Man įdomu ar jai neliko jokių sentimentų?

22

jiKlausimas:

Su mergina draugavome daugiau nei 6 metus. Maždaug metus ji jau skundėsi, kad yra nelaiminga ir norėtų skirtis, bet santykių pagerėjimų būdavo. Kartu jau gyvenome 3 metus, ten pat studijavome ir kūrėme bendrą ateitį. Prieš 3 savaites užlupau ją bendraujant internetu su kitu vaikinu, kur matėsi aiškus jos flirtas ir noras bendrauti. Ji man tai paaiškino, kad tai dėl mano dėmesio stokos ir aš turiu išsikraustyti. Galų gale aš išėjau, o ji nuo to laiko bendrauja su visais, į klubus pradeda vaikščiot nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. Telefonas, pilnas naujų kontaktų, ji su vaikinais susitikinėja, bučiuojasi. Noriu paklausti, ar ji neišgyvena tokio pat išsiskyrimo liūdesio kaip aš? Ar taip tik iliuzija bandant praskaidrinti nuotaiką, naujomis pažintimis, susitikimais ir vakarėliais. Man įdomu ar jai neliko jokių sentimentų, tam prisirišimui prie manęs. Ir ar jai tikrai taip lengva ir jokios vilties, kad jis vėl manęs užsimanys nėra?
Ačiū už atsakymą. Marius (vardas pakeistas)

Atsakymas:

Sveikas, Mariau.

Smagu, kad atradai savyje jėgų ir nusprendei pasidalinti savo rūpesčiais su specialistais bei ieškoti atsakymų. Matau, kad Tu sunkiai išgyveni jūsų su drauge išsiskyrimą, jūs ilgai draugavote, planavote bendrą ateitį ir Tau neįprasta, nemalonu, o gal net ir skaudu, kad ji iškart po išsiskyrimo pradėjo intensyviai bendrauti su kitais jaunuoliais. Iš Tavo laiško suprantu, kad Tau kyla nemalonūs jausmai dėl to, kad draugė nerodo savo prisirišimo Tau ir nesuteikia savo elgesiu vilties santykių atsinaujinimui.

Galiu užtikrinti, kad Tavo jausmai visiškai normalūs šioje situacijoje. Kai žmonės ilgai būna kartu, jie vienas prie kito prisiriša ir po išsiskyrimo dar ilgą laiką jiems gali kilti įvairios mintys apie savo buvusią antrąją pusę, noras atnaujinti draugystę, daug klausimų apie skyrybų pasekmes bei klausimų „kas būtų, jeigu būtų“, pvz. kas būtų, jei vėl būtume pora, kas būtų, jei jai paskambinčiau, kas būtų, jei nebūtume išsiskyrę… Taip pat išsiskyrus gali būti įdomu, kuom gyvena buvusi antroji pusė. Kai kurie ima liguistai domėtis savo buvusiais mylimaisiais, net juos persekioja. Įprastai toks elgesys liudija apie tai, kad žmogus nėra susitaikęs su išsiskyrimu.

Savo laiške Tu klausi apie savo buvusios draugės jausmus –„ar ji neišgyvena tokio pat išsiskyrimo liūdesio kaip aš?”, „ar jai neliko jokių sentimentų”, „ar jai tikrai taip lengva be Tavęs” ir apie jūsų santykių perspektyvas – ar yra vilties, kad ji vėl „užsimanys” draugauti. Visuose klausimuose Tu mini draugės jausmus ir norus. Tikriausiai sutiksi, kad į šiuos klausimus atsakymus gali žinoti tik draugė, su kuria išsiskyrei. Nei Tu, nei aš, negalime atsakyti, kaip ji jaučiasi ir ko ji užsimanys. Tai, kad domiesi šiais klausimais rodo, kad ji tau iki šiol rūpi, Tau svarbu, ką ji galvoja, ir kad Tau būtų lengviau ją suprasti, jei ji parodytų panašius jausmus į šį išsiskyrimą, kaip ir Tu jauti – viltį, prisirišimą, sentimentalumą, išgyvenimus… Deja negalime to reikalauti iš kito žmogaus, nes žmonės yra skirtingi ir į kritines situacijas gali reaguoti skirtingai. Vieni gali labai pergyventi, užsidaryti savyje, vengti bendravimo su aplinkiniais, ypač su priešinga lytimi, kiti priešingai – bando užsimiršti, paneria į naujų pažinčių ir linksmybių liūną, treti pasirenka kitokį elgesį. Ir ne visada tai daroma sąmoningai ir tikslingai. Taigi, kad Tavo draugė vaikšto į pasimatymus, gali liudyti ir apie jos rimtą pasiryžimą nutraukti jūsų santykius galutinai, ir apie „iliuziją, bandant praskaidrinti nuotaiką”. Vėlgi pasikartosiu, kad mes tegalime spėlioti, o tikrąjį atsakymą gali žinoti (o gali ir nežinoti) tik tas žmogus, kuris taip elgiasi.

Šioje situacijoje siūlyčiau pirmiausiai įsigilinti ne į buvusios draugės, o į savo jausmus. Kaip Tu jautiesi dėl to, kad išsiskyrėte? Kaip jautiesi, kad buvusi draugė taip elgiasi? Ar Tau patinka taip jaustis? Taip pat gali įsigilinti į savo mintis – kaip Tu matai savo artimiausią ateitį, kas Tau galėtų padėti ištverti šį sunkų skyrybų periodą, ar Tu susitaikei su jūsų skyrybų faktu, ką norėtum daryti šioje situacijoje?..

Dar norėčiau grįžti į Tavo laiško pradžią, joje Tu mini apie įvairius sunkumus, kuriuos pats netiesiogiai, bet visgi pripažįsti – „ji jau skundėsi, kad yra nelaiminga ir norėtų skirtis“, ji sakė, kad bendrauja su kitais dėl „dėmesio stokos“ ir visai nerašai, ar bandei spręsti šias problemas ir kaip jautiesi dėl šių jos frazių? Kai kurie žmonės tokiose situacijose ima kaltinti save ir graužtis dėl savo praeities klaidų. Taip pat skaitant tavo laiške apie tai, kad „užklupai“ merginą ir „galų gale“ „turėjai išsikraustyti“ susidaro įspūdis, kad Tu ant jos pyksti. Dargi kalbėdamas apie ją Tu sakai, kad ji rodo aiškų flirtą ir norą bendrauti su kitais. Kai kuriems tokie dalykai (frazės, elgesys…) gali sukelti nepasitikėjimą savimi. Tai labai dažna problema patyrusiems skyrybas, ypač kai jas inicijuoja antroji pusė. Tuo metu gali kilti daug abejonių, kodėl kitas mielai bendrauja su kitais, ką tie kiti jam suteikia ir ko tau trūksta lyginant su jais. Visa tai tėra mano spėjimai, apie savo tikruosius jausmus ir jų reikšmę gali pasakyti daugiausiai Tu pats. Taigi vėl siūlyčiau įsigilinti į savo jausmus ir padėti sau juos pripažinti. Įprastai tai padeda šiek tiek sumažinti įtampą širdyje, kuri, jaučiu, Tave slegia.

Apibendrinant galiu pasakyti, kad geriausiai skyrybų žaizdas gydo laikas, mylimas pomėgis, geri draugai, nauji interesai… O tie, kurie pasirenka savigraužą, „įklimpsta“ į neigiamas emocijas ir įprastai „atsitiesia“ sunkiau.

Visgi nepriimk to, kaip raginimo elgtis taip pat, kaip ir tavo buvusi mergina. Po tokių skaudžių patirčių kiekvienas turi teisę išsiverkti ar kitaip išlieti visus savo jausmus, padaryti pertrauką, įsigilinti ar pasirinkti kitą, individualų, geriausią pačiam sprendimą, kuris reikalingas tam, kad galėtum atsitiesti ir judėti į priekį. Taigi, įsiklausyk į save ir neužmiršk, kad visi mes turime pasaulyje savo antrąją pusę (jau atrastą arba ne). Be to, liaudies išmintis sako, o žmonės tai dažnai patvirtina savo patirtimi, – „kad viskas, kas vyksta, išeina į gera“, kai moki pozityviai nusiteikti ir pritraukti į savo gyvenimą teigiamų pokyčių.

Mariau, tikiuosi atsakiau į Tavo klausimus. Linkiu Tau atrasti savo vidinę ramybę, laimę ir meilę! Jei šiame kelyje visgi kiltų sunkumų, nepabijok kreipkis į psichologą.

Psichologė Kristina Leščinskaitė
Dėl individualių konsultacijų kreiptis el. paštu: psichologe.kristina@gmail.com arba telefonu 8-628-18476.

Dalintis:

22 COMMENTS

  1. PSICHOLOGINĖS PAGALBOS NESAMONĖS – iš tusčio į kiaura…išskyrus tai… (“Apibendrinant galiu pasakyti, kad geriausiai skyrybų žaizdas gydo laikas, mylimas pomėgis, geri draugai, nauji interesai… O tie, kurie pasirenka savigraužą, „įklimpsta“ į neigiamas emocijas ir įprastai „atsitiesia“ sunkiau.”)… – Tiesiog moterys morališkai daug daug stipresnės ir juose daug humaniškumo nerasi ypač skirybose ar po skirybų,moterys lyg katės kur gėriau!!! o vyrai kaip šunys toms katėms pasidaro – vaikai nuo lopšio ištraukti nes merginos moka išduoti tuos garsus kuriuos vaikystėje mamos supuodavo ir tai jų yra didelis ginklas…;))) Daug atveju iš artimūjų yra žinoma,kaip po 5,7,10 normalių metų bendro gyvenimo jos kitą vyra susiranda po keliatos dienų lyg ten ne su žmogumi gyveno,o iš tikro priešingai turbūt? – paprasčiausiai atsakymas nežiūrėti į jas kaip į vieninteles nes kaip dingsta pasaulio pabaiga:D,o kaip į “kates” xixixi:)))

  2. Viskas cia suprantama, atejo metas issiskirti, vadinas taip ir reikejo. Bet merginos elgesys netoleruotinas, visiska nepagarba ir skaudinimas, vien del pavydo sukelimo. Akivaizdu, jog issiskyrus po 6 metu pirmiausiai turetu praeiti laiko, kad susiguletu jausmai. Praeitu liudesio faze ir prasidetu gyvenimas is naujo. Skaudinti del savo ego, buvusio mylimojo tikrai nederetu..

  3. Šešeri metai yra pakankamai ilgas laikas pažinti partnerį/-ę. Greičiausiai kad merginai po penkmečio nusibodo kyboti ore su statusu kažkur tarp sugyventinės ir žmonos, tai tiesiog supyko ir pasakė viso gero nesuprantamai situacijai. Ugningas charakteris :) Aišku, vaikinas yra aukštų standartų ir myli ištikimai, bet reikia ir ryžto merginai parodyti dėmesį žiedais ir “tuo” žiedeliu. Greičiausiai, kad tebemyli, bet greičiausiai kad labai labai įpykusi už nedrąsą, nekonkretumą, todėl visais įmanomais ir neįmanomais būdais, elgesiu atkreipia į save dėmesį – “Veik, vaikine, jei tebemyli, veik, pakovok, parodyk dėmesio, fantazijos ir išmonės, atjok ant balto žirgo, padainuok serenadą po langais, ir galiausiai padovanok tą laimės žiedą”.
    Baltų žirgų reta, serenados taip pat nemūsų kultūros, bet jei padarius didelį gražų įsimintiną darbą, tokį kokio niekas nėra daręs, o žurnalistams paklausus, pasakius, kad darbas skyriamas tai merginai. Ko gero užsiskaitytų. Tai ne saldainių dėžutė. Bet čia ekstremalus pavyzdys, jis tik nusako idėjos esmę. Tad tuo ir galima būtų palinkėti – ryžto ir jėgų veikti!

  4. sakai moterys katės, o vyrai šunys :D visi elgisi pagal savo “vidinę moralę”. As su vyru pragyvenau 13 m., susilaukėm 2 vaikelių, o jis man vieną dieną ramiai atsisėdęs pareiškė, kad nebemyli, niekada nemylėjo ir nori skirtis. Aiškino, kad kitos nėra(nors vėliau išaiškėjo, kad tai melas), kad nebegali daugiau dėl vaikų gyventi kartu būdamas nelaimingas. Dabar mano vidus sugriautas, o jis sau laimingai jau po 2 savaičių apsigyveno pas meilužę. TAip kad, “kraut” vien ant moterų, ale “kačių”, nederėtų.

    Neverta gailėtis, kad praradai žmogų, kuris tavęs nevertino !!! Man ši mintis padeda save atstatyti.

  5. Esu buvusi tokioje situacijoje kaip tavo mergina. Manau, kad mano vyras buvo tokioj situacijoj kaip tu. Nes kai skyrėmės mačiau, kiek skausmo buvo jo akyse. Man labai širdį skaudėjo dėl to, kad jam sukėliau skausmą. Bet nebegalėjau ir būti toje situacijoje, t.y. likti ir jam nesukelti skausmo, kai pati tada turėjau gyventi nepakeliamą gyvenimą. Manau, kas nutiko man ir tau, tai kad vyras gyveno iš esmės jį tenkinantį gyvenimą. Tačiau, deja, toks gyvenimas netenkino moteriškosios pusės. Kas nutiko man ir, manau, tavo merginai – ji komunikavo, kad jai kažko jai labai svarbaus trūko, tačiau ilgą laiką to negaudama, nors apie tai tave informavo, suprato, kad tau nesvarbūs jos poreikiai. Kadangi tai užtruko ilgai, ji pradėjo jaustis, kad yra nemylima. Kad partneris nesirūpina nuoširdžiai, ar jai TIKRAI gerai. Tau, matyt, kaip rodo dabartinis skausmas, situacija buvo iš esmės gera. O jos nusiskundimai neatrodė kažkoks labai didelis dalykas, į kurį reikėjo stipriai kreipti dėmesį. Nes tau iš principo buvo gerai, o kreipimas dėmesį į jos skundus, būtų reiškę, kad tau reikės kažką keisti. Pripažink, nors ir sunku – nenorėjai keistis, nes buvo gerai, o tu skausmo dėl to, ko trūko tavo draugei, nejautei. Tačiau tai nereiškė, kad ji nejautė. Greičiausiai jai skaudėjo, ir labai, ir, kas blogiausia, tai truko ilgai, kad tas skausmas, tavo nejautrumas ir nesirūpinimas JOS (ne tavo!) tikrąja gerove pamažu gesino jos meilę tau.

  6. Kaip suprantu, ji tau yra vis dar brangi, todėl ir kyla tokie klausimai – ar jinai dar pagalvoja apie mūsų santykius? Matyt, jei galėtum, norėtum dar juos susigrąžinti? Yra vienas dalykas, ką galėtum pabandyti padaryti. Tačiau turi būti pasiryžęs visiškai rizikuoti. T.y. visiškai apnuoginti savo sielą ir pasirodyti pažeidžiamas prieš savo buvusią draugę. Jei iš to, ką sakiau, supratai, kad kažką pats pražiūrėjai, kad kažkas buvo ne taip, eik pas ją, prisipažink, ant kiek tau trūksta jos, kad kol turėjai ją, nesupratai, iš esmės rūpinaisi savo gerove, o ne jos, padėkok už skaudžią pamoką, kurį ji leido tau suprasti (tik nuoširdžiai, su atvira širdimi, jokio sarkazmo!). Juk jei su buvusia nieko neišeis, su naująja, tikiuosi, panaudosi skaudžią išmoktą pamoką ir rūpinsies, ar draugei tikrai gerai su tavim. Tada paklausk jos vėlgi labai nuoširdžiai, ką turėjai daryti, kad taip nenutiktų. Jei būsi labai labai nuoširdus ir pasiruošęs priimti BET KĄ, ką jinai pasakys, daug šansų, kad jinai bent jau nuoširdžiai tau pasakys, ko jai iš tavęs reikėjo. Jei būsit nuoširdūs abu, paverksit abu, kiekvienas dėl savo priežasties – tau bus sunku rodyti jai savo skausmą, jai bus sunku prisiminti skausmą, kurį ji patyrė, kai nesirūpinai ja. Toliau žiūrėk pagal situaciją. Tavo mergina yra kažkur toje atkarpoje, kur jau suprato, kad su tavim nieko gero nebus (su tavim ankstesniuoju, kuris buvo neišmokęs pamokos), ir neaišku, ar jau priėjusi tą ribą, kai jau nebejaučia jokios meilės tau. Jei meilės dar yra, gali būti, kad bendras skausmo išverkimas vėl atvers kelius esamai meilei tekėti. Jei jausi, kad galima, gali paklausti atsargiai, ar jei nuo šiol būsi toks, kuriam pirmiau rūpi jos gerovė, ar dar turi šansų. Bet jeigu pavėlavai, o taip irgi gali būti, ir jinai tau nebejaučia nieko, tai būk vyras – padėkoj jai kuo nuoširdžiausiai už visus tuos metus, atsiprašyk, kad nepasirūpinai ja taip, kaip norėtum dabar, pasakyk, kad nekankinsi jos savo meile, ir palinkėk jai iš visos širdies kuo didesnės sėkmės tolimesniame gyvenime. Neslėpk, kad myli. Bet tuo pačiu pasiimk savo skausmą sau, neversk ant jos. Verk, raudok, tai nemažina vyriškumo. Vyriškumą didina tai, kad neužkrauni savo skausmo ant jos pečių, kad esi pajėgus suvokti savo pamoką ir priimti ir pakelti visą didelį jausmų spektrą. Patikėk, girdi tai iš moters, ir aš mačiusi negalintį sustoti verkti vyrą iš meilės skausmo, nors šiaip niekas nėra matęs jo verkiančio. Gerbiu jį labai kaip vyrą. Sėkmės. Būk vyras. Vyrai irgi verkia, tik dėl to, kas labai labai verta ;)

  7. Patarkit kas nors, kaip man susigrazinti, jeigu mergina nebetiki zodziais. Netiki, kad pasikeisiu.Noriu, zinot kad padariau viska ka galiu.

  8. XdXd> Nu žiūrėk kaip parašei: “mergina nebetiki zodziais. Netiki, kad pasikeisiu.Noriu, zinot kad padariau viska ka galiu.”
    Jei bus ramiau, gali žinoti, kad padarei viską ką dabar gali padaryti. Nei daugiau nei mažiau. Mergina matyt nepėsčia, pergudravo ir pakeitė žaidimo taisykles, ir pastatė tarp kūjo ir priekalo. Anksčiau pakakdavo pažadėti kąžką ir galima buvo pamiršti kad reikėjo grįžti anksčiau, kad reikėjo sutvarkyti kokį lašantį čiaupą, išnešti šiukšles ir padaryti kitus vyriškus buities darbus, nepamirštant nupirkti gėlių be progos ar šiaip drauge pabūti. Bet matomai vis dar labai rūpi, dar tebemyli, tai ir uždavė mįslę sunešioti geležines klumpes, sudėvėti medinius marškinius ir nuausti drobę iš mėnesienos. Jei patinka, verskis per galvą kad įtiktum – kas tas moteris supaisys? Gera naujiena, kad įvertinamos tik pastangos ta linkme, o ne pats rezultatas. Geriausia turbūt būtų sužinoti jos atsakymą į tokį klausimą: “Kaip kitaip dar galėčiau tau padėti? Gal galiu atidaryti mašinos dureles? Ar nieko netrūksta?”
    Tik tokie klausimai šiais laikais skamba neįtikinamai kaip iš mėgiamų muilo operų. O klausimas reiškia, kad nori pasirūpinti kitu žmogumi.

  9. Kaip suprantu, ji jau nebejaucia tokio didelio pykcio man, bet susitikti vis dar nenori ir yra nusistacius priesiskai. Pasiulykite kaip prie jos prieiti ?

  10. Na idejos tikrai puikios, bet ji pasake kad jau viskas baigta ir jis nusprende gyventi toliau kitaip, nebemyli manes ir senai jau norejo skirtis. Negalvoja apie (nes tam neturi laiko: drauges, klubai ir tt). Bet as negaliu susitaikyti su issikyrimu nors ir praejo jau menesis, as net nesiruosiu taikytis, o tik vis galvoju, kaip susigrazinti. Sako kad as nepasikeiciau nei trupucio, nors net neleidzia man irodyti savo meiles. Nezinau ar yra atsakymas i sita klausima, patarkit kaip elgtis geriausiai

  11. Ar yra atsakymas į tą klausimą galėsi pasakyti, jei vėl galėsi džiaugtis – vadinasi atsakymą vienaip ar kitaip radai. Geriau klausk savęs kodėl mergina verta tavo minčių apie ją. Jug jei imčiau dabar guostis, kad mano ankstesnį komentarą ištrynė ir kaip dėlto blogai, kokie visi neteisingi, negalėčiau galvoti apie ateitį ir kurti naujų komentarų :) Kas buvo tas, svarbiausia, ką dabar su visu tuo TU pasirenki daryti. Tai tik tavo sprendimas, surask savyje tvirtumo. Faktas, kad atleisti merginai anksčiau ar vėliau vis viena teks, tegul ir mintyse, Atleisti yra paprasta. Tai suteiks didelį jėgų antplūdį. Todėl arba susitaikyk su mergina, ko kaip rašai nesiruoši daryti(??! o.O kodėl ir kankiniesi) arba susitaikyk kad ji savo išsiskyrimo skausmą slopina aktyviu laisvalaikiu, klubais, draugėmis, vakaruškomis, kad kuo mažiau pasiliktų viena. Kodėl. Nes vienumoje apninka mintys apie tave ir tada gailisi savęs, kad ji tau nebereikalinga. Įsivaizduoji? brr . tada geriau eiti į klubą pašokti, pajudėti.
    Jei lauksi, kol mergina atsiprašys ir norės, kad ją susigrąžintum – sveikinu įstojus į viengungių klubą. Būti viengungiu yra šaunu – visiška laisvė, ramybė, knisa retkarčiais tik giminaičių klausimai apie vestuves, bet už tai esi vienas pats sau šeimininkas! Anyways kiekvienas renkasi savo, bet palenkti merginą pirmai taikytis…Sorry, netikiu, net nevark :)
    Vyro prigimtinė stiprybė, kad gali daryti abiems pusėms naudingą kompromisą, gali taikytis, puikiai derėtis, apsukti galvą. Moters stiprybė – kad tvirtai atstovės savo tiesą, nepalenkiama, net jei ir dangus lytų ugnimi. Paimk bet kurį karalių ar valdovą, nukariavusį dideles žemes (Mindaugą, Vytautą, Radvilas), Anglijos riterius – visi lenkėsi savo išrinktajai aukodami turtus ir lobius, tikėdamiesi vien prielankumo. Tikrai,kad ne princesės prašėsi pas riterius, kaip vaizduojama neteisinguose filmuose :) Moters orumas neleidžia taip pasielgti. Jei priversi – ji su tavim niekada nebebus laiminga. Todėl geriausia ko gero, mesti tą įdėją ir nueiti pasportuoti pakilnoti svarsčius, pabėgioti, paplaukioti baseine – patikėk, palengvės. Išvis tai tik į naudą, ir pasitemsi viduje, ir daugiau pasitikėsi savimi, savo jėga, raumenimis, o visas stresas, depresijos išlėks kaip patrankos sviedinys iš užpakalio!
    Ir vos tik pajauti, kad vėl galvoji apie tą patį, iškart, nedelsiant – 10 atsispaudimų! :) Net į tūliką pirmiau nepadarius atsilenkimų – draudžiama.
    Va ir receptas kaip pakelti testosterono lygį, bei kaip greičiau viską pamiršti.

  12. P.s. XD > dar apie tą patį tik linksmiau: ką vyrai dovanoja moterims dėl jų dėmesio youtu.be / lhynF0_-jbU Įspūdinga būtų?

    10 atsispaudimų! ;)

  13. ne taip vdas supratai :) aciu uz tavo rupesti ir patarimus. bet as sakiau kad ji mane paliko, o as su tuo negaliu susitaikyti ir net nenoriu taikytis su issiskyrimu. ji varo i klubus nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. sake nenori matyti manes ir as jai keliu tik pykti. man per sunku susitaikyti su isiskyrimu, as galvoju, kad ji nores sugrizti po kiek laiko. man svarbiausias klausimas kaip istverti ta nezinomybes laikotarpi, tarp susitaikymo su issiskyrimu ir vilties nepraradimu. as dabar kybau ore, nei susitaikes su tuo jog mane paliko, nei esu tikras kad ji sugris. greiciau netikiu, kad sugris, bet viltis varo mane pirmyn. patarkit, aciu.

  14. Dabarr aisku kad su mergina nori taikytis, o su issiskyrimu – ne :) bet mintis ta pati. Kad jei lauksi kol mergina gris padarysi ja nelaiminga. Todel kad nekybotumei ore tarp vilties ir laukimo, jau minejau- 10 atsispaudimu! Pratimukas vyrui nuo galvos skausmu padedantis lektuvui nutupti ant zemes :) ir figura pataisysi delko vel imsi patikti, nes jei pyksta vadinasi laukia taves kur cia dar skraidai? Liudniau butu jei sviestu vienodai.. Visi retkarciais pasipyksta. Didelio cia daikto. O jei mergina dar pakaitina pavydo jausma savo klubais tai ka. Sakiau parasyk laiska vis kazkokie poslinkiai. Parasyk dar viena. Jei reikes ir dar neatstok.

  15. Dabarr aisku kad su mergina nori taikytis, o su issiskyrimu – ne :) bet mintis ta pati. Kad jei lauksi kol mergina gris padarysi ja nelaiminga. Todel kad nekybotumei ore tarp vilties ir laukimo, jau minejau- 10 atsispaudimu! Pratimukas vyrui nuo galvos skausmu padedantis lektuvui nutupti ant zemes :) ir figura pataisysi delko vel imsi patikti, nes jei pyksta vadinasi laukia taves kur cia dar skraidai? Liudniau butu jei sviestu vienodai.. Visi retkarciais pasipyksta. Didelio cia daikto. O jei mergina dar pakaitina pavydo jausma savo klubais tai ka. Sakiau parasyk laiska vis kazkokie poslinkiai. Parasyk dar viena. Jei reikes ir dar neatstok.

  16. As laukiu kol ji uzsimanys grizti, dabar ji varineja i klubus ir ten taip soka, kaip sokdavo tik su manim, vilioja visus is eiles ten. ir yra tokiu kurie jaucia pareiga man tai pranest ir as budaamas visai kitame mieste suzinau, kaip ji prisigerusi raitosi su nepazistamais. tai man tikrai neprideda zavesio ir parodo kaip as jai nesvarbus. nenoriu taikytis su issiskyrimu, bet isigyventi tai tikrai nelengva. Ji nenori mano laisku, ji sake kad nekencia manes ir as jai parases sukeliu tik blogus prisiminus ir nervus. Cia ne siaip pasipykimas, o jos apsisprendimas palikti mane, nes as vis zadejau pasikeisti bet nesikeiciau. Dabar padariau isvadas, susideliojau taskus ir zinau ko pats noriu ir koks busiu. Tik ji manes neprisileidzia ir teigia esanti laiminga, darydama ka daro dabar. As zinau, kad ji nieko kito neturi, ir kad geriau numirs bet pati man neparasys. Tiesiog patarkit kaip man elgtis sioje situacijoje ir kokios priemones butu veiksmingiausios ja susigrazinant bet tuo paciu ir neikyrint?

  17. Aaa. Galėjai išsyk pasakyti, jog gyvenate skirtinguose miestuose ir bendraujate per atstumą. Ar yra kitokių svarbių faktų lemiančių dabartinę situaciją, tarkim tavo ištikimybė ar buvo pretekstų pavydo scenoms ir t.t. Bet dėkui už pasitikėjimą.
    Pirma, tau priklauso 10 atsilenkimų už tai, kad klausai (ir tiki) kas kaip apšneka tavo merginą. Esu tikras, kad apkalbos tave smarkiai išmuša iš vėžių, bet čia reiktų išmokti, jog apkalbėti Tavo merginos negalima niekam. Kirsk iš peties nutrauk apkalbas, apgink merginos garbę, kad niekas apie ją taip nekalbėtų o pats išsiaiškink ar tikrai yra kaip papasakota. Jei vis tik pasitvirtintų “raitymaisi” nesislėpk tegul pamato, kad matei. O tada parašai laišką pavadindamas “Paskutinis mano laiškas” ir išdėstai, kaip smarkiai ji krito tavo akyse, kaip nuvylė, kad tikėjai merginos atsidavimu,kad dar ieškojai būdų kaip vėl būti kartu, kaip tikėjai jos noru kurti bendrą gyvenimą, kad perdaug pasitiki žmonėmis, todėl dabar kurį laiką gyvensi vienas ir tikėsiesi sutikti merginą vertą tavo vilčių ir suprantančią tave. Nors iki to vakaro klube dar tikėjai, jog ji yra tavo svajonė, tai dabar vilčių jos atžvilgiu nebeturi, tad nuo jos atstoji. Pabrėžk, kad gyvensi vienas, ir stenkis to laikytis sąžiningai, jei vis dar jos sieki. Tai tikrai bus šaltas dušas. Kodėl. Dėl jos pykčio.

