Kovoje su skurdu – stagnacija

0
Andrew Khoroshavin / Pixabay

Spalio 17-tą dieną yra minima tarptautinė kovos su skurdu diena. Nuo 1987 m. ši diena yra skiriama paminėti skurdo aukoms pagerbti ir atkreipti dėmesį į skurstančiuosius. Skurdas tai visame pasaulyje aktuali problema, kuri turi daug įvairiausių veidų. Nuo visiškai kraštutinių pavyzdžių, kai skurdas atima žmonių gyvybes iki atrodo visai paprastų – žmonių neišgalinčių išgyventi iš savo turimų pajamų. Jis paliečia net stipriausias ir labiausiai išsivysčiusias šalis. Ne išimtis ir Lietuva.

Lietuva vykdo dvišalius bendradarbiavimo projektus kartu su Ukraina, Baltarusija, Gruzija ir kitomis valstybėmis. Lietuva taip pat teikia paramą verslo ugdymui ir ekonominei plėtrai, įstatymo viršenybei ir eurointegracijos procesams siekia minėtose šalyse sukurti pagrindą ekonominiam jų augimui.

Kalbant apie Lietuvos gyventojus yra matoma, kad skurdo rodikliai vis dar yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje, o skurdo rizikos grupėje atsiduria net kas penktas mūsų šalies gyventojas. Antrus metus skurdo lygis mūsų valstybėje nesikeičia ir vis dar yra 22,9proc. Tai rodo neefektyvumą kovojant su skurdu Lietuvoje. Tokio lygio stagnaciją kovoje su skurdu mūsų šalyje lemia menkos socialinės išmokos ir pagalbos stoka specialių poreikių turintiems asmenims, pensininkams, vienišiems tėvams ir bedarbiams. 2018m. vidutinė socialinė išmoka siekė 81 eurą. Absoliučia skurdo riba yra laikoma 345 eurai asmeniui ir 724 eurai šeimai. Socialinė išmoka yra vos trečdalis šios sumos. Tai tik parodo, kad valstybė nėra įgali padėti žmogui išbristi iš skurdo, taip pat neužtikrina oraus gyvenimo galimybės.

Susirūpinimą mūsų šalies situacija taip pat aiškiai atspindi kaimo vietovės. Vaikų dalyvaujančių ikimokykliniame ugdyme skaičius Lietuvoje yra vos 58,2proc. Didžiausi skirtumai yra matomi tarp miesto ir kaimo vietovių. Atitinkamai miesto vietovėse – 71,6proc., kaimo vos 27,9proc. visų vaikų. Valstybė neužtikrina lygių galimybių vaikams, taip tik didindama socialinę atskirtį. Kita kaimo vietovių problema – skaitmenizavimas. Prieigos prie interneto rodikliai kasmet vis gerėja, tačiau Lietuvos gyventojų asmeninių kompiuterių ir prieigos prie interneto rodikliai yra vieni prasčiausių visoje Europos Sąjungoje. Žmonės stokoja elementarių įgūdžių naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, kas ne tik apriboja juos nuo informacijos, bet ir sukuria trikdžius bandant įsidarbinti.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kaimuose gyvenantys asmenys ne kartą išreiškė skundus dėl prastos infrastruktūros ir viešojo transporto, kuris dažnai sukelia didžiausius trukdžius įsidarbinti ir socializuotis. Autobusai važiuoja retai, dažniausiai yra pritaikyti prie vaikų mokyklose grafiko, vasaros metu autobusų galima sulaukti vos keletą kartų per savaitę.

Valstybė neužtikrindama visuomenei elementarių paslaugų stumia gyventojus į vis didesnę atskirtį ir nedarbingumą. Net darbo turėjimas Lietuvoje neužtikrina žmonėms galimybės išbristi iš skurdo ribos. Minimali alga po mokesčių nesiekia 400 eurų per mėnesį. Vieniši tėvai dirbantys nekvalifikuotus darbus ir auginantys vaikus automatiškai yra pasmerkti skursti. LPS „Sandrauga“ kiek gali kovoja už savo narių orų darbo užmokestį. Tačiau, valstybės mastu, esminės problemos turi būti sprendžiamos ne tik Prezidento, bet ir apjungiant profesines sąjungas, vyriausybę, seimą ir kitas institucijas. Skurdas iš esmės yra mūsų visuomenės problema.

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here