaip ir įspūdingas peizažas ar gražus drabužis, ypač sužinojus jo kainą. Jei rimtai – be emocijų neįmanoma gyventi, kaip ir be jų valdymo įgūdžių. Gerai, jei gali suvaldyti jas pats, blogai, kai tavo emocijas valdo kiti. Apie tai ir pakalbėsime.

Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus atvirų paskaitų ciklas vyks pirmąjį mėnesio ketvirtadienį KTU Kultūros centro (Laisvės al. 13) mažojoje salėje, nuo 18 iki 19.30 val.:

2015 lapkričio 5 d. – „Emocijos ir technologijos“

2015 gruodžio 3 d. – „Pasaulio garsovaizdžiai“

2016 vasario 4 d. – „Penktoji muzikos kilmės versija“

2016 kovo 3 d. – „Žmogaus balsas ir informacija“

2016 balandžio 7 d. – „Muzika, kurios nėra“

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here