fountain-pens-1393979_640

Kas yra laiškų rašymo terapija ir kokia jos nauda? Pamenate garsiąją frazę „Jei gali nerašyti – nerašyk!”? Lietuvoje, kurioje turime itin daug rašančiųjų, šis “pasiūlymas” skatina didelį norą atsakyti: “Tas ir yra, kad negaliu!”. :)

Daugelis rašome dienoraštį, laiškus draugams, ilgesnius ar trumpesnius Facebook’o įrašus. Kūrybingesni imasi kurti eilėraščius, straipsnius, įvairius prozos kūrinius. Tokia rašymo gausa visai nestebina – juk rašymas nuo seniausių laikų buvo neatskiriama žmogaus saviraiškos rūšis. Rašydami mes ne tik perduodame informaciją, įamžiname ją ateities kartoms, išliejame savo mintis, nuomonę, emocijas. Būtent šioje formoje paskutinius du dešimtmečius vis dažniau bendraujame, palaikome tarpusavio ryšį virtualioje erdvėje. Maža to – tam tikrus rašymo formatus galime panaudoti geresniam savęs pažinimui, stebėjimui ir vidinių būsenų transformavimui bei savo vidaus harmonizavimui. Taip gimsta rašymo ar kūrybinio rašymo terapija, o taip pat ir viena įdomiausių jos rūšių – terapiniai laiškai.

Tam, kad laiško rašymas atliktų ne vien informacijos perdavimo ir ryšio palaikymo funkciją (parašiau, papasakojau, išsiliejau – viskas), vertėtų priimti šį procesą kaip tam tikrą meditacijos formą. Tai vadinu „pasinėrimu į srautą“, kuris galioja bet kuriai meno rūšiai – rašymui, piešimui, mezgimui, šokimui, dainavimui ir t.t. Pasinerdami į kūrybą visomis mintimis ir emocijomis, sąmoningai pasijungiame į kosminį srautą, sujungiantį mus ne tik su Aukščiausiuoju AŠ, bet ir su „kosmine biblioteka“, turinčia visus reikalingus atsakymus, įdedančia mums į lūpas reikalingas mintis, idėjas ir žodžius. Tokiu būdu rašymas veikia kaip meditacija, kurioje procesas mums yra svarbesnis nei pasiektas rezultatas. Kita vertus – šitaip kuriant, kartais gimsta patys įspūdingiausi rašiniai.  Tuomet gauname dvigubą dovaną – terapiją sau ir naudą skaitantiems.

Aptarkime plačiau pirmąją šios dovanos pusę. Kokią gydomąją galią gali duoti terapinis laiškų rašymas?

  • Jei rašome laišką visiškai pasinėrę į srautą, koncentruodamiesi į patį rašymo procesą, o ne kuo gražesnę ir įstabesnę žodinę jo formą, galime pastebėti, kaip į dienos šviesą išlenda užspausti ir kartais net pamiršti mūsų jausmai, praeities įvykiai ir išgyvenimai.
  • Taip rašydami galime lengviau išdrįsti išsakyti visas susikaupusias emocijas, jų neslopinant ir nerūšiuojant į tas, kurias rodyti dera ir nedera.
  • Išreiškę emocijas raštu, lengviau pripažįstame jų buvimą, o tai leidžia jas transformuoti ir paleisti.
  • Tam tikros laiškų formos gali tarsi repeticija padėti pasiruošti rimtam ir nemaloniam pokalbiui su tais, kas įskaudino ar tiesiog tais, su kuriais reikia harmonizuoti santykius.
  • Analizuodami užfiksuotas emocijas, reakcijas, įspūdžius, turime galimybę daug geriau pažinti save ir mūsų viduje gyvenantį VIDINĮ VAIKĄ.
  • Kai kurios laiškų rūšys gali padėti pozityviam savęs programavimui ir vizualizacijos pratimams.

laiskai

Laiškų rūšys ir pavyzdžiai

Noriu pristatyti kelias terapinių laiškų rūšis, turinčias įvairius tikslus. Vienos jų skirtos neigiamų emocijų, ribojančių nuostatų atradimui, pripažinimui ir transformavimui, kitos – tarpusavio santykių harmonizavimui ir keitimui, dar kitos – gilesniam savęs pažinimui ar susidraugavimui su savimi. Gali būti įdomu išbandyti visas arba galima pasirinkti tas, kurios jūsų situacijoje yra aktualiausios.

