foto-by-michiyofox

Klausimas: Neseniai buvau supažindinta su geru šeimos draugu. Mes kalbėjome telefonu apie menesį ir praeitą savaitę jis atvažiavo susitikti pirmam kartui. Kadangi gyvena pakankamai toli, dėl finansinių priežasčių nusprendė pasilikti savaitę laiko.

Pokalbį telefonu vesdavau aš, galvojau kurį laiką, kad gal pasikeis ar nedrįsta. Buvau pasitikta su didele šypsena ir rože (po to padovanojo dar vieną puokstę ir mažą dovanėlę).

Jis iešties nuostabios širdies ir proto žmogus, kuris tikrai labai mylėtų savo kitą pusę, visą laiką klausytų moters, ko ji nori ir butų tobulas tėvas. Aš šituo neabejoju. Bet jaučiuosi, kad gavau per daug meilės iš pirmo karto.

Kai aš ėjau į darbą, jis atsikeldavo tuo pačiu metu ir stebėdavo mane ruošiantis. Nors to tikrai nereikėjo Iš pradžių nekreipiau demesio, bet po kelių dienų tai pradėjo nervinti. Kol mes būdavome namie, jis, tikrąja ta žodžio prasme, man nedavė nei minutės atsikvėpti, pabūti vienai, ir jo didžiausi atstumai nuo manęs buvo 5 cm. Jis nesuprato mano kūno ženklų ar mandagių žodžių, kad per daug artumos taip greitai. Aš pradėjau jaustis, kad esu blogas žmogus, atsumdama meilę ir švelnumą. Grįžus iš darbo buvau pasitinkama su didžiausiu apkabinimu ir bučiniu.

Kadangi gyvenu dydmiestyje, tai ir jis čia vienus pažįstamus turi Galvojau, kad per tą savaitę laiko nueis juos aplankyti ar norės kažką vienas paveikti. Bet visą laiką gražiai manęs laukė iš darbo grįžtant. Visas pramogas reikėjo man sugalvoti, nes jo paklausiant ką norėtų veikti, atsakymas būdavo – pabūti su manimi arba kas man patinka. Pokalbių vedimas taip pat buvo mano iniciatyva.

Iš kitos pusės, jis gana daug kartų mokėjo už vakarienę ir kiną, taip pat manęs belaukiant nudažė kambario sieną ir suplaudavo indus.

Jis turi gerą karjerą ir yra iš geros šeimos, žinau, kad ieško protingos žmonos. Ir iš jo veiksmų supratau, kad idealą atitinku. Aš tikrai noriu savos šeimos, bet taippat norėčiau, kad vystytųsi natūraliau ir su pagarba bei tam tikromis žmogaus ribomis. Man vidinis balsas sako, kad visko per daug ir kad vėliau, ta meilė bus dar didesnė ir aš paskęsiu. Jis mane sėdint ar prieš miegą glosto kaip katiną visą valandą, kol man oda atitirpsta. Jeigu pasitraukiu, tai kitur pradeda glostyti. Lovos ryšys taip pat man nuobodus ir melancholiskas.

Esu pasimetusi, nes mama ir draugai sako pabandyti ir žiūrėti kur santykiai nueis. Taip pat galva sako, kad jis neblogas žmogus ir mane mylės. Yra ir baimė, jog liksiu viena. Šitas buvo ir mamos pabrėžta. Bet yra didelis nepatenkintas balsas, kuris sako šalintis šios situacijos.
Jaučiuosi nesuprasta ir neišklausyta.

Prašau patarkit.
Karolina (vardas pakeistas)

Komentuoja psichologė Ramvydė Vitartaitė:

Labas, Karolina,
ramvydeAčiū už Tavo laišką, kuriame išsamiai išdėstai savo pamąstymus apie dabartinę situaciją. Iš laiško suprantu, kad jauti sumišusius jausmus tarp proto ir širdies bei ne kartą mąstei, kaip pasielgti esamoje padėtyje. Puiku, kad nelieki abejinga ir ieškai pagalbos, taip atsiranda didesnė tikimybė ją gauti – kas ieško, tas randa.

Iš Tavo laiško pastebiu, jog esi aktyvesnė už savo draugą ir Tau reikia daugiau asmeninės erdvės nei jam. Jo, kaip gerąsias savybes, pamini, kad jis iš geros šeimos, geros širdies ir proto, turi gerą karjerą, tačiau atrodo, jog šios savybės Tau neatperka jo pasyvumo ir perdėtos meilės Tau. Jau nuo pat pradžių jis buvo pasyvesnis, tačiau Tave kažkuo patraukė, kuo konkrečiai? Ar yra jo charakterio savybių, kurios Tau patiktų, trauktų ir būtų įdomios? Bendrų pomėgių, veiklų, domėjimosi sričių, kurios jus vienytų? Tai yra svarbūs aspektai santykiuose, kurie padeda suprasti, ar su tuo žmogumi galėtum nugyventi visą likusį gyvenimą.

Visuomet santykiuose ateina „šlifavimosi“ laikotarpis, kada ilgiau pabendravus su partneriu, jo savybės pradeda erzinti, Tavo atveju – betarpiškas noras būti su tavimi. Verta pasikalbėti su juo ir išsakyti savo poreikius, kad Tau reikia daugiau asmeninės erdvės – pabūti vienai; jog norėtum daugiau iniciatyvos iš jo, kai galvojat veiklas; paskatinti jį išeiti su draugais pasilinksminti ir užsiimti savo pomėgiais. Natūralu, kad Tau kyla „blogo žmogaus“ jausmas atstumiant jo meilę ir švelnumą, tačiau ši meilė ir švelnumas peržengia Tavo asmenines ribas ir sutrikdo harmoniją.  Žmonės yra įpratę atstumti ir vengti tik blogų dalykų, tačiau retai kada susimąsto, kad perdėtas dėmesys, įkyriai demonstruojamas švelnumas taip pat nėra gerai ir su tuo reikia kovoti. Viskam yra savos ribos ir norint kurti darnius santykius reikia apie jas pranešti be jokios sąžinės graužaties ar kaltės jausmų. Tavo noras kurti santykius natūraliau ir su pagarba tam tikromis žmogaus riboms yra normalus ir sveikintinas. Klausyk vidinio balso ir drąsiau, pasikalbėk su juo, galbūt prieisitekokio nors kompromiso, tuomet galėsi stebėti, ar situacija keičiasi, kaip keičiasi Tavo jausmai jo atžvilgiu ir, kaip tavo draugai sako –  galėsi „žiūrėti, kur santykiai nueis“. Tačiau gali būti, jog pamatysi, kad draugo temperamentas per lėtas tavajam ir įvykę pokyčiai – tavo sumišusių jausmų nepakeičia. Ir tai nėra blogai. Labai skirtingo temperamento žmonėms sunku išbūti kartu, nes nepapildo vienas kito.

Savo laiške mini, jog bijai vis nepatenkinama likti viena. Noriu atkreipti dėmesį, kad viena ir nepatenkinta liktum tuomet, jei neieškotum pagalbos ir nesistengtum tvarkyti situacijos. Tačiau Tu stengiesi ir ieškai. Tad kad ir ką nuspręstum daryti su santykiais – tu geriau žinai, kas Tau geriausia, o ne aplinkiniai.  Sėkmės!

Psichologė Ramvydė Vitartaitė | el. paštas: ramvyde@gmail.com
Foto: MichiyoFox