grass-411859_640
Zauberin / Pixabay

Valstybės lėšomis ateinančius trejus metus Lietuvos mokslininkai tirs, kaip gerinti psichikos sveikatos situaciją šalyje, kurs metodikas jaunų „kelių erelių” pasirodymų keliuose prevencijai ir mėgins išsiaiškinti, kaip efektyviau mažinti socialinę bei ekonominę nelygybę.

Šiems ir kitiems nacionalinės reikšmės moksliniams tyrimams įvairioms mokslo ir studijų institucijoms konkurso būdu paskirstyta daugiau nei 1 mln. 300 tūkst. eurų.

„Tokie tiksliniai, plataus masto tyrimai, kuriais siekiama analizuoti visuomenės poreikius ir siūlyti būdus, kaip sukurti socialinį teisingumą, kaip pasiekti, kad gerovė būtų prieinama visai visuomenei, bei užtikrinti, kad ekonominio augimo rezultatai sėkmingiau pasiektų visus gyventojų sluoksnius, biudžeto lėšomis finansuojami pirmą kartą” – teigė programos vykdymo grupės vadovas prof. Algis Krupavičius.

Lietuvos mokslo tarybos administruojamos programos „Gerovės visuomenė” pirmam konkursui iš viso buvo pateikta 116 paraiškų, o finansavimas skirtas 13 projektų. Dar 7 projektai atrinkti į rezervinį finansuojamų projektų sąrašą. Paraiškas, kaip vykdančiosios institucijos, pateikė 20 Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, o vykdytojais atrinktos 5.

Paskelbus finansavimo rezultatus paaiškėjo, kad daugiausia – penkis – projektus vykdyti patikėta Vilniaus universiteto mokslininkams. Bendra universiteto numatytų projektų vertė – 482 664 eurų. Toliau rikiuojasi Vytauto Didžiojo universitetas (keturi 409 155 eurų vertės projektai), Kauno technologijos universitetas (du 202 999 eurų vertės projektai), Mykolo Romerio universitetas (103 260 eurų vertės projektas) bei Lietuvos socialinių tyrimų centras (103 767 eurų vertės projektas).

Į rezervinių projektų sąrašą taip pat pateko Šiaulių universiteto bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pateikti projektai.

Didžiausios vertės projektus vykdančioms mokslininkų grupėms vadovaus Dr. Eglė Šumskienė (VU) – projektas „Psichikos sveikatos ir gerovės paradigmų kaita Lietuvoje: empiriškai validaus modelio link” (109 929 eurų), dr. Monika Petraitė (KTU) – projektas „Atvirųjų inovacijų ekosistemos: technologinių, institucinių ir socialinių veiksnių sąveikų įgalinimas” (109 900 eurų) ir habil. dr. Romas Lazutka (VU) projektas – „Pajamų perskirstymo veiksniai: darbas, kapitalas ir gerovės valstybė” (109 626 eurų).

Naujoji programa patvirtinta 2015-2020 metams, jos tikslas – kompleksiškai išanalizuoti gerovės visuomenės Lietuvoje plėtros prielaidas, veiksnius, tendencijas, jos raidos galimybes bei trikdžius, padėti valstybės institucijoms parengti strateginių sprendimų ir rekomendacijų gerovės visuomenei plėtoti.

Pasak prof. A.Krupavičiaus: „svarbiausias projektų atrankos kriterijus ir tikslas, – kad tyrimai ir jų rezultatai prisidėtų prie realių strateginių sprendimų priėmimo visai Lietuvai svarbiais klausimais bei pasitarnautų kaip tvirtą mokslinį pagrindą turinčios rekomendacijos kuriant gerovės visuomenės strategiją ir politiką”.

Lietuvos mokslo tarybos administruojamos nacionalinės mokslo programos yra viena iš konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo priemonių, kurios paskirtis – inicijuoti valstybei būtinus mokslinius tyrimus sutelkiant Lietuvos mokslinį potencialą ir finansinius išteklius siekiant išspręsti visuomenei ir valstybei strategiškai svarbias problemas.

Daugiau informacijos:
Mokslo programų skyriaus vyr. specialistė Raimonda Rainytė
tel. (8 5) 261 6130,
e. p. raimonda.rainyte@lmt.lt

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė

DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!