benamis

Benamiai vyrai, neturintys nei būsto, nei pajamų šaltinio, nei socialinio statuso, dažnai naudoja lytį kaip vieną iš pagrindinių individualumo bei asmenybės raiškos būdų. Tokią išvadą daro socialinės atskirties problemas tyrinėjantys Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų kolektyvas.

„Pabrėžti, kad esi tikras vyras ir gebi laikytis vyriškumo standartų, benamiams reiškia prisitaikyti prie visuomenėje įtvirtintų lyčių normų ir kartu būti jos dalimi. Priešingai, bedarbiams vyrams nedarbas trukdo įgyvendinti „tikro vyro“ vaidmenį, susijusį su darbine veikla. Dėl vyraujančio suvokimo, kad pagrindinė vyro prievolė – uždirbti ir išlaikyti šeimą, nedirbantys vyrai dažnai jaučiasi nepatogiai ir net psichologiškai sugniuždyti“, – socialinės atskirties įvairialypiškumą išryškina mokslinio tyrimo vadovas prof. Artūras Tereškinas.

Bandydami atskleisti socialinės atskirties problemų daugiaplaniškumą mokslininkai į projektą įtraukė ir kitas socialines grupes: vienišas motinas, auginančias mažamečius vaikus, jaunus bedarbius vyrus, benamius vyrus, religines mažumas (evangelikus baptistus ir „Tikėjimo žodžio“ bendruomenių atstovus), lėtinėmis ligomis sergančius asmenis ir alkoholikai.

„Kiekviena iš jų skirtingai išgyvena atskirtį. Tačiau socialinę atskirtį sukuria ne tik materialinė padėtis. Kai kurie tyrėjai mano, kad yra keturios dimensijos, kurių trūkumas gali sukeltis socialinės atskirties jausmą: pajėgumas pirkti prekes ir paslaugas, dalyvavimas veiklose, kurios laikomos ekonomiškai ar socialiai vertingos, dalyvavimas sprendimų priėmime lokaliu ir nacionaliniu lygmeniu bei ryšiai su šeima, draugais ir bendruomene“, – teigia mokslinio tyrimo vadovas prof. Artūras Tereškinas.

Tai akivaizdu kalbant apie socialinę atskirtį dėl alkoholizmo. Socialinė atskirtis alkoholizmo atveju ypač priklauso nuo požiūrio į alkoholiką bei alkoholio vartojimą. Visuomenė alkoholiką įsivaizduoja kaip tą, kuris jau yra netekęs darbo, dažnai neturi šeimos, valkatauja. Tačiau iki totalios, gilios socialinės atskirties žmogus turi prieiti.

„Mūsų tyrimo duomenys atskleidė, jog žalingai alkoholį vartojantiems asmenims palaipsniui teko nutraukti socialinius ryšius su šeima, draugais, darbadaviais, turėti reikalų su policija. Ilgainiui piknaudžiaujantys alkoholiu nebegali atlikti pagrindinių socialinių tėvo, vyro, žmonos, mamos, darbuotojo, kolegos ir apskritai atsakingo piliečio vaidmenų“, – pastebi mokslininkas.

Panašios tendencijos pastebėtos ir tiriant vienišas motinas. Jos suvokia savo atskirtį kaip negalimus realizuoti kelionių, būsto gerinimo, laisvalaikio, sporto ar grožio paslaugų poreikius. Dėl to šios moterys jaučiasi nustumtos į subjektyviai suvokto „normalaus gyvenimo“ užribį, iš kurio stebėdamos įsivaizduojamą kitų „gerą gyvenimą“ jos patiria nusivylimą, bejėgiškumą, nepasitenkinimą.

Gauti tyrimo rezultatai praktiškai svarbūs pirmiausia kuriant ir tobulinant valstybės vykdomą socialinę politiką užimtumo, paramos šeimai, benamystės, lėtinių ligų, alkoholizmo, nediskriminavimo ir kitose srityse.

Tyrimą atliko Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai: prof. Artūras Tereškinas, prof. Aušra Maslauskaitė, prof. Vylius Leonavičius, doc. Milda Ališauskienė, doc. Ilona Tamutienė, dr. Jurga Bučaitė-Vilkė, dr. Giedrė Baltrušaitytė, dr. Rasa Indriliūnaitė ir doktorantai Rūta Petkevičiūtė bei Apolonijus Žilys.

Projekto „Socialinė atskirtis ir socialinis dalyvavimas pokyčių Lietuvoje“ Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-045, pradžia – 2012 m. spalio 2 d.; planuojama pabaiga – 2015 m. kovo 13 d. Projekto vykdytojui projektui įgyvendinti skiriama iki 899 207,00 Lt, t. y. iš ES Socialinio fondo pagal priemonę finansuojama 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

VKC