Vienas visas šias rūšis siejantis bruožas yra tai, kad tokie laiškai, net jei turi numatytą adresatą, paprastai nėra siunčiami. Vieninteliai žmonės, kuriems bus patikėtas jų skaitymas, galbūt bus tik jūsų psichologas ir, išskirtiniais atvejais, jūsų artimiausi draugai.

Tokiu atveju, kai laiškas yra rašomas, norint harmonizuoti tarpusavio santykius ir turi konkretų adresatą, gali kilti klausimas: „ O koks tikslas yra rašyti laišką kitam žmogui ir jo nesiųsti?“ . Prasmės visgi tai turi labai daug. Netgi dirbant santykiuose viena kryptimi (t.y., kai kažką savo viduje transformuojate tik jūs, kitam žmogui apie tai net nežinant), dažnai įvyksta stebuklas ir į gerą pusę pasikeičia abiejų žmonių ryšys.

  1. Laiškai tiems, kas įskaudino – tėvams, mokytojams, vadovams ir kitiems

Viena emociškai sunkiausių, bet tuo pačiu ir didžiausią išsivadavimo galią turinčių rašymo terapijos užduočių – laiškas tiems žmonėms, kurie mus kada nors smarkiai įskaudino. Kalbame apie santykiuos, kuriuose nebuvome lygiaverčiai – kitas žmogus turėjo lyderiaujančią poziciją, kuriai dėl savo amžiaus ar padėties negalėjome/nemokėjome pasipriešinti.

Itin stiprią įkalinančią galią turi neigiamos emocijos, kurias esame sąmoningai ar nesąmoningai nuslopinę, nugrūdę į tamsiausią atminties užkaborį. Dažniausia – tai vaikystėje ir paauglystėje patirtos emocinės traumos, kurios tarsi virvė laiko mus, jau suaugusius vaikus, pririštus prie žemą savivertę ir ribojančias nuostatas turinčios bei dėl to neharmoningus santykius kuriančios asmenybės modelio.

Daug yra kalbama apie gydančią atleidimo galią. Visgi stipriausią jo efektą galime pajusti tik tuomet, kai esame atsiminę ir iki galo įsisąmoninę mus įskaudinusią situaciją ar santykius. Šiam tikslui kuo puikiausiai gali pasitarnauti laiško rašymas, nes tai puikus būdas:

  • pasinėrus į meditacinį rašymo srautą atsiminti nuslopintas patirtis,
  • nepertraukiamam ir nebaudžiamam išsakyti visus susikaupusius jausmus,
  • konstruktyviai išsakyti savo požiūrį į situaciją, nepasiduodant gyvo bendravimo metu užplūstančioms emocijoms,
  • objektyviai išanalizuoti situaciją ir savo reakcijas, žvelgiant iš šono,
  • pajausti milžinišką palengvėjimą, nusimetus emocinę naštą,
  • pasiruošti pokalbiui, kurį galbūt kada nors būsite pasiruošęs išgyventi realybėje.

Taip galime parašyti nesiunčiamą laišką savo tėvams, seneliams ar kitiems šeimos nariams, o taip pat psichologinį spaudimą dariusiems mokytojams ar vadovams, su kuriais teko išgyventi traumuojančias patirtis, turinčias įtakos dabartiniam mūsų elgesio modeliui.

Ką rašyti tokiame laiške?

  • ką tu man padarei?
  • kaip aš tuo metu jaučiausi?
  • kaip tai pakeitė mano tolimesnį gyvenimą?
  • ko noriu iš tavęs dabar arba kaip noriu, kad elgtumeisi su manim nuo šiol (jeigu vis dar palaikome santykius)?

Kuo atviriau rašysite laišką, tuo stipresnis bus efektas. Nebijokite ir nesijauskite kalti, jei norėsis rašyti necenzūrinius žodžius, apsivardžiuoti, verkti, rėkti skaitant, ką parašėte ir kitaip ekspresyviai reikšti emocijas. Neslopinkite jų  – tai terapijos dalis.