    Įdomus dalykas yra apie pyktį. Jis temdo logiką ir racionalų protą, o kuo gilesnis, tuo daugiau. Paprastas pavyzdys – nemandagūs vairuotojai. Pyktis protą temdo iki tokio lygio, kad prasideda asmenybės degradacija, keičiasi vertybės, bunkama, atsiranda vis didesnių priklausomybių ir kitokių ydų. Bet retkarčiais suveikia stabdžiai, kurie vadinami depresija, apatija. Apatiškas žmogus degraduoja, bet nepalyginamai lėčiau – tokia savisaugos fizika.
    Degraduoti labai pavojinga, nes kelias į kalną yra sunkesnis nei į pakalnę. Tavo minimi klubai man išsyk pasirodė, kaip tolygus ritimasis žemyn, nors tuo dar netikiu. Šiais laikais, kai net TV kursto žmonių pykčius, apskritai sunku atsilaikyti kada pykčių tiek aplink! Bet čia kita tema apie mūsų valstybę, vertybes ir gerbūvį.
    Žodžiu sukaupi drąsos ir išsiaiškini pats kaip ten yra sykiu sugadindamas jos vakarėlį. Tada galėsi tvirtu tonu pareikšti kad buvę santykiai baigėsi, bet galite likti draugais. Pačiam akmuo nusiris, kai tai išsakysi aiškiai ir sau ir merginai. O nuo to momento prasidės naujų santykių etapas, tarytum susipažinimas iš naujo, kaip paspaudus reset mygtuką. Pamažu, po akmenėlį, čia netyčia pamajakini, čia netyčia susitinki parduotuvėje. O su laiku pamatysi kad arba vėl būsit kartu, arba užtikrintai įsitikinsi kad to nė negalėjo būti. Svarbiausia neapleisk raumenų ir atsilenkimų!

  18. Dekui! Ikvepi mane, viskas kaip minejau taip ir buvo. Mano saltiniai patikimi, o ne tai ne apkalbos. Draugai jaucia pareiga mane informuoti :D parasiau jai kad man labai nemalonu klausytis apie tai kaip ji raitosi klube su visais, ir palinkejau geros kovo 8-osios :) as jos neisdaviau, tiesiog nerodziau demesio ir maniau, jog viskas tesis amzinai. Kuomet ji mane palikdavo, as ja susigrazindavau grasinimais kad kazka sau pasidarysiu. Ir kaip ji man pati sake,pas mane grizdavo is gailescio ir kad nejaustu savo kaltes nelaimes atveju. Manau, kad budama su manim vos ne per prievarta ji eme manes nekesti ir gyvendama toje vergoveje emesi dometis kitais ir bendrauti su kitais. Tik po siu skyrybu supratau, ka ne taip dariau ir kodel tai dariau. Pasakiau sau, kad pasikeiciau, todel del saves esu tikras ir zinau, kaip viskas butu jei susitaikytume. Del sporto as ramus, sportuoju sporto saleje 3 kartus per savaite, o likusiomis dienomis begioju arba zaidziu krepsini! :) Noriu suabejoti, ar man pavyks si atstumimo ir kaltes nukreipimo jai strategija, galbut tai kaip tik palengvins jai apsisprendima nebebuti su manimi ir galvos, kad pagaliau atstojau.As tik zinau, kad ji tikrai liudi ir isgyvena issiskyrima, bet tiesiog tvirtina kad nebejaucia man nieko ir nebetiki manimi.

  19. Išties ir jaučiasi žodžiuose ryžtas. Šaunuolis, kad išsprendei susidariusią situaciją. Ištikrųjų sudėtingą. Ir viskas tau pavyks. Gerai, kad užsiimi sportu ir netgi taip aktyviai, ypač dabar pavasarį nėra nieko geriau už gryną orą ir sportą, ir kontrastinį dušą. Jaučiu, kad čia tų patarimų jau prisirankiojai, pakankamai :) Kaip ir aš išmokau gerų naujų dalykų iš tavęs. Tad nenuleisk odegos ir laikyk pečius tiesiai! Jei bus reikalas, gali parašyti į paštą vasisvdas(eta)hotmail com nes šita tema greitai išnyks iš horizonto. Sėkmės, xd. :)

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here