Laiškas tėvams apie manipuliavimą kaltės jausmu

10

Mieli tėveliai,

ar kada susimąstote, kaip kalbate su savo vaikais, kokius žodžius jiems ištariate? Galbūt dažnai Jūsų pokalbio metu nuskamba tokios frazės: „Esi blogas vaikas, nes…“; „Pažiūrėk, kaip tas berniukas/mergaitė gražiai elgiasi. O tu…“; „ Mamytė labai džiaugsis, jeigu padarysi…“; „ Labai nuliūdau, nes tu…“.

Girdėdama tėvus taip kalbančius su savo vaikais, visada pagalvoju, kad tėvai vargu ar žino, kokia yra šių žodžių galia, kaip tie žodžiai veikia vaiką. Tėvai tikriausiai net nenumano, kad tokie žodžiai – tai vienas manipuliavimo būdų, ir nesusimąsto, kokios yra šio manipuliavimo pasekmės.

Tik atėję į šį pasaulį, gyvenimo kelio pradžioje, vaikai dar nežino, kas jie ir kokie jie esą. Augdamas ir vis sąmoningiau save suvokdamas, žmogus natūraliais būdais siekia save apibrėžti. Deja, visuomenėje paprastai nusistovėjęs dvejopas žmogaus įvertinimas – esi „geras“ arba „blogas“. Savaime aišku, niekas nenori būti „blogas“, visi trokšta būti „geri“, todėl iš visų jėgų stengiamasi realizuoti tai, kas gera. Maži vaikai dar nežino, kas yra gerai, o kas yra blogai. Šių sąvokų apibrėžimai paprastai formuojami šeimoje. Tėvai visokiais būdais siekia užauginti vaiką geru žmogumi, bet neaišku, ar jų taikomi būdai tinkami.

Vaiko gėrio ir blogio suvokimas formuojamas ankstyvoje vaikystėje. Ar jis vertins save kaip „blogą“ ar kaip „gerą“ asmenybę, lemia tėvų auklėjimo metodai. Tačiau, nors šiais laikais viso pasaulio psichologai, sociologai ir pedagogai pateikia aibę naujausių auklėjimo metodų, pastebiu, jog tėvai laikosi senų, dar jų tėvų šeimose taikytų auklėjimo būdų. Liūdniausia, kad šiandien, kaip ir prieš dvidešimt ar trisdešimt metų, tėvai naudoja vieną pavojingiausių metodų – manipuliavimą kaltės jausmu. Metodo esmė – vaikams peršamos elgesio taisyklės ir nurodomos moralės normos, kurių vaikai privalo laikytis, jeigu nenori būti nubausti. Tokiu būdu Jūs, tėveliai, siekdami vaikų paklusnumo, galite nepastebėti, kad Jūsų vaikas praranda savo individualumą, savarankiškumą ir gebėjimą džiaugtis. Mieli tėveliai, ar to linkite savo vaikams?

Yra žinoma sena tiesa: to, kas yra blogai, ir to, kas yra gerai, vaikai mokosi apdovanojami ir baudžiami. Nuostabu, jeigu Jūs, brangieji tėveliai, gebate savo vaikams tinkamai paaiškinti, kaip reikia elgtis ir kodėl reikia taip elgtis, jeigu Jūsų veiksmai yra nuoseklūs, tada Jūsų atžalos augs pasitikinčios savimi, savarankiškos individualybės. Tačiau kartais pasitaiko, kad dėl tėvų nežinojimo, kaip ir ką reikia daryti, ir troškimo, kad vaikai elgtųsi taip, kaip jie (tėvai) nori arba jiems yra patogu, tėvai gali prarasti savitvardą, jaučiasi bejėgiai ir supyksta. Tada valingai ar nevalingai prisiminę jų pačių vaikystėje naudotą (jų tėvų) manipuliavimo kaltės jausmu metodą (moksliškai yra įrodyta, kad manipuliavimas kaltės jausmu yra viena pykčio išraiškų), tėčiai ar mamos pradeda kaltinti vaiką už jo blogą elgesį. O vaikai jaučiasi blogiausiai, kada tėvų meilė priklauso nuo jų (vaikų) elgesio. Dažnai tėvai, užuot parodę ir paaiškinę vaikams, kaip reikia tinkamai elgtis, kritikuoja savo vaikus. Vaikas, kuris stengiasi elgtis ,,gerai,, ne todėl, kad toks elgesys yra tinkamas tam tikroje situacijoje, o todėl, kad jis gali prarasti tėvų meilę, pasak tėvų, yra „blogas“.

