psichologija
Foto: Stux/Pixabay

Ką turėtų žinoti žmogus, galintis ir norintis pasirinkti, kuriam sielos gydytojui patikėti savo vidinį pasaulį? Kuo pasikliauti ieškant tinkamo specialisto – rekomendacijomis, viešomis publikacijomis, konsultanto diplomu ar savo nuojauta? Kurie pasirinkimo kriterijai yra saugūs? Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas doc. dr. Evaldas Kazlauskas atsako į klausimus, kaip reikėtų vertinti pseudo specialistų pilną šiandieną ir kaip atskirti pelus nuo grūdų pasirenkant profesionalų terapeutą.

Ar žinomi tokie skaičiai, kiek Lietuvoje yra diplomuotų psichologų? Kaip šie skaičiai Lietuvoje pasiskirsto miestais?

Deja, tikslių skaičių nežinome. Nors pastebima, kad didžiuosiuose miestuose specialistų daugiausia, o mažieji jaučia jų trūkumą. Šiuo metu Lietuvos psichologų sąjunga vienija beveik 600 psichologų, dirbančių įvairiose psichologijos srityse.

Kaip pasirinkti psichologą? Į ką paprastam žmogui, ieškančiam sielos gydytojo, atkreipti dėmesį pasirenkant specialistą?

Pirmiausia, žinoma, į tai, ar psichologas turi reikiamą kvalifikaciją tam tikroje srityje. Ar jis baigęs psichologijos bakalauro, magistro studijas. Galima pasidomėti, kur psichologas yra tobulinęsis, kaip kelia savo kvalifikaciją, ar dalyvauja mokymuose, seminaruose, konferencijose. Vieni psichologai labiau specializuojasi darbui su vaikais, kiti su suaugusiais ar poromis. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į interesų sritis, ypač, jei problema labiau specifinė.

Kokios mokslo įstaigos Lietuvoje ruošia psichologus?

Lietuvoje psichologai ruošiami Klaipėdos, Lietuvos edukologijos, Mykolo Romerio, Vilniaus, Vytauto Didžiojo universitetuose. Psichologijos bakalaurus rengia ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas bei LCC Tarptautinis universitetas.

Koks išsilavinimas būtinas norint atsidaryti kabinetą ir konsultuoti žmones?

Šiuo metu savarankiška psichologo praktika Lietuvoje gali užsiimti asmuo, baigęs bakalauro ir magistrantūros studijas. Žinoma, svarbu, kad vykdomos funkcijos neperžengtų įgytos kvalifikacijos rėmų, t.y. asmuo, baigęs tam tikros krypties (klinikinės, sveikatos, organizacinės, edukacinės, teisės ir pan.) studijas ir dirbtų toje srityje.

Neretai žmonės klaidingai supranta, kas yra psichologas, pas kokį specialistą reikia kreiptis. Kuomet kankina sielos sunkumai, dažnai jie pasuka klaidingu keliu ir sutinka ne tą specialistą, kuris gali ne išgydyti, o dar labiau traumuoti. Taigi, kaip atskirti? Kas yra psichologas? Psichoterapeutas? Psichiatras? Burtininkas? Šarlatanas? Kur ir kokios yra ribos?

Specialistą galima atskirti pagal jo išsilavinimą. Jei baigtos psichologijos bakalauro ir magistrantūros studijos – asmuo gali savarankiškai dirbti spichologo darbą tam tikroje srityje. Jei asmuo baigęs kitas studijas – jis gali dirbti specialistu kitoje srityje.

Kokiu tikslu veikia Lietuvos psichologų sąjunga?

Lietuvos psichologų sąjunga buvo įkurta siekiant pradėti vienyti, telkti Lietuvos psichologus sprendžiant aktualius bendruomenei klausimus. LPS – didžiausia Lietuvoje psichologus vienijanti visuomeninė organizacija. Siekiame atstovauti psichologams įvairiose institucijose įgyvendinant bendrus tikslus, rūpintis psichologinių paslaugų kokybe, konsultuoti įvairias valstybės ir nevalstybines institucijas rengiant dokumentus, susijusius su psichologų vaidmeniu ar psichologų tiriamais reiškiniais, inicijuoti įstatymus ir ar jų pataisas, užtikrinančius psichologinių paslaugų kokybę ir kvalifikuotą psichologo praktiką. Stengiamės rūpintis psichologų profesine kompetencija ir kvalifikacija, psichologinių paslaugų kokybe, skatinti psichologijos mokslo ir profesijos plėtrą, programas, projektus ir dalyvauti juose. Bendradarbiaujame su kitomis Lietuvos ir tarptautinėmis psichologijos bei jai artimų sričių organizacijomis. Mums svarbu ir šviesti visuomenę, formuoti tinkamas nuostatas į aktualias psichologines, pedagogines ir socialines problemas, rūpintis visuomenės gerove gerinant psichikos sveikatą.

Kiek psichologų šiuo metu ji vienija? Dėl kokių priežasčių psichologai nėra jūsų sąjungos nariai? Kokią naudą gauna LPS nariai?

Šiuo metu Lietuvos psichologų sąjungoje yra apie 600 narių. Dėl priežasčių sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti. Galbūt būtų lengviau pasakyti, kodėl psichologai nori įsijungti į profesinę bendruomenę – tai ir profesionalių kolegų pagalba kilus sunkumams ir klausimams, įvairios aukštos kokybės konferencijos ir seminarai, narystė tarptautinėse asociacijose, galimybė bendrauti ir bendradarbiauti su kolegomis profesionaliais psichologais, aktuali informacija apie psichologijos naujienas Lietuvoje ir Europoje, galimybė veikti LPS komitetuose, galiausiai – noras prisidėti prie bendrų Lietuvos psichologams aktualių tikslų.

Kas gali tapti LPS nariu?

LPS nariu gali tapti psichologas, baigęs psichologijos bakalauro ir magistrantūros studijas. Taip pat į Lietuvos psichologų sąjungą gali stoti bei tapti asocijuotais nariais ir turintys tik psichologijos bakalauro ar magistro išsilavinimą. Šiuo metu prie LPS kviečiame nemokamai prisijungti psichologijos magistrantūros studijose besimokančius studentus.

Ar Lietuvoje psichologų veikla yra kažkaip reglamentuojama? Jei taip, kokie tai įstatymai ar nuostatos?

Deja, psichologų praktinės veiklos įstatymo iki šiol neturime, nors buvo jau ne vienas bandymas dirbti ties jo rengimu. Psichologo veikla kažkiek reglamentuojama ministrų įsakymais atskirose sistemose – švietimo, sveikatos. 2014 m. pavasarį Lietuvos psichologams įteikti pirmieji EuroPsy sertifikatai. EuroPsy – tai europinis kvalifikacijos standartas, patvirtinantis, kad psichologas turi reikiamą kvalifikaciją dirbti tam tikroje srityje. Šiuo metu EuroPsy suteikti 35 Lietuvos psichologams.

Kokių veiksmų yra imamasi, jei žiniasklaidoje skelbiasi žmogus, kuris teikia psichologinę pagalbą, bet iš tiesų yra žinoma, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos? Kaip apsaugoti vartotoją nuo nekokybiškos informacijos?

Iš tiesų tai nėra paprasta. Lietuvos psichologų sąjungoje į tokius atvejus bandome iš karto sureaguoti, kreipiamės į asmenis, prašydami patvirtinti reikiamą kvalifikaciją, neteikti klaidinančios informacijos. Esame bandę kreiptis į atitinkamas institucijas nurodydami konkrečius asmenis, kurie pateikia klaidingą informaciją apie save. Kol nėra Psichologų praktinės veiklos įstatymo, sureguliuoti kokybiškų, reikalavimus atitinkančių paslaugų teikimą labai sunku. Kol kas daug atsakomybės tenka pačiam vartotojui – klausti, teirautis, ar asmuo besivadinantis psichologu iš tiesų turi reikiamą išsilavinimą.

Kaip manote, ar situaciją gelbėtų tai, jeigu žurnalistai prieš spausdindami interviu, straipsnį ar ruošdami laidą pasiteirautų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų iš specialisto?

Kol nėra Įstatymo, svarbios mūsų visų pastangos šviečiant visuomenę ir saugant nuo klaidinančios informacijos. Žiniasklaidos priemonėmis pasiekiama didžiulė auditorija. Žmonės iš tiesų domisi įvairiomis psichologinėmis temomis, psichikos sveikatos gerinimu. Be abejo, žurnalistų atidumas, kad informacija būtų gaunama iš kvalifikuoto specialisto, labai reikalinga.

Ar LPS kontroliuoja psichologų veiklos legalumą? Kokios yra galimos drausminimo priemonės?

Lietuvos psichologų sąjungoje veikia Etikos komitetas. Visuomenės nariai ar patys psichologai gali pateikti Komiteto nagrinėjimui skundą, jei įtariama, kad įvyko psichologo profesinės etikos pažeidimas. Tačiau galime nagrinėti tik tuos skundus, kuriuose kreipiasi mūsų nariai ar dėl mūsų narių profesinės veiklos.

Kaip manote, kodėl konsultantai, kurie neturi reikiamos kvalifikacijos vadina save psichologais ar psichoterapeutais?

Galbūt tikima, jog tai, ką žmogus pats perskaitė ar išmoko pakanka, galbūt neįvertinama rizika ir žala, kurią nekvalifikuotas specialistas gali padaryti. Vieno atsakymo, manau, nėra.

Kodėl žmonės nesigilina į psichologo profesionalumą? Kodėl dažnai manoma, kad psichologinę pagalbą gali teikti kiekvienas paskaitęs vieną kitą psichologinę knygą? Juk iš tiesų, kad įgyti šią profesiją be bakalauro, magistro studijų, reikalingas nuolatinis augimas, podiplominės studijos, asmeninė terapija, supervizijos?

Nesakyčiau taip vienareikšmiškai, kad žmonės nesigilina į profesionalumą ar jiems tai nerūpi. Galbūt tiesiog pasitikima žmogumi, kuris save vadina psichlogu, nesinori imtis rimto tikrinimo, koks šio žmogaus išsimokslinimas. Greičiausiai trūksta informacijos ir žinių, perteikiančių profesionalios psichologo pagalbos teikimo svarbą. O profesionalus psichologas iš tiesų turi baigti magistrantūros studijas, kad galėtų užsiimti savarankiška praktika. Po to svarbu nuolat atnaujinti žinias, dalyvauti įvairiuose seminaruose, konferencijose. Nemaža dalis nusprendžia, jog nori teikti psichoterapinę pagalbą, tuomet tobulinasi podiplominėse studijose.

Ar ši problema su nekvalifikuotų specialistų išplitimu yra stebima Lietuvoje, ar panaši tendencija ir užsienyje?

Problemos sprendimas aiškus – Psichologų praktinės veiklos įstatymas, kai tai, ar žmogus vadins save psichologu bus visuotinai kontroliuojama, už klaidinančią informaciją grės atsakomybė. Šalyse, kuriose psichologų profesija reglamentuojama, problema maža ar bent jau pakankamai aišku, kaip ją spręsti.

Kaip LPS gali pasitarnauti paprastam žmogui – dėl specialistų kvalifikacijos patikrinimo, paslaugų kokybės vertinimo ir pan.?

Lietuvos psichologų sąjungos tinklalapyje www.psichologusajunga.lt pateikiamas LPS narių sąrašas. Jei asmuo yra LPS narys, vadinasi jis baigęs ir bakalauro, ir magistrantūros studijas, gali užsiimti savarankiška praktika. Dalis psichologų sąraše pateikia informaciją apie savo teikiamas psichologines paslaugas su kontaktais. Žinoma, jei žmogus nėra LPS narys ar neturi EuroPsy, nereiškia, kad jo kvalifikacija netinkama. Tuomet jau svarbu pačiam klientui teirautis, klausti apie paslaugų teikėjo kvalifikaciją.
.
Viktorija Balčytytė / manopsichologija.lt

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė
DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!