Mąstymo klaidos (1 dalis)

6

Viskas arba nieko

Šiam klaidingam mąstymo būdui būdingi vertinimo kraštutinumai – arba gerai, arba blogai. Taikoma tiek sau, tiek kitiems žmonėms, įvykiams ar aplinkybėms vertinti. Kartais dar sakoma, kad žmogus mato tik juoda arba balta, nepastebi pustonių, nemato to, kas yra tarp dviejų kraštutinumų, per vidurį. Pavyzdžiai:

„Jei nesužinosi visos teisybės, mano pastangos bus tik laiko švaistymas.“
„Jei nesublogsiu aštuoniais kilogramais, šie pratimai bus tik laiko švaistymas.“
„Jei nelaimėsime šių rungtynių, šeštadienio popietė bus praėjusi tuščiai.“

Taip nelanksčiai mąstantis žmogus gali patirti didelį stresą ar nerimą. Daugelis į perfekcionizmą linkusių žmonių panašiai mąsto numatydami savo gyvenimo standartus ir keldami sau užduotis, tokia mąstysena persmelkia visą jų gyvenimą.

Jei toks mąstymo būdas „viskas arba nieko“ ima dominuoti, vadinasi, taip mąstantys žmogus niekada neįvykdys užduočių ir jo kasdienybė neatitiks trokštamų standartų, kuriuos žmogus pats sau yra nusistatęs. Rezultatas – žmogus kentės, menks jo savivertė, jausis nevykėlis.

Visa tai neišvengiamai paveiks asmens elgesį ir aplinkiniai veikiausiai stengsis kuo mažiau su juo bendrauti.
Šio mąstymo kaltininkai yra klaidingi įsitikinimai: įmanoma pasiekti tobulybę, tai vienintelis vertas siekti dalykas, žmogaus vertę lemia jo laimėjimai.

Ateities spėjimas

Dar vienas iškreipto mąstymo pavyzdys. Žmogus tiesiog žino, kaip viskas klostysis. Taigi jis visiškai nesistengia aiškintis tikrosios padėties. Pats sau tampa pranašu.

„Aš neisiu į tą renginį – ten visuomet būna nuobodu.“
„Nėra jokio reikalo užsisakyti bilietus ateinančiam mėnesiui. Vis tiek greičiausiai jų liks.“
„Nesąmonė kreiptis dėl šio darbo – greičiausiai jiems netiksiu.“

Taigi, mūsų mintyse galimybė paverčiama tikimybe, spėjimai paverčiami faktais.

Minčių skaitymas

Žmonės linkę manyti, kad gali skaityti kitų mintis. Žmonės, kurių savivertė nėra didelė, paprastai pasiduoda užplūstančiom neigiamom mintim:

„Jis mano, kad esu nepatraukli – mano per didelės ausys, štai kodėl.“
„Žinau, jai pasirodė, jog per daug flirtuoju, kad tikčiau šiam darbui, tai ją išgąsdino.“
„Jis nepasisveikino su manimi prekybos centre, greičiausiai nebenori su manimi bendrauti, mano, kad esu per prasta.“
„Jis begėdiškai nusprendė man neperskambinti.“

Tikrosios tokių minčių priežastys galėtų nbūti (pasipraktikuokite ir sugalvokite pavyzdžių):

„Puiki moteris – gaila, kad aš jau vedęs.“
„Būtų puikus darbuotojas, gaila, kad Povilas nori prakišti savo sūnėną.“
„Jis nepastebėjo jos stovinčios eilėje prie kasos.“
„Jis negalėjo perskambinti nes išsikrovė telefonas“

Žmogus pats save apibūdina (remdamasis neva faktais) ir mano, kad aplinkiniai galvoja taip pat, dažniausiai tai tėra skubotos išvados.

Turi / Privalo

Pažvelgę į daugelio žmonių iškreipto mąstymo apraiškas pastebėsime, jog yra dažnas įsitikinimas, kad pasaulis, aplinkybės, reiškiniai, žmonės „turėtų“ arba „privalo“ būti ar elgtis tam tikru būdu. Tokių lūkesčių padarinys; pyktis ir frustracija. Toks mąstymas ukelia didelį kaltės jausmą.
Nedaugelis iš mūsų neturi jokių nelanksčių nuostatų „Pasaulis turėtų būti toks…“, „Žmonės turėtų elgtis šitaip…“.
Dominuojant tokiam mąstymui dažniausiai pasireiškia trys dalykai:
1. Įžengiama į vaizduotės teritoriją – paminama realybė ir įsivaizduojama,kaip viskas „turėtų“ būti.
2. Brangus laikas ir emocinė energija švaistomi kritikuojant ar smerkiant viską, kas pažeidžia normą „privalo“.
3. Pabrėžiama problema ir kaip blogai žmogus dėl to jaučiasi, bet neieškome išeities. Užuot pajutęs vidinę motyvaciją, žmogus pajunta psichologinį spaudimą.

Sakydami, kad verčiau reikėjo pasirinkti kelią B, o ne A, nes būtų buvę taip ar anaip, mėginame kurti dirbtinę tikrovę.
Gyvenimas yra toks, o ne kitoks, todėl vadovaudamiesi nelanksčiomis nuostatomis, kokie turėtų būti žmonės, aplinkybės ar kokie turėtume būti mes patys pasmerkiame save kančioms.
Sveika nuostata – išmesti iš galvos mintis, kad kas nors turėtų būti ar vykti būtent tik taip, o ne kitaip. Sveikai mąstyti, tai ne reikalauti, kad būtų vienaip ar kitaip, o teikti pirmenybę tam tikros rūšies dalykams, žmonėms, reiškiniams, išsaugant lankstumą suvokiant, kad ne visada viskas susiklosto taip kaip norisi.
Sakydami „turėtų“ visuomet perkeliame kontrolę už savo pačių ribų ir taip prarandame galimybę, tarsi uždraudžiame sau kažką išties keisti ir veikti įvykius mums norima vaga. Pakeitę formuluotes, supratimą, perkeliame valdymo centrą į savo pačių vidų. Mažėja priežasčių stresui, nes dabar patys valdome reikalavimus, o ne esame jų valdomi. Keli pavyzdžiai:

Aš turėčiau jau būti vedęs/ištekėjusi ligi šio laiko. / Norėčiau vesti/ištekėti.
Aš turėčiau užsidirbti daugiau pinigų. / Gerai būtų uždirbti daugiau.
Mane privalo labiau gerbti. / Norėčiau, kad mane labiau gerbtų.
Jau turėjau pasiekti gyvenime daug daugiau. / Tikiuosi, kad gyvenime pasieksiu dar daug daugiau.
Privalau laikytis dietos. / Būtų gerai laikytis dietos.

Parengta pagal:
James Borg (2012). Minties galia. Vilnius: Tyto alba. 51-84 p.

Susiję rašiniai: Mąstymo klaidos (2 dalis), Mąstymo klaidos (3 dalis)Žodžio “skubiai” nuodai, Racionalaus emocinio elgesio terapija, Kritinis mąstymas: analogijų kūrimas

Dalintis:

6 COMMENTS

  1. Labai jau rimta, psichologiska ir ilga, nors nesakau, kad netiesa:)bet siulau truputi pozityviau ir mano nuomone idomiau ir uz esmes.
    siulau kiekvienai dienai ar pagal norus paskaityti istraukas is Pranaso (aut. K. Gibran). I sia tema siulyciau paskaityti: apie geri ir blogi, apie dziaugsma ir liudesi, apie aistra ir prota.
    http://www.tutkus.com/lt/neformatas/skaitiniai/gibran/dziaugsm.htm
    cit. ”

    PRANAŠAS
    Kahlil Gibran

    Apie džiaugsmą ir liūdesį

    Tada moteris prabilo: Kalbėk mums apie Džiaugsmą ir Liūdesį.
    Ir jis tarė:
    Jūsų džiaugsmas – tai jūsų liūdesys be kaukės. Tas pats šaltinis, iš kurio sklinda jūsų juokas, dažnai būdavo pilnas ašarų.
    O argi būna kitaip?
    Kuo giliau prasiskverbia liūdesys į jūsų esybę, tuo daugiau džiaugsmo galit savyje sutalpinti.
    Argi indas, kuriame laikomas jūsų vynas, ne tas pats, kurį išdegė savo krosnyje?
    Ir argi liutnia, kuri ramina jūsų sielą, ne tas pats medžio gabalas, išskobtas peiliais?
    Kai džiaugiatės, pažvelkite gilyn į savo širdį ir įsitikinsit, kad tai, kas jus liūdino, dabar teikia jums džiaugsmą,
    Kai jums liūdna, vėl pažvelkit į savo širdį ir pamatysit, kad tiesą sakant, jūs verkiat dėl to, kas buvo jūsų džiaugsmas.
    Kai kurie iš jūsų sako: “Džiaugsmas stipresnis už liūdesį”, dar kiti šneka: “Ne, liūdesys stipresnis”.
    Bet aš sakau jums – jie neatskiriami.
    Kartu jie ateina, ir kai vienas sėdas su jumis už stalo, atminkit, kad kitas miega jūsų lovoj.

    Iš tikrųjų jūs – kaip svarstyklės, svyruojančios tarp savo džiaugsmo ir liūdesio.
    Ir tik tada, kai jūs tušti, esat ramūs ir pusiausvyrūs.
    Kai lobių saugotojas paima jus, kad pasvertų savo auksą ir savo sidabrą, jūsų džiaugsmas arba liūdesys būtinai didėja ar mažėja.

  2. Kaip pvz prie straipsnio dalies: ‘Minčių skaitymas’
    pritaikiau sita: ‘Kai kito zmogaus nera salia, kartais mes linke issigalvoti jo atsakymus. O tai nera sazininga abieju atzvilgiu.’

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here