Lietuvos psichologų sąjunga: mums rūpi vaikai

girls-548815_640

Foto: The Pixelman / Pixabay

Tikriausiai jau nieko nestebiname, kad ir Europoje, ir pasaulyje „pirmaujame“ prasčiausiais vaikų psichikos sveikatos rodikliais. Tik kartais dar nustebiname pasaulį – ir patys nustembame, – kad Lietuvoje savižudybei ryžtasi vos devynerių metų amžiaus vaikai, ką jau kalbėti apie didelį skaičių paauglių, nusižudžiusių ar mėginusių žudytis. Kitas šalis vis dar stebiname ir tuo, kad bet kokia kaina stengiamės išlaikyti vaikų globos institucijas (o vaikų skaičius jose tik didėja), kad niekaip nesuprantame, kodėl tėvai neturėtų mušti savo vaikų arba kodėl vaikams yra nesaugu gyventi su smurtaujančiais ir nekontroliuojamai alkoholį vartojančiais tėvais… Stebėtina ir tai, kad niekaip „nerandame“, o greičiausiai nepajėgiame įgyvendinti, veiksmingų būdų pasirūpinti vaikais, ypač emociškai ir socialiai apleistais. Stebėtina ir tai, kad priimdami vaikų gerovei svarbius socialinės politikos sprendimus neretai vadovaujamės visais kitais, bet ne vaikų, poreikiais.

Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Kas, nuo ko ir kodėl turėtų ginti Lietuvos vaikus? Ko reikia mūsų vaikams?

Visi vaikai – nuo pačių mažiausių iki didžiausių – nori jaustis saugūs ir mylimi. Kaip jaučiasi jūsų vaikai dabar? Nerimauja, nes palikti vieni? Nerimauja, nes niekas jiems nepaaiškina jų gyvenimo pasikeitimų, jų išgyvenimų? Nerimauja, nes mato savo tėvus ir ugdytojus įsitempusius, konfliktuojančius, perdėtai globojančius? Kaip vaikams suprasti, kad jie yra mylimi ir kad jie kam nors rūpi, jeigu niekas „nemato“, kaip jie kenčia, jeigu vietoj dėmesio, pabuvimo kartu, palaikymo ir padrąsinimo jie gauna pamokymus, pabarimus, brangius daiktus, žaislus… Vaikai renkasi elgtis agresyviai arba tampa „problemiškais“ tik tam, kad primintų apie save, apie tai, ko jiems reikia. Vaikams ir paaugliams reikia saugaus santykio, atlaikančio jų emocijų audras, blaškymąsi, ieškojimus, laiku sustabdančio nuo pavojingų dalykų, tačiau leidžiančio saugiai tyrinėti naujas galimybes savyje ir pasaulyje.
Visiems vaikams reikia pavyzdžio. Jie nesimoko iš vadovėlių ar dėka mūsų moralų. Jie mokosi stebėdami mus ir bendraudami su mumis. Atliepiantys, gerbiantys, nuoseklūs, padrąsinantys, siekiantys suprasti ugdytojai augina pasitikinčius savimi, atvirus ir smalsius, bendraujančius ir laimingus vaikus. Vaikams – nuo mažiausio kūdikio iki bręstančio paauglio – reikia, kad pasidžiaugtume jais, jų ieškojimais, siekiais, augimu, galimybėmis ir gebėjimais. Visiškai visi mes buvome vaikais ir visi norėjome bei norime to paties. Lengva duoti tai, ką esame gavę vaikystėje. 2 Kur kas sunkiau, kai patys suaugusieji yra išsigandę, pikti, nelaimingi, tiesiog pavargę ir vieniši. Todėl jeigu mums rūpi vaikai, pasirūpinkime ir tais, kurie arčiausiai jų. Būti tėvais, globėjais ar mokytojais – sudėtingas ir išskirtinio dėmesio reikalaujantis uždavinys.

Lietuvos psichologų sąjunga kviečia atminti, kad pagarba psichologinėms vaiko reikmėms ir teisėms – visuomenės sąmoningumo rodiklis. Įsiklausę į vaiko reikmes – jaustis mylimu ir saugiu, smalsiai tyrinėti aplinką ir save, turėti jautrius atliepiančius artimuosius, sulaukti pagarbos savo individualumui – išgirsime visiems svarbius dalykus. Visuomenė, kurioje gera gyventi vaikams, patraukli gyventi visiems. Nėra „jų“ ir „mūsų“, yra „visi drauge“.
.
Doc. dr. Roma Jusienė
Lietuvos psichologų sąjungos Vaiko psichologinės gerovės komiteto pirmininkė
.
Doc. dr. Dalia Nasvytienė
Lietuvos psichologų sąjungos Vaiko psichologinė

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.