Mąstymo klaidos (2 dalis)

Perdėti apibendrinimai
Įprotis daryti pernelyg plačius apibendrinimus veda prie to, kad susiklosčiusi padėtis ar aplinkybės ima atrodyti daug sudėtingesnės, baisesnės nei išties yra.

Neigiami posakiai dažniausiai paremti labai ribota patirtimi, įvykiu, nutikusiu galbūt vienintelį kartą ir nors tai nutiko tik kartą, teigiama, kad taip būna visuomet.

* Kartą padarote didelę klaidą apskaičiuodami biudžetą ir teigiate, kad esate nekompetentingi ir jumis daugiau niekas nepasitikės.
* Pasirenkate ne tą išvažiavimą iįš sankryžos, tad nusprendžiate – esu beviltiškas vairuotojas.
* Pamiršote išskalbti sūnaus sportinę aprangą – esu siaubinga mama.
* Kepsnys gavosi pr kietas, todėl, žinoma, – esu bloga virėja.

Tokį mąstymą galime atpažinti tiesiog ir iš to, kad kalbame maždaug šitaip:
„Aš visuomet atsiduriu lėčiausiai judančioje eilėje prie kasos.“
„Tie traukiniai visuomet vėluoja nuo to laiko, kai buvo pradėtos taikyti lengvatos…“
„Kodėl kiekvienas stovintis eilėje prie kavos aparato, kai reikia mesti monetas, amžinybę jų ieško kišenėse.“
„Tie prakeikti balandžiai visą laiką apdergia mano automobilį.“
Žmonės šiais laikais tokie savanaudiški.“
„Kodėl visi sunkiausi darbai atitenka man.“
Niekas manimi nebepasitikės po tokios klaidos.“
„Per tiek mėnesių – tik trys vaikinai, ir visi beviltiški. Aš niekada nesusirasiu tinkamo.“

Akivaizdu, kad nė vieno iš šių teiginių nederėtų taip griežtai ir kategoriškai apibendrinti. Taip iškreiptai galvojant imame prastai jaustis. Įsitraukę į tokį vidinį monologą imame gerokai daugiau iš savęs reikalauti nei gal būt derėtų, vienoje ar kitoje situacijoje, ir taip švaistome savo jėgas.
Pastebėkite save, kaip mąstote.

Kad taip kritiškai nemąstytumėte, pagalvokite ar tokius kategoriškus teiginius sakytumėte ir savo draugui, pakliuvusiam į panašią padėtį?

Etikečių klijavimas
Dar viena iškreipto mąstymo rūšis – etikečių klijavimas. Taip atsitinka tada, kai tam tikrą apibūdinimą priskiriame sau arba kitam žmogui.

Kai imame apie žmogų sakyti „nevykėlis“, „kvailys“, „beviltiška“, „nekompetetingas“, tokie žodžiai gali išsipildyti, nes juos išgirdus nusvyra rankos, dingsta noras ką nors daryti. Ypač neigiamai tai gali paveikti tuos, kas turi menką savivertę.

Etikečių klijavimas gali sukelti daugybę emocijų: gėdą, kaltę, nerimą, bjaurėjimąsi savimi, net depresiją. Taip apibūdinti žmogų absurdiška, nes neįmanoma sudėtingos asmenybės apibrėžti viena kuria nors savybe.

Reikia skirti asmens elgesio apraiškas nuo žmogaus kaip asmenybės visumos. Dažniausiai ne žmogaus charakteris kelia problemų, o mąstymo būdas ir/ar elgesys. Kitaip tariant, galima kritikuoti ir būti nepatenkintu konkrečiu elgesiu, veiksmu, reiškiniu ir tai išsakyti nežeidžiant pačio žmogaus. Pvz.: vietoj „Tu man nepatinki“, galima sakyti „Ši kalba man nepatinka“ ir t.t. Pripažinus šį faktą, atsiranda motyvacija pagerinti savo santykius su aplinkiniais ir ieškoti kitokių bendravimo būdų.


Svarbu prisiminti, kad etiketės – tai abstrakcijos, ir jos be galo netikslios. Kai užkabinate neigiamą etiketę sau, kitiems žmonėms ar įvykiams, tai tarsi prikabinate neigiamą emocinį užtaisą, sukuriate trintį ir kas kart, be regimos priežasties, jau savaime sukeliama negatyvi reakcija, nusiteikimas. Tai gali sulaikyti, užblokuoti tam tikrus teigiamus poelgius, emocijas, mintis arba priešingai – išprovokuoti netinkamus.

Susitaikykite su faktu, kad kažkas nutiko netinkamai ir suvokite, kad čia tik pavienis reiškinys, atvejis, gal būt tiesiog nesusipratimas. Atsiekite tai nuo visumos. Išleiskite protą iš negatyvaus mąstymo labirinto, kad jis galėtų tinkamai padirbėti ir padėtis pagerėtų.

James Borg (2012). Minties galia. Vilnius: Tyto alba. 61-67 p.
Susiję rašiniai: Mąstymo klaidos (1 dalis), Mąstymo klaidos (3 dalis)Žodžio „skubiai“ nuodai, Racionalaus emocinio elgesio terapija.

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.