Tiesiog visada norėdami savo vaikui pasakyti: „Nedaryk man gėdos…“, „Aš tavimi nepatenkinta…“, „Tu blogai elgiesi…“, „Pažiūrėk, į ką tu panaši…“, „Tau niekas nepavyksta…“, žinokite, kad galite savo vaikui pakenkti, nes jis, mylėdamas Jus, iš visų jėgų stengsis parodyti esąs geras ir vertas Jūsų meilės. Tokie ištarti žodžiai skatina vaiko silpnumą, bejėgiškumą, nepasitikėjimą savimi (vaikas gali išmokti nuolat būti priklausomas nuo kitų žmonių ir jų nuomonės), o kaltės jausmas tampa neatsiejama vaiko asmenybės dalimi. Kadangi vaikams elgesio pavyzdys yra jų tėvai, todėl jie iš tėvų išmoksta kaltinti kitus. Taip pat jiems gali išsivystyti nerimas ir baimės, paslaugumas, perfekcionizmas, kilti sunkumų kuriant tarpasmeninius santykius.

Mokslininkai pateikia šešis pavojingiausius manipuliavimo kaltės jausmu būdus, kuriuos dažniausiai naudoja tėvai:

  • kaltės jausmas dėl to, kad mama/tėtis buvo įskaudinti: „Man skaudu, nes tu nepadarei…“;
  • kaltės jausmas dėl mamos sveikatos: „Tu mane į kapus nuvarysi …”;
  • kaltės jausmas dėl mamos gėdos: „Man gėda dėl tavo elgesio…“;
  • kaltės jausmas dėl mamos pasiaukojimo: „Tu esi nedėkingas…“;
  • kaltės jausmas dėl tėvų nepateisintų lūkesčių: „Galvojau, kad tu esi protingas, o tu…“;
  • kaltės jausmas dėl to, kad tėvas paliko šeimą: „Jeigu būtum geras/a, tėtis gyventų su mumis…“.

Šių pateiktų manipuliacijų variantai gali būti pavieniai arba kompleksiški.

Mieli tėveliai, būkite atsargūs, nes manipuliavimo kaltės jausmu metodas neigiamai veikia asmenybės vystymąsi: formuoja kaltės jausmą, menkina pasitikėjimą savimi, apriboja laisvę ir gebėjimą siekti savo laimės. Esu tikra, kad Jūsų vaikai yra verti Jūsų meilės vien tik dėl to, kad jie yra, kad jie Jus myli ir kad savaime yra geri. Tiesiog dažniau jiems apie tai sakykite.

Psichologė Dorota Oleškevič | psichologijosnamai.lt
Iliustracija: Yury Trofimov / flickr.com

Dalintis:

10 COMMENTS

  1. Sveiki. Augau seimoje, kur buvo manipuliuojama kaltes jausmu, todel dabar jauciu pastovu nerima ir nepasitikejima savimi. Ar yra budu gydyti tevu padarytas klaidas?

    • Tik paskaicius jusu komentara, pamaciau kad darote labai didele klaida – kaltinate kitus del savo nerimo ir nepasitikejimo.

      • Ji nekaltina, o kasa šaknį, dėl ko jai taip yra. Paskui seka sveikimo procesas. Aš ne psichologė,manau, kad pradžioje labai svarbu atleisti savo skriaudėjams, susitaikyti su jais, suprast juos, pateisint.

  2. Aš nemanau, kad manipuliuojama ir netyčia ir nežinant pasėkmių. Dažnai šitaip manipuliuoja tie tėvai, kurie patys buvo taip auginti. Manymas, kad nuolankumas ir paklusnumas yra didelės vertybės, vis dar yra populiarus.
    Žmonės taip elgiasi sąmoningai norėdami išugdyti nuolankų ir nusižeminusį vaiką…

  3. Sveiki, labai norėčiau paprašyti p. Dorotą suteikti nuorodas į tokias auklėjimo metodikas, kurios nėra manipuliacinės ir galėtų būti taikomos vaikų neklusnumui ar pavojingam elgesiui keisti, ačiū (tinka anglų, rusų kalbomis)

  4. As irgi pasiulyciau perskaityti ne tik siuloma Alice Miller “Gabaus vaiko drama ir tikrosios savasties paieška”, bet ir visas kitas jos knygas (nezinau, koios yra isleistos liet.). Taip pat labai rekomenduju dano Jesper Juul knygas. Viena- bent viena- yra isversta liet. http://www.tytoalba.lt/paieska?q=jasper+juul

