Mane kankina kaltės jausmas

0 (0)

Klausimas:

Sveiki,
labai malonu, kad yra tokia galimybė Jums parašyti, ir labai tikiuosi, kad mano laiškelis neliks nepastebėtas. Nusprendžiau Jums parašyti, nes išgyvenu labai sunkų laikotarpį savo gyvenime. Aš puikiai suprantu, kad skausmas gyvenime yra neatsiejama jo dalis, ir nevisada viskas klostosi taip, kaip norėtųsi.
Mano problema yra tame, kad mane kankina kaltės jausmas. Prieš porą metų sutikau žmogų, kurio ieškojau visą savo gyvenimą, tikrai žinau, kad tai buvo mano žmogus, su kuriuo aš norėjau ir svajojau praleisti visą gyvenimą, bet pats nesupratau, kaip praradau tą žmogų ir labai gailiuosi dėl to. Pagrindinė mūsų problema buvo tame, kad iš jos pusės nuo pat pradžių girdejau tik nepagrįstus kaltinimus. Tikriausiai dabar pasakysit, kad nebūna dūmų be ugnies, bet aš tikrai žinau, kad buvau nuoširdus ir atviras tam žmogui. Ištikimybė ir pagarba man yra labai svarbūs dalykai ir todėl nuo pirmos dienos aš elgiausi su tuo žmogum taip, kaip norėjau, kad elgtųsi su manimi. Tačiau galėjau būti apkaltintas ir apvadintas vien del to, kad neatsiliepiu į jos skambutį būdamas darbe, jinai galėjo pavydėti manęs net mano dukrytei. Kurį laiką aš priimdavau tai su šypsena, bet laikui bėgant ,tai mane labai žeidė – aš tikrai žinojau, kad esu atviras tam žmogui. Po kurio laiko aš pradėjau piktai reaguoti į nepagrįstus kaltinimus ir jau galėjau neapgalvotai atsakyti kažką, ar kvailai pasielgti, pvz., trenkti durimis ir išeiti. Po to mes vėl taikydavomės, bet ir vėl viskas kartojosi. Mes išsiskyrem, jau praėjo nemažai laiko, bet man vis dar sunku ir aš kažkodėl kaltinu save, kad tas žmogus manim netikėjo, ką bedaryčiau.
Rimvydas

Atsakymas:

Sveikas, Rimvydai. Iš Tavo laiško supratau, kad prieš kurį laiką išsiskyrei su mergina ir dabar išgyveni kaltę dėl to išsiskyrimo. Tu rašai, jog Tau sunku ir jautiesi kaltas, kad Tavo mylimas žmogus netikėjo Tavimi, kad ir ką bedarytum. Iš esmės, tai rodo, jog esi atsakingas žmogus ir prisiimi atsakomybę už buvusius, tačiau nesusiklosčiusius santykius su moterimi, su kuria tikėjaisi praleisti visą likusį gyvenimą.

Tavo išgyvenami jausmai yra natūralūs tokioje situacijoje, kurioje šiuo metu esi. Viena vertus, Tu tikėjai, kad suradai savo žmogų, kurio, kaip rašai, ieškojai visą savo gyvenimą. Deja, to žmogaus nepagrįstas pavydas (rašai, jog Tavo mergina pavydėjo net tavo dukrytei) nepadėjo kurti tokių santykių, kokių Tu tikėjaisi. Natūralu, kad tokiais atvejais apima nusivylimas, mintyse vėl ir vėl perkratinėjamos įvairios praeities situacijos, ieškoma, kur buvo galima pasielgti kitaip. Žinoma, ir atrandama – o tada pradedama kaltinti save: o kodėl nepasielgiau va taip, kodėl nepasakiau taip ir anaip. Žmogui būdinga iš naujo įsivaizduoti ir išgyventi praeities situacijas, išbandant įvairius jų sprendimo būdus – tokiu būdu kuriamos būsimų sprendimų schemos.

Kita vertus, kiekvienas išsiskyrimas su emociškai artimu žmogumi sukelia dėsningus išgyvenimus, pereinančius keletą stadijų. Visų pirma, būna netikėjimas realybe, fakto atmetimas. Sunku patikėti, kad tai įvyko – santykiai nutrūko. Vėliau kyla pyktis viskam – sau, tam žmogui, susiklosčiusioms aplinkybėms, kitiems žmonėms, galbūt net likimui ar Dievui. Bandoma rasti atsakymą į klausimą: kodėl visa tai nutiko man. Kodėl kiti žmonės gali būti laimingi, mylėti ir būti mylimi – o man nepasisekė.

Dar vėliau ateina liūdesys ir kaltė. Ieškoma savo klaidų, netinkamų poelgių, vis labiau stiprėja savigrauža. Mintys vis sukasi: nepadariau to, ano, nepasakiau taip, galėjau pasielgti va taip…Prisimenamos šviesios, laimingos, džiaugsmingos akimirkos ir apgailestaujama, kad jų jau nebebus.

Galiausiai ateina susitaikymas ir pradedami kurti nauji santykiai be to, prarasto žmogaus. Vėl galima jaustis vertingu, geru, siekti būti laimingu, siekti meilės ir priėmimo. Visa tai ateis ir Tau, Rimvydai. Patikėk, tereikia išlaukti, išgyventi visus slogius ir sunkius jausmus – ir aušra vėl nušvis.

Psichologas
Arūnas Norkus