man-patinka-vaikinai-ir-merginosKlausimas:

Sveiki,
man 17 metų. Būčiau labai dėkinga, jeigu Jūs padėtumėte išspręsti mane slegiančią problemą.
Esu mergina, kuri nuo pat mažumės domėjosi vyriškais dalykais – nežaisdavau su lėlėmis, vėliau pradėjau domėtis gana grubiomis sporto šakomis. Būdama maža, mieliau rinkdavausi berniukų kompaniją, tik vėliau, jau pradėjusi lankyti mokyklą, draugų rate ėmė dominuoti mergaitės.
Apskritai, mano aplinka buvo gana vyriška – šeimoje nemačiau tinkamo moteriško pavyzdžio. Mama nepasižymi moteriškomis savybėmis – mažai dėmesio skiria savo išvaizdai, aprangai, jos elgesio manieros taip pat niekada nebuvo labai moteriškos. Taip pat, didžiąją vaikystės-paauglystės dalį praleisdavau su savo sporto komandos draugėmis, kurios taip pat nepasižymėjo tokiomis savybėmis.
Sulaukusi paauglystės, supratau vieną, mane labai gluminantį dalyką – jog mane traukia ne vien vaikinai, bet ir merginos. Esu turėjusi artimų santykių tiek su vaikinais, tiek su mergina (apie mano santykius su mergina beveik niekas nežino). Jaučiuosi kalta dėl savo jausmų, nes suprantu, jog daugybė žmonių mane už tai teistų, jeigu tai sužinotų. Apie šį dalyką papasakojau savo geriausiai draugei. Ji mane išklausė, neatstūmė, tačiau visada mane bando atkalbėti nuo santykių su merginomis.
Mėginau save nuteikti prieš homoseksualius santykius bei sudaryti įspūdį, jog nepalaikau to – dažnai apkalbinėju, neigiamai pasisakau apie tokius dalykus viešumoje. Tikėjausi, jog tai pakeis mano požiūrį, tačiau įvyko kaip tik priešingai.
Šiuo metu neturiu antrosios pusės, tačiau labai norėčiau tokią turėti.
Patarkite, kaip spręsti šią problemą. Ar verta toliau bandyti nuteikti save prieš homoseksualius santykius, o gal priešingai – nekreipti dėmesio į visuomenės standartus ir draugauti su mergina? Jeigu taip, kur ir kaip ieškoti antrosios pusės? O gal tikėtis, jog draugystė su vyriškos lyties atstovu viską pakