Kuriama nauja egzaminų tvarka, kuri skatintų studentą elgtis sąžiningai

0
auditorija
Evanst10000 / Pixabay

Lietuvos studentų sąjungos atlikto tyrimo duomenimis, net 50 proc. studentų egzaminų metu elgiasi nesąžiningai. Tačiau naująją egzaminų raštu tvarką įdiegusiame Kauno technologijos universitete (KTU) sesijos metu buvo užfiksuota tik 10 akademinio nesąžiningumo atvejų. KTU rektorius Petras Baršauskas įsitikinęs – žmones tiesiog reikia nukreipti sąžiningo elgesio link.

KTU rektoriaus nuomone, visuomenėje vis dar gajus sovietmečiu susiformavęs mentalitetas, kad galima įsidarbinti, gauti geresnes pareigas ir, apskritai, eiti per gyvenimą nesąžiningai.

„Naująją egzaminavimo tvarką įvedėme siekdami parodyti savo studentams, kad bet kokio rezultato pagrindas turi būti sąžiningumas, teisingumas, skaidrumas“, – sako P. Baršauskas.

Naująją tvarką ypač sveikino sąžiningi studentai, kadangi ji užtikrina teisingumu pagrįstas galimybes išlikti valstybės finansuojamose vietose.

– Nusirašinėjimas per egzaminus daugeliui atrodo tarsi smulkmena. Ar iš tiesų taip yra?, – paklausėme P. Baršausko.

Petras Barsauskas
KTU rektorius Petras Baršauskas

– Ar įmanoma gyvenime ko nors pasiekti, jei to pagrindas – nesąžiningumas? Kas tai bebūtų – ar studijos, ar valstybių valdymas (geras pavyzdys – Graikija) – neįmanoma neskaidriai, nesąžiningai, apgaudinėjant atlikti esminius, principinius darbus. Sąžiningumas – visa ko pagrindas.

Kita vertus, nuo ko reikėtų pradėti? Būtent nuo to, ką mes ir padarėme – aiškaus pasakymo, kad niekada nesitaikstysime su nesąžiningumu, neskaidrumu. Tada jau galime kalbėti apie tai, kad svarbiausia yra žinios, kompetencijos, tada galime vertinti studijų rodiklius.

– Kartais atrodo, kad nusirašinėti, „praslysti“, apgauti yra savotiška mada. Kaip manote, kas ją suformavo?

– Nenorėčiau viskuo kaltinti sovietmečio, tačiau jo palikimas mūsų visuomenėje dar tikrai gajus. Tai buvo sistema, kuri skatino nesąžiningumą. Prisiminkim kolūkius – visi vogė, visi tą žinojo, ir visi toleravo. Arba: pardavėjos uždirbdavo minimalų atlyginimą, tačiau norinčiųjų patekti į šias pareigas buvo daugybė. Vadinasi, ši darbo vieta suteikdavo galimybę užsidirbti „iš šalies“.

Šiuo pavyzdžiu noriu pasakyti, kad žmonės matė, jog galima gauti geresnes pareigas ir neturint žinių, galima įsidarbinti ir be diplomo, galima eiti per gyvenimą ir nesąžiningai. Deja, šių moralės normų atsikratyti labai sunku.

– Taigi, turėtume kurti visuomenę, kuri skatintų elgtis kitaip?

– Žmonės dažniausiai renkasi lengvesnį kelią, todėl reikalinga sistema, kuri juos skatintų būti sąžiningais. Pavyzdžiui, britų visuomenėje krenta į akis ypatinga pagarba žmogui, asmenybei – kol neįžeidei kito, kol neužgavai jo interesų, kol nepažeidei įstatymų, esi laisvas būti, kas tik nori.

Tačiau šioje laisvoje visuomenėje tam, kad patektum į metro, turi praeiti pro sunkius metalinius vartus – jei bandysi prasmukti be bilieto, tau sulaužys kojas. Vadinasi, veikia sistema, kuri skatina elgtis sąžiningai. Ten niekas nė nesvarsto patekti į metro be bilieto.

– Ar kontroliuodami išmokysime studentus būti sąžiningais?

– Nenorėčiau kalbėti vien tik apie nesąžiningus studentus – yra daugybė tokių, kurie, siekdami žinių, ieško papildomų galimybių, renkasi gretutines studijas. Štai neseniai teko spausti ranką šimtukininkui, KTU gimnazijos absolventui. Jis jau dabar manęs klausia, ar KTU bus galimybė lankyti papildomus kursus. Apie jokį nusirašinėjimą net neina kalba – jis jau dabar gaudo žinias!

Naująją egzaminavimo tvarką įvedėme siekdami parodyti savo studentams, kad bet kokio rezultato pagrindas turi būti sąžiningumas, teisingumas, skaidrumas. Ši naujoji tvarka yra Universitete vykdomos studijų pertvarkos dalis. Ji – gana lengvai techniškai įgyvendinama, ir, svarbiausia, skleidžia labai aiškią žinią: nesąžiningumas nebus toleruojamas.

Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad kontrole pakeisime kokybę, tačiau naujoji tvarka yra vienas iš įrodymų, jog kompleksiškai keičiame studijas.

– Kaip į egzaminų tvarkos pakeitimus reagavo dėstytojai ir studentai?

– Įdomu tai, kad dėstytojams naują tvarką priimti buvo sunkiau nei studentams. Buvo ir tokių, kurie, sužinoję, jog egzaminams raštu bus taikomi nauji reikalavimai, ėmėsi keisti egzaminų formą. Iš dalies juos suprantu – daugelis priešinasi, kai yra ištraukiami iš komforto zonos ir jiems reikia daryti kažką kitaip nei iki šiol.

Sąžiningi studentai šį pokytį sveikino. Savaime suprantama – šiems studentams skaudu, kai nesąžiningieji gauna geresnius pažymius, o kartais net ir galimybę pereiti į nemokamas studijų vietas.

egzaminas
Vadim Sherbakov / unsplash.com

– Kokių konkrečių veiksmų KTU ėmėsi, keičiant egzaminų tvarką?

– Visiems žinoma, jog nusirašinėjimas vyksta naudojantis technologijomis, tad egzamino metu neleidžiama naudotis mobiliaisiais telefonais ir kita įranga. Kitas, užsienyje įprastas dalykas – egzaminuoja kitas, ne dėstantysis dėstytojas, taip didinant objektyvumą. Trečia, auditorijose, kuriose vyksta egzaminas, įrengtos kameros, o egzamino eiga filmuojama. Žmogui, kuris žino, jog yra filmuojamas, tai veikia kaip sudrausminimas.

– Tikriausiai yra ir kitų būdų, ne tik kontrolė. Pavyzdžiui, per egzaminus studentai galėtų gauti klausimus, skatinančius spręsti problemą, ieškoti kūrybinių sprendimų?

– Tai būtų idealu, tačiau nėra labai paprasta įgyvendinti. Reikia kurti dėstytojo paramos sistemą, kuri jį motyvuotų, jam padėtų. Reikėtų keisti didaktiką, paskaitose turėtų vykti daugiau atvejų analizės, nei literatūros pristatymo, reikėtų skatinti studentų diskusijas. Ties šiuo aspektu taip pat stipriai dirbame: įkūrėme „EDU_Lab“, didaktikos mokome ne tik KTU dėstytojus, tačiau vedami ir išoriniai mokymai. Tačiau tai – ilgas procesas.

– Kalbate apie dėstytojų ugdymą – iš tiesų tikriausiai labai daug kas (taip pat ir egzaminų rezultatai) priklauso nuo dėstymo kokybės?

– Dėstymas – labai sunkus, imlus laikui darbas. Sakau atsakingai, nes pats esu jį dirbęs. Studentams pasakydavau, kad gali paskaitų nelankyti, susitiksime egzamine. Nepaisant to, lankymas būdavo kone šimtaprocentinis – jiems buvo įdomu. Paskaitų metu analizei pristatydavau atvejus iš Lietuvos verslo, skatindavau diskusiją. Per egzaminus studentai galėdavo naudotis viskuo – kokia tik nori literatūra ir kokiomis tik nori priemonėmis. Duodavau užduotis, panašias į šią: „Įsivaizduokite, kad esate Ministras Pirmininkas, jūsų neriboja nei įstatymai, nei kiti suvaržymai. Kokius pokyčius įvestumėte šiandien valstybėje ir kodėl?“

Žinoma, studentus tokiam atsiskaitymui reikia parengti – jie turi išmokti argumentuoti, ruoštis paskaitoms. Dėstytojas turi jaustis labai tvirtai, būti išanalizavęs kiekvieną konkretų atvejį, žinoti rinkos situaciją, išmanyti mokesčių politiką. Be to, tam, kad parengtų originalų atvejį, profesionalų komanda dirba pusę metų.

– Pavasarį KTU pradėta diegti naujoji egzaminavimo tvarka. Kokie rezultatai?

– Atvirai kalbant, šiek tiek baiminausi ir tikėjausi, kad paklius daugiau nesąžiningų studentų – prognozavome, kad jų bus iki kelių šimtų, o pasitaikė tik dešimt nesąžiningumo atvejų. Buvome tam pasirengę – speciali komisija vertino kiekvieną atvejį ir, atsižvelgdama į studijų rezultatus ir kitus faktorius, skyrė nuobaudą. Daugeliu atveju buvo neužskaitytas egzaminas, tačiau iš Universiteto studentai nebuvo šalinami. Ateityje nuobaudas ketiname griežtinti.

– Ar manote, kad akademinis nesąžiningumas Lietuvos aukštosiose mokyklose išnyks?

– Ne iš karto, nes sistemos kūrimas ir kultūrinis pokytis yra ilgas ir sudėtingas procesas. Tačiau aš tikiu sėkme.

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here