Iliustracija: pixabay.com

Frazė „aš per daug užimtas“ yra tapusi savotišku prekės ženklu, įrodančiu tariamą žmogaus svarbą ir pranašumą, tačiau iš tiesų mes nesame labai užimti, rašoma portale psychologytoday.com. Pasak straipsnio autorės psichologijos profesorės Jaime Kurtz, atradę laiko kokiam nors pomėgiui nustebtumėte – daugelį darbų galite atlikti kur kas greičiau, be to, taptumėte laimingesni ir įdomesni aplinkiniams.

Šiandien daugelis iš mūsų esame tiesiog tragiškai, nežmoniškai, siaubingai užsiėmę. Juk vieną vaiką reikia nuvežti iš muzikos mokyklos į futbolo treniruotę, kitą – pristatyti pas matematikos korepetitorių, paskui dar sutvarkyti namus ir, žinoma, be perstojo tikrinti elektroninį paštą – kaip galima kalbėti apie kažkokias pramogas?

Ne visi ryte nubunda galvodami apie tai, kaip negailestingai jie švaistys savo brangų laiką socialiniuose tinkluose, tačiau dažnai būtent taip ir nutinka, ir net nesusimąstome, kad šitą laiką būtų galima išnaudoti prasmingiau, rašo J. Kurtz. Ji siūlo pabandyti įsivaizduoti, kad vis dėlto nesate toks užimtas, koks manote esąs.

Savo naujausioje knygoje „Užimtas: kaip dirbti, mylėti ir žaisti, kai niekas neturi laiko“ („Overwhelmed: Work, Love, and Play When No One Has the Time“) amerikiečių žurnalistė Brigid Schulte teigia, kad frazė „Aš per daug užimtas“ yra tapusi savotišku prekės ženklu, įrodančiu tariamą žmogaus svarbą ir pranašumą. Labai stengėtės, ir pagaliau jums pavyko save įtikinti, kad esate žiauriai užsiėmęs. Nebūkite toks tikras – vienam ar porai hobių laiko tikrai atsiras.

Kodėl jums reikia turėti hobį?

Turėdamas hobį, gebėsite produktyviau išnaudoti laiką. Parkinsono taisyklė teigia, kad bet koks darbas išauga apimtimi, kad galėtų užimti visą jam atlikti duotą laiką. Kitaip tariant, bet kokia veikla užima būtent tiek laiko, kiek patys jai skiriate.

Ar nėra buvę taip, kad prie popierių ar elektroninių laiškų prasėdėtumėte visą vakarą iki pat vėlyvos nakties? Labai tikėtina, rašo J. Kurtz, kad jei tą patį vakarą dar būtumėte ėjęs į choro repeticiją arba knygų klubo susitikimą, minėtus reikalus būtumėte susitvarkęs kur kas greičiau. Taigi hobiai suteikia postūmį dirbti sparčiau ir taip tarytum pailgina laiką.

Turėdamas hobį, geriau atsipalaiduosite. Savo laisvalaikį dažnai leidžiame visiškai pasyviai: sąrašo viršūnėje – televizorius ir internetas. Žinoma, retkarčiais galima ir paprasčiausiai „pavegetuoti“, tačiau atgauti jėgas mums geriausiai padeda aktyvus laisvalaikis.

Ar kada nors buvote praradę laiko nuovoką sportuodami, dalyvaudami kokiame nors meno projekte ar kitoje kupinoje iššūkių, įtraukiančioje veikloje? Hobiai, ypač tokie, kurie padeda lavinti įgūdžius, labai nesunkiai žmogų įstumia į šią smarkiai išlaisvinančią būseną.

Turėdamas hobį, nuolat susipažinsite su naujais žmonėmis. Kai kurie hobiai – absoliučiai individuali veikla. Tačiau daug yra ir tokių, kurie mus priverčia išeiti į žmones. Taip susipažįstame su žmonėmis, su kuriais kitu atveju neturėtume galimybės susipažinti, dalijamės su jais savo aistromis, plečiame ryšius.

Daugybė tyrimų rodo, kad socialiniai ryšiai – vienas pagrindinių laimės ir prasmingo gyvenimo komponentų, taigi jei turėsite hobį, tikėtina, būsite laimingesnis.

Turėdamas hobį, būsite įdomesnis. Iš hobių gimsta temos pokalbiams ir vakarėliuose, ir eilėje prie vandens aparato. Jie prideda sluoksnių jūsų tapatybei, praturtina jūsų asmenybę. Žmones traukia tie, kurie turi aistrų, yra smalsūs, gali daug ko papasakoti.

Gyvendamas įdomų ir aktyvų gyvenimą, jūs ne tik jausitės labiau įkvėptas pats – jūs įkvėpsite ir kitus.

Turėdamas hobį, lengviau įveiksite stresą. Įsivaizduokite, rašo J. Kurtz, – šiandien darbe jums sekėsi prastai: nuo viršininko gavote kaip reikiant pylos. Jei po to grįžęs namo įsijungsite televizorių, trumpam gal ir užsimiršite, tačiau atstatyti sugniuždytos savivertės tai nepadės. O jei po darbo pasuktumėte ne namo, o į futbolo treniruotę arba keramikos būrelį?

Tokia veikla, pasak specialistės, ne tik padėtų atitolti nuo rūpesčių – ji leistų jums suvokti, kad esate ne tik darbuotojas, pavaldinys, bet ir neblogas atletas ar menininkas.

Tai suvokiant, vieno tapatybės aspekto pažeidimas nebeatrodo toks reikšmingas ir destruktyvus. Paprastai tariant, nelaikykite visų kiaušinių viename krepšyje.

Kokį hobį susigalvoti?

Hobių daromą poveikį neabejotinai pajusite ir daugelyje kitų savo gyvenimo sričių. Jei valandą per dieną ar kelias valandas per savaitę skirsite tokiai veiklai, kuri jus iš tiesų įkvepia ir uždega, nenustebkite supratę, kad ši naujai atrasta aistra jūsų nepalieka ramybėje nei darbe, nei namuose.

Pamąstykite, galbūt kažkokia veikla jau seniai svajojate užsiimti – gal norite išmokti megzti, sodininkauti ar skambinti pianinu? O gal yra kažkas, kuo užsiiminėjote anksčiau, bet paskui liovėtės?

Kodėl neapsvarsčius galimybės prisijungti prie kokios nors naujos organizacijos – choro, sporto komandos ar knygų klubo? Jei esate atviras naujovėms, atsiverskite laikraštį ir tiesiog beskite pirštu: „Bitininkystė! Gal tikrai verta pabandyti?“

Vienintelis dalykas, ko prašo nedaryti rašinio autorė, psichologė J. Kurtz, – tai nevainikuoti savo entuziazmo fraze „Tiek to, gal kada nors vėliau, kai vaikai užaugs, išeis iš namų, o aš išeisiu į pensiją“. Nieko nelaukite, susiraskite hobį jau dabar. Laiko turite daugiau, negu įsivaizduojate.

Parengė LRT.lt

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė

DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!