  5. pamatei pas Anonimas tik tai, ka norejai pamatyti.., tai tavo tik neapmastytai pagalvotas vaizdinys apie nepazystama zmogu. todel Jurate pries galvodama apie kazka pirmiau pagalvok gerai, ar tau reikia apie tai galvoti..? tai ka pagalvoji tampa jau tavoji ideja kuri butinai issipildys. o uz tai ka gausi anksciau ar veliau, kazka reiks kitka atiduoti. o neretai zmogus nesuvokdamas papraso ir gauna negatyvuma, paaukojant pozityvuma. taip prarandamos pozityvusis mastyme ir stipreja negatyvusis mastymas, kuris kaip magnetas traugia vis daugiau negatyvuma. o taip pamirstama vadovautis konstruktyvuoju mastymu (zinoma jei zinai kas tai ir kaip su tuo mastymu dirbama. apie tai patariu nezinantiems pasiskaityti apie konstruktyvuji mastyma vadova)taip gali aplink tebematyti visus kaltinacius viska aplinkui, ir gali pradeti matyti tuos vaizdinius apie aplinkiniu zmoniu metamus kaltinimus tik jau nukreiptus i tave. tokiu budu taip pat gimsta nepaaiskinamas sau paciam kaltes jausmas, nerimas ieskant, bet nerandant kaltes jausmo priezasties. o ant to virsaus sustipreja dar labiau tavieji vaizdiniai ir atsiranda baime viesumoje esantiems zmonems (tiksliau jauciama baime tik savo paties vaizdiniams), nes atrodo visi tave kazkuom kaltina, nemegsta taves, nekencia, niekina, apkalbineja, bet ir \”matai\” viso to priezasti. prasideda karas su savimi kuriame laimi tavo neigiami vaizdiniai, nors tu jau pries sia kova neigiama vaizdini paverti neigiamo augalo sekla kuria jau buni isodinus i savo zeme(pasamone) ir ja puikiai laistai labai efektyviu vandieniu(jausmais) ir sildai ja saules spinduliais(stiprejanciais vaizdiniais). po to pradedi \”suvokti\” , jog tave visi nekencia butent del to kokia esi vidumi, isoreje, del to, kad esi tokia kokia esi! ir tie vaizdiniai tampa tokiais stipriais, kad gali pradedi nekesti saves ir kaltinti save, kad esi tokia kokia matai save. ir viskas tavyje tavo vaizdiniuose tampa blogiu(taip dar daugiau pasieji savaja pasamone piktzolem… atsiranda depresija del viduje esanciu piktzoliu kurios isaugusios atrodo tau, kad tu ir esi ta piktzole kuria butina israuti su visomis saknimis is sio pasaulio. buni isitikinusi, kad be taves piktzoles, bus lengviau aplink tave esantiems zmonems… po isitikinimo daznai gimsta tvirtas pasiryzimas save israuti(nusizudyti) is sio pasaulio kuriame esi itikinus save(patikejus savaisiais vaizdiniais), kad nebusi mylima(saves nemylincio zmogaus ir gailejimasis saves pozymiai) ir tai tik vienas variantas is daugybes galimu pasekmiu del negatyviu vaizdiniu kuriuos pati sukuri. mes matome tai ka norime patys matyti… tad susikurk geriau pozityvius vaizdinius, nes jie taps seklom tavyje is kuriu isaugs augalas. tau spresti, auginti augala kuri reiks rauti su saknimis, kuris tikrai bus su liudnokom kazkokiom pasekmem. ar nori geriau uzsiauginti grazu augala kuris teiktu pozityvumo-teigiamo tavo gyvenimui. pojuciu kurie pritraukia dar daugiau teigiamu dalyku, pozityviu zmoniu, meile sau kuri privercia ir aplinkinius tave pamilti, ramybe su kuria salia taves esantys zmones pajus ir ramybe. taip, kad dar karta kartoju pries galvodama pagalvok ar tau reikia apie tai galvoti. dar svarbu norint kazko, pagalvoti ar apie tai ko nori, isties yra noras..? mes daznai neskiriame uzgaidos nuo noro. del ko svarbu? nes gavus kazka, kazka ir atiduodame taip ir pamirse pasverti dalyku skirtumus. atsitikus kazkas neplanuoto, nelaukto negatyvaus lengviausia kalte numesti likimui ir istarti sau: tai tik eilinis atsitiktinumas. ir vel tos pacios klaidos… BUTINA SUVOKTI, KAD SIAME PASAULYJE NEEGZISTOJA ATSITIKTINUMAS!!! VISKAS TURI TAM PRIEZASTI!!! VISKAS KAS APLINK TAVE, VISKAS TAVO! BUTA TAVO GALVOJE, TAVOJI IDEJA GAL PRIES 1 metus, 10 metu, o gal pries 20 metu GIMUSI TRUMPAM, GAL AKIMIRKAI TAVO GALVOJE IR TO UZTEKO, NOREJAI TO AR NE. pasamonei neegzistuoja zodziai ne, nenoriu, nereikia… ji vadovaujasi jausmais ir vaizdiniais. svarbiausia jai jausmai, o is visu jausmu stipriausias jausmas, psichologijoje keliantys daugiausia klausymu i kuriuos nerandami atsakymai, tai yra pykcio jausmas! pyktis tai toks stiprus poveikis, kad zmonem net uztemsta blaivus protas ir zmogus kartais padaro protu sunkiai suvokiamu dalyku, nuo kuriu zmogus puola i panika suvokus ka padare, bet negalintis paaiskinti kodel tai padare…

    del Anonimas, as supratau, kad sis straipsnis padejo jam suprasti ir suvokti turinti psichologiniu traumu, kurias pripazino turintis del kitokio auklejimo kuris buvo vykdomas del auklytoju informacijos trukumo naudojant traumuojancia auklejimo programa i samone idiegiant kaip koki koda. taip atsitinka tik del informacijos neturejimo. dazniau zmones domisi Bieberiais, simpsonais ar filmais apie vilkolakius nei ziniom. atminkit dar svarbu dalyka: vaikas moksline literatura isisavina greiciau, geriau nei kvailo kokio animacijos kalbancio svoguno varda ar kokio skraidancio drambliuko varda kuris bendrauja su debeseliais.., kurie debeseliai ir visas kitas meslas grudamas mazyliams i galvas slopinant ateityje logini mastyma. po to per televizoriu samoningai leto mastymo zmones padaromi patriotais, kurie ima i rankas zudymo priemones priemones ir su aistra mokosi, kaip zudyti zmones(musu zemes motinos vaikus – savo brolius, seses ir vaikus, kurie musu zmoniu ateitis). ir tai zmogus su praplautom smegenim padaro iskart tik gavus kito zmogaus isakyma: zudyti, uz \”tevyne\”! taip samoningai vykdomi psichiskai liguisto zmogaus planai saviems interesams igyvendinti susirgdinus kai kuriuos zmones patriotais. Albert Einstein yra pasakes: patriotizmas, tai pavojinga zmonyjos egzistavymui uzkreciama liga. patriotas tampa gyvu robotu uzprogramuotas tik tarnauti ir laukti isakymo patarnauti, nuzudyti…
    gryztu prie Anonimas ir kreipiuosi i tave.., tu jau puse ligos iveikiai suprates, suvokes ir pripazines savasias problemas. atsakymu gali rasti i tau kylancius klausimus i google ivedu e-knygos nemokamai ir visur radus knygas apie psichologija siustis jas ir ieskoti atsakymu. perspeju, kad ieskant atsakymui atrasi atsakymus tik su dar daugiau klausymu kuriuos atsakius pazinsi labiau save, mane, ja ir ta kuris nuejo, tau jo nesupratus.., ir kodel tam trejetui planuojant ivykdyti suplanuota plana, vienas sako: man sis planas tinkamas vykdyti tuoj pat, o kitas priestarauja, kad dar ne laikas, o trecias sako: o man \”dzin\”, gali nors ir nebuti to plano…… suzinosi zmogaus kuno kalba, melagiu kalba, kriminalinio pasaulio psichologija, socialine psichologija ar pazenges gal net paimsi psichoanalizes knygas, kuriuose dar giliau pasinersi i gilesnius apmastymus ar i labai gilius apmastymus jau puikiai pazinus, sutvirtinus savaji AS. jau septyneri metai negaliu sustoti psichologijoje, tai lyg narkotikas atveriantis placiau pasauleziura ir pasauleziuros suvokima, mastyma, matyma, fantazija, ideja, supratima.. tai pats nuostabiausias budas pazinti musu protus ir ju galimybes tinkamai pleciant ju darbingumo pajeguma ir dar kitokiu milijona dalyku…

    (atsiprasau uz klaidas, 8 klases esu tebaiges nuo 14metu lakstydamas i kaleima, i laisve, i kaleima, i laisve… gyvenau ziauru nesveika, ziauru, traumuota, negailestinga gyvenimo buda, kur labiau reikalingas buvo skaiciavimas, o ne rasymas… dabar septyneri metai gyvenu kitoki gyvenima kitame pasaulyje.)

  6. Labai gera knyga, pagal kuria, manau, ir sitas straipsnis parasytas: Liaukitės vaikus auklėti, padėkite jiems augti

  7. Su kai kuriomis frazėmis sutinku, kad manipuliuojama vaiko jausmais, bet ne su visomis.. Jeigu mama/tėvas sako “man liūdna, kad..” “man skaudu, kad”.. tai jau manipuliavimas? Argi tėvams negalima išreikšti savo jausmų? Jeigu vaikas pasielgia tikrai negerai, tai kaip jį tada sustabdyti? Žinoma, tokie pasakymai, kai naudojama “Tu kalba”, tokios frazės .. Tu mane į kapus nuvarysi …”; „Man gėda dėl tavo elgesio…“; „Tu esi nedėkingas…“; „Galvojau, kad tu esi protingas, o tu…“; „Jeigu būtum geras/a, tėtis gyventų su mumis…“ – šios kenksmingos.. bet išsakyti savo jausmus reikia, taip vaikas mokosi irgi išsakyti jausmus..

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here