Senas katinas apie laimę0 (0)
Iliustracija: Samantha Hurley / Burst
Senas išmintingas katinas gulėjo pievelėje ir šildėsi saulės spinduliuose. Staiga šalimais šokinėdamas prabėgo jaunas judrus kačiukas.
Tada jis ėmė ristis kūliais ir bėgioti aplink seną katiną ratais…
– Ką tu darai?!.. – tingiai pasidomėjo katinas.
– Aš bandau pagauti savo uodegą! – dusdamas atsakė kačiukas.
– Bet kam? – nusijuokė senasis katinas.
– Man pasakė, kad uodega – mano laimė. Jei aš ją pagausiu, tai pagausiu ir savo laimę! Štai aš ir bėgioju jau trečią dieną paskui savo uodegą, bet ji vis man išsprūsta.
– Taip, – nusišypsojo senas išmintingas katinas, – kažkada ir aš, kaip ir tu, bėgiojau paskui savo laimę, bet ji vis man išsprūsdavo. Galiausiai mečiau šį sumanymą.
Vėliau, prabėgus kažkuriam laikui, aš supratau, kad nėra prasmės bėgioti paskui savo laimę – ji visad seka man iš paskos! Kur tik aš beeičiau, ji visada su manimi, tereikia tai prisiminti!