Klausimas: Sveiki, yra problema ir nesuprantu kur ji, ar ji pas mane galvoje, t.y kuriuosi įvairias iliuzijas ir jose gyvenu arba tai iš tikrųjų yra. Dėl šios problemos esu susipykęs jau tikrai nė su viena ir ne dvejomis draugėmis ir tai tikrai, aš žinau, žlugdo santykius.

Problema yra tokia, kad man VISADA atrodo, kad žmogus nenori su manimi bendrauti, atrodo lyg norėtų kuo greičiau atsakyti, kad tik aš jį palikčiau ramybėje. Esu kalbėjęs su draugėmis apie tai ir jos sako, kad viskas ok, nori bendrauti ir jų tikrai neužknisu, bet man tas žinojimas nepadeda. Tada prikuriu dar daugiau, kad jos nenori bendrauti su manimi, bet to nesako (o tokio tipo žmonių dar labiau nemėgstu) ir žodžiu… Gaunasi toks ratas ir tai man labai trukdo… Kame čia problema ir kaip ją pašalinti..?

Aurimas (vardas pakeistas)

Komentuoja psichologė Ramvydė Vitartaitė: Labas, Aurimai. Džiaugiuosi, kad stebi save, savo santykius su aplinkiniais ir iškilus sunkumams išdrįsti kreiptis pagalbos. Tai didelis žingsnis link norimų pokyčių. Pasistengsiu Tau padėti.

Laiške rašai, jog Tau atrodo, kad žmonės vengia su tavimi bendrauti, stengiasi kuo greičiau atsakyti, kad paliktum ramybėje. Taip pat minėjai, kad tai sugriovė ne vienus santykius su merginomis, todėl apie šią savo savybę esi kalbėjęs ne su viena drauge.

Man iškyla klausimas, ar šis Tavo įsitikinimas pasireiškia bendraujant tik su merginomis ar su visais žmonėmis? Jei tik su merginomis, tai kuo jos skiriasi nuo kitų? Kodėl vieniems žmonėms esi įdomus, o merginoms ne? Galbūt Tavo baimė būti merginų atstumtam iškreipia realios situacijos vaizdą ir Tau atrodo, kad jos nenori su Tavimi bendrauti? Dažnai būna taip, kad ko labiausiai žmogus bijo, tą ir mato. Galbūt giliai viduj nesijauti įdomus pats sau ir todėl bendraudamas su kitais žmonėmis jautiesi jiems nuobodus? Verta sau atsakyti į šiuos klausimus.

Taip pat rašei, kad Tavo apklaustų draugių atsakymas teigiamas – viskas gerai ir jų „neužknisi“, tačiau Tau šio žinojimo neužtenka. Dažnai tai nutinka dėl klaidingų neigiamų įsitikinimų apie save (pvz.: aš esu nuobodus, esu nevertas dėmesio, esu blogas ir t.t.) ir jei realybė nepatvirtina šių įsitikinimų, ji atmetama, todėl gali atrodyti, kad tie žmonės meluoja. Norint šiuos įsitikinimus sugriauti, reikia mesti jiems iššūkį klausiant savęs klausimų ir ieškant faktų: „iš ko aš sprendžiu, kad žmonės nenori su manimi bendrauti“(konkretūs požymiai, pvz.: žmogus nepalaiko pokalbio, dažnai žvilgčioja į laikrodį), „ar šie požymiai galėjo atsirasti dėl kitų veiksnių?“ (pvz.: žmogui nebuvo nuotaikos, jis buvo pavargęs, galbūt kažkur skubėjo), „ar šie veiksniai kaip nors susiję su manimi?“ (pvz.: paklausus paaiškėja, kad žmogus skuba, vadinas jo žvilgčiojimas į laikrodį nereiškia, kad jis nori, jog palikčiau jį ramybėje) ir t.t. arba tiesiog to žmogaus tiesiai paklausti „tu dažnai žvilgčioji į laikrodį, todėl man atrodo, kad šiandien esi su manimi nenusiteikęs bendrauti, ar teisingai manau?“. Svarbu išsiaiškinti ar Tavo mintys atitinka realybę, kitu atveju atsiranda labai didelė terpė nebūtų dalykų prisigalvojimui, kas toliau gali griauti Tavo santykius su kitais žmonėmis.

Į Tavo klausimą „kame čia problema ir kaip ją pašalinti?“ negaliu konkrečiai atsakyti, nes reikia daugiau informacijos apie Tave ir apie Tavo situaciją. Tikiuosi, kad šis mano laiškas ir jame užduoti klausimai bei mano įžvalgos padės Tau geriau suprasti save ir atrasti būdus, kaip sau padėti. Tačiau jei jauti, kad tai gilesnės problemos, kad savo minčių realistiškumo įvertinimas ir faktų žinojimas Tau vis tiek nepadeda, tuomet nepabijok pasikonsultuoti su psichologu. Abu panagrinėtumėte konkrečias situacijas, kai Tau atrodo, jog žmonės nenori su tavimi bendrauti ir pasigilintumėte į viso to gilesnes priežastis. Tokiu būdu geriau pažintum save bei būtų lengviau tvarkytis su sunkumais tarpusavio santykiuose. Sėkmės!

Psichologė Ramvydė Vitartaitė | El.paštas: ramvyde@gmail.com
Foto: apa.org

loading...