Tam, kad įvyktų transformacija (ypač, jei kalbame apie daug metų vystomus traumuojančius santykius), vien laiškų gali neužtekti. Kita vertus, toks rašymas gali būti saugia pradžia į teigiamus pokyčius. Taigi – išbandyti verta jau vien dėl palengvėjimo, kuris užplūsta parašius.

  1. Laiškai buvusiems mylimiesiems ar draugams

Kita dažna traumuojančių santykių rūšis – emociškai sunki patirtis su gyvenimo partneriais. Pirmajai grupei šių laiškų nepriskyriau dėl to, kad paprastai santykiuose su antrąją puse esame arba stengiamės būti lygiaverčiais. Partnerius, skirtingai nei tėvus, kitus šeimos narius, mokytojus ar vadovus, renkamės patys.

Jeigu asmeniniai santykiai tebesitęsia, bet krypsta ne ta linkme, kuri mums patinka, toks laiškas, parašytas pagal anksčiau aptartą pavyzdį, gali būti saugiu būdu įsisąmoninti situaciją, savo jausmus, norus ir susidėlioti vaizdą, kaip tuos santykius norime matyti ateityje.

Kartais, nutrūkus santykiams, net ir po ilgo laiko, negalime visiškai išsivaduoti iš žlugdančios jų įtakos. Esamus partnerius nuolat lyginam su buvusiais, gailimės, kaltiname, jaučiame neišsakytas nuoskaudas. Gali būti, kad sąmoningai jiems nebejaučiame nieko, bet jie vis dar lankosi mūsų sapnuose, rodydami, kad dar nesame jų galutinai paleidę.

Tokiais atvejais gali padėti laiškas buvusiam mylimajam. Jo pliusai akivaizdūs – kadangi laiško nesiųsime, jame galime būti 100% atviri. Išsakę, įsisąmoninę ir pripažinę savo nuoskaudas bei negatyvias patirtis, galėsime jas paleisti, transformuoti, o tai padės pagaliau atsisveikinti ir su energetine gija, kuri mus vis dar riša su buvusiaisiais. Taip ir rašykite savo laiške – „aš tave paleidžiu, aš paleidžiu savo meilę tau, savo pyktį, savo pavydą, nuoskaudas ir t.t.“. Išjauskite tuos žodžius, vizualizuodami, kaip iš jūsų širdies išeina įvairiaspalvės gijos. Lai jos išeina ir ištirpsta, palikdamos jūsų širdies centrą švarų, pasiruošusį priimti naujas ir gražias patirtis.

  1. Laiškas vidiniam vaikui

Nesvarbu, kiek mums metų, nesvarbu, kokių karjeros ar dvasinių aukštumų esame pasiekę – mumyse visuomet gyvena mažas (maždaug 4-5 metų) vaikas, kuriam reikia besąlyginės meilės, pritarimo, pripažinimo, palaikymo ir saugumo. Šis vaikas, atskleidęs savo tikrą, nuoširdų, tyrą, atvirą veidą ir širdį ne kartą buvo atstumtas, nesuprastas ir įskaudintas, todėl išvilioti jį į dienos šviesą, atgaivinti ir tuo labiau susidraugauti nėra taip paprasta. Tam reikės laiko, kantrybės ir įvairių praktikų (meditacijos, vizualizacijos, darbas su nuotraukomis, su veidrodžiu, įsivaizduojami apsikabinimai ir pokalbiai su vaiku ir t.t.), kurioms aprašyti skirta daug straipsnių, knygų, įvairių mokymų.

Laiško vidiniam vaikui rašymas gali būti vienu iš savarankiško darbo įrankių, padedančių suaugusiam užmegzti, atgaivinti ryšį su savo „dieviškuoju vaiku“, mokančiu džiaugtis be priežasties, žaisti, pasitikėti ir besąlygiškai mylėti. Tam, kad procesas būtų pajungiantis mūsų pasąmonę, laišką rašome raštu, o ne elektroniniu būdu, iš anksto pasirūpinę 2 spalvų tušinukais. Bendraujame dialogo formoje, kad galėtume ne tik užduoti klausimus, bet ir gauti atsakymus. Klausimus rašome vienos spalvos tušinuku ta ranka, kurią naudojame rašymui, o atsakymus – kitos spalvos tušinuku ir ta ranka, su kuria nesame pratę rašyti.

Ką rašome laiške:

  • Atsiprašom, kad tiek ilgai į savo vidinį vaiką nekreipėm dėmesio, buvom pamiršę
  • Išreiškiame savo meilę, prižadam, kad gali mumis pasitikėti, kad daugiau jo neapleisime
  • Atsiprašom už tai, kad nuolat jį kritikuojame ir barame (kasdienę savikritiką visuomet išsakome savo tėvų žodžiais)
  • Paklausiame, kaip galėtume jį padaryti laimingą, ko jis norėtų, ką galėtumėm padaryti, kad jis jaustųsi saugus ir mylimas ir t.t.

Nors užduodami klausimą galite galvoti, kad atsakymus žinote iš anksto, rezultatas jus gali nustebinti.

  1. Meilės ir padėkos laiškas sau

Rašomas visai kitokiu tikslu, bet taip pat labai naudingas gali būti meilės laiškas sau. Skamba neįtikėtinai? Tuo labiau verta pabandyti. :) Ši rašymo terapijos užduotis itin tinka tiems, kas vis dar kovoja su menka savigarba ir nemeile sau. Ar atsimenat, kaip smagu gauti meilės laišką nuo gerbėjo ar gerbėjos? Kaip skaitant žodžius, liaupsinančius tavo išorę ir vidines savybes, ima „augti sparnai“? Net jei niekuomet nesate gavęs tokio laiško, visai nebūtina laukti, kol kažkas jums jį parašys. Meilės laišką sau rašome patys. :)

Pradžioje surašome visą sąrašą savo gerųjų išorinių ir vidinių savybių, įgimtų ir išugdytų įgūdžių (jei per vieną kartą negalite sugalvoti daugiau nei penkių, susidėliokite šį sąrašą per kelis kartus). Tuomet įsivaizduokite, kad esate į save įsimylėję  – būtent iš tokios pozicijos ir tokiu tonu rašomas laiškas, kurio tikslas priminti jums, koks ypatingas ir nuostabus esate.

Antrą laiško dalį skirkite padėkoti sau. Taip – supratote teisingai – dėkojame SAU. :)

Tai, kokie esame ir tai, ką kasdien darome dėl savęs ir kitų, nėra savaime suprantamas dalykas. Dėkojimas kitiems už mažiausias smulkmenas yra įprastas. Tai kodėl tuomet padėkoti sau yra kažkokia anomalija? Sakome ačiū už tai, kad kasdien stengiamės augti ir tobulėti, siekiame savo svajonių, nepasiduodame, priimame teisingus ir neteisingus sprendimus, mokomės iš savo klaidų, už tai, kad darome geriausia, ką galime pagal tuo metu turimas galimybes ir žinias, už tai, kad esame geri vaikai, geri tėvai, sutuoktiniai, draugai, už tai, kad atliekame savo pareigas šeimoje ir visuomenėje ir t.t. Pagalvokite, už ką dar galite padėkoti sau ir būtinai tai įrašykite.

Keli svarbūs meilės laiško sau aspektai:

  • rašydami pamirškite lietuvišką patarlę „kuklumas yra dorybė“
  • prisiminkite, ką gero apie jus galvoja ir už ką jus vertina jūsų draugai, mylimieji ir šeimos nariai
  • vertinkite save taip, kaip vertintumėte savo geriausią draugą ar partnerį, kurį mylite ir gerbiate tokį, koks jis yra, koncentruodamiesi išskirtinai į teigiamas savo savybes

Kokia meilės laiško sau nauda?

Rašydami ir skaitydami tokį laišką mokomės vertinti save teigiamai, priimti besąlygiškai tokius, kokie esame, treniruojame sugebėjimą koncentruotis į gerąsias savo savybes, kurias įsisąmoninę galime dar labiau tobulėti. Nebijokite susireikšminti. Save vertinantis, mylintis ir besąlygiškai priimantis žmogus niekuomet netaps pagyrūnu ar garbėtroška, nes šios savybės būdingos tik menką savigarbą ir kompleksus bandantiems slėpti žmonėms.

Norėdami dar labiau įsijausti į šį „žaidimą“, laišką sau galime išsiųsti el. paštu ar netgi įmesti į savo pašto dėžutę praėjus kiek laiko nuo jo sukūrimo, kai jau būsime šiek tiek primiršę apie tai, ką jame rašėme. Jeigu nemeilės sau jausmas itin stiprus, tokius laiškus reikėtų kartoti reguliariai, kol įprasime rašyti ir skaityti apie save teigiamus dalykus.

  1. Padėkos laiškas Visatai

Apie dėkingumo galią esu rašiusi ne kartą. Daugelis esame patyrę, kokį ilgalaikės laimės jausmą kuria gebėjimas pastebėti ir būti kasdien dėkingam už dalykus, kurie mums nutinka. Padėkos laiškas Visatai galėtų būti viena iš raštiškų užduočių, apjungiančių savianalizę ir dėkingumą.

Nuspręskite, kuriam laikotarpiui skirsite laišką, t.y. ar dėkosite už visus metus, ar už mėnesį, o gal už savaitę. Tuomet prisiminkite ir išvardinkite visus gerus, net ir smulkius dalykus, kurie jums nutiko. Atsiminkite, kad niekas nėra savaime suprantama ir visų tų dalykų galėjo nebūti.

Padėkokite už visas gautas dovanas – sutiktus įdomius žmones, meilę, juoką, nuotykius, profesinį ir asmeninį augimą, įgytas žinias, išmoktas pamokas (net jei jos nebuvo lengvos), sveikatą, kūrybines idėjas, materialines vertybes, išlavintas savybes – kad ir kiek jų per tą laikotarpį jų buvo. Padėkokite už tai, kad esate gyvi, kad jus supa artimi žmonės, kad esate aukščiausių jėgų saugomi ir globojami unikalūs ir ypatingi Visatos vaikai.

  1. Laiškas sau į ateitį

Labai smagi ir įdomi rašymo užduoties forma – laiškas sau į ateitį. Toks laiškas leidžia mums ne tik lavinti savo fantaziją, prognozavimo gebėjimus, bet ir mokytis mąstyti pozityviai bei planuoti savo norimus pasiekimus.

Ką galime rašyti tokiame laiške?

  • Pirmiausia nusprendžiam, po kiek laiko mūsų „ateities aš“ gaus laišką – metų, dviejų, penkių, dešimties ir pan.
  • Trumpai aprašome situaciją, kurioje šiuo metu esame tam kitam „aš“, atsidariusiam laišką ateityje.
  • Paprognozuojam, ką, praėjus numatytam periodui (po metų, dvejų, penkių), esame pasiekę – kaip atrodome, kaip jaučiamės, kokių materialinių ir dvasinių vertybių turime įgiję.
  • Nepamirštame maksimalaus pozityvumo, savęs pagyrimo ir palaikymo, tikėjimo savo jėgomis ir išmintingų žodžių, kuriuos bus įdomu ir naudinga skaityti ateityje.

Tam, kad nekiltų pagunda ranka parašyto laiško atsidaryti anksčiau nei reikia, galime pasinaudoti nemokamomis virtualaus „ateities laiško“ paslaugomis. Šiame puslapyje futureme.org galite įrašyti savo el. adresą, laiško turinį, pasirinkti pristatymo datą ir tuomet po nustatyto laiko iš tiesų gausite savo laišką.  Tai bus smagu!

  1. Vizualizacijų laiškai

Apie tai, kaip padedami vizualizacijų galime prisidėti prie savo ateities kūrimo, rašiau net keliuose savo straipsniuose, todėl nesikartosiu. Priminsiu tik tai, kad detaliai įsivaizduodami tai, ką norime turėti, ko norime pasiekti, jausdami dėkingumą ir džiaugsmą už tai, tarsi tuos dalykus jau turėtume, pasiunčiame savo pasąmonei aiškią žinią ir taip savo svajonių įgyvendinimą galime pagreitinti. Laiškų rašymas gali būti naudojamas kaip priemonė, padedanti geriau įsijausti į vizualizacijos žaidimą.

Tokiu atveju tiesiog skiriame laiko ir iki detalių įsivaizduojame tą dalyką ar situaciją, kurios norime. Tuomet išgalvotame laiške draugui aprašome viską taip, tarsi šie dalykai jau įvyko, pasakodami, kaip dėl to jaučiamės, kokie esame laimingi ir dėkingi. Pvz.: „ Miela Diana, tu neįsivaizduoji, su kokia džiugia žinia šį kartą tau rašau. Mes iš tiesų išvažiuojame į kelionę, apie kurią tiek daug svajojau ir tau ne kartą pasakojau. Ir buvo viskas taip <….>. Man net kvapą iš džiaugsmo gniaužia. Skraidau po kambarius kaip išprotėjusi ir mintyse dėliojuosi daiktus, kuriuos pasiimsiu su savimi. Jau ir naują maudymosi kostiumėlį nusipirkau. Siunčiu tau nuotrauką, kaip atrodo mūsų namelis ant vandenyno kranto!…” ir taip toliau. :)

Gal ieškote konkretaus darbo arba svajojat įstoti į konkrečią mokymosi įstaigą? Tuomet galit įsivaizduoti, kad esate ta sprendimą priimanti “ranka” arba “galva” ir parašyti sau darbdavio vardu laišką, kuriame sveikinate save laimėjus konkursą, primate save į darbą ir panašiai. Nepamirškite tokio laiško sau iš tiesų išsiųsti elektroniniu paštu – taip sustiprinsite tikrumo jausmą.

Kurkite, fantazuokite, užrašykite tai, nes minčių fiksavimas raštu leidžia nors trumpam sustoti, skirti daugiau laiko apmąstymui apie tai, ko norite, ko reikia, kad tas svajones įgyvendintumėte bei tai, kaip pasikeis gyvenimas norą realizavus. Galbūt berašydamas suprasite, kad iš tiesų nelabai jums to ir reikia? :)

Tai irgi rezultatas.

  1. Nesiunčiamas laiškas tam, kurio pasiilgai

Paskutinę laiškų rūšį noriu paminėti tik dėl smagumo. Galbūt dažnai galvojate apie žmogų, kurio kontaktus esate pametę arba kuriam nedrįstumėte pirmas parodyti dėmesį? Norėtumėte su juo pabendrauti? Tokiu atveju pabandykite vieną „magišką“ būdą užmegzti su juo ryšį – tiesiog parašykite jam laišką. Parašius galima sudeginti ir išbarstyti pelenus pavėjui, tikint, kad jie pasieks adresatą. Tikėtina, kad artimiausiu metu tas žmogus pats su jumis susisieks kažkokiu būdu. Pabandykite – labai smagus žaidimas. :)


Rašymo terapijos užduočių yra daugybė. Nesu profesionali psichoterapeutė, taigi jūsų dėmesiui kaip įprasta Sielos namuose pateikiu tik tai, ką esu išbandžiusi ir per asmeninę patirtį perleidusi pati. Rimčiau besidomintiems šia tema, siūlau pasidomėti rašymo terapijos kursais arba paskaityti naudingos literatūros.

Ar terapinius laiškus gali rašyti visi?

Dažnai tenka girdėti – „Gal ir geras dalykas tie laiškai, bet aš visai nemoku rašyti.“ Jeigu laiškas yra skirtas jums ir niekas kitas jo neskaitys, argi svarbu jūsų rašymo sugebėjimai? Juk rašome dėl proceso, o ne dėl rezultato, todėl imkim į rankas popieriaus lapą ir rašiklį ar naują failą ir klaviatūrą ir drąsiai rašykime laiškus, kurie gydo.

Keli paskutiniai patarimai pradedantiems rašyti laiškus:

  • Pabandykite įsivaizduoti, kad tušinukas ar klaviatūra (nelygu, kokią laiško formą pasirinkote) yra natūrali jūsų plaštakos tąsa, neatsiejama jūsų dalis. Tai padės natūraliau įsilieti į procesą.
  • Atidėkite į šalį visus „parašysiu, kai bus nuotaika“ – tinkamiausias laikas dirbti su savimi yra visuomet DABAR.
  • Neužsibrėžkite pernelyg didelių tikslų. Nesitikėkite išlieti visas susikaupusias nuoskaudas ar pasiekti itin rimtų rezultatų parašę vos vieną laišką. Eikite link tikslo mažais žingsneliais. Visgi, svarbiausia- pradėti, nuosekliai dirbti ir tuo tvirtai tikėti. Ši strategija visuomet yra apdovanojama dosniausiai. :)

Aurelija Veršininė | sielosnamai.lt
dailininke ir asmeninio augimo projekto „Sielos namai“ įkurėja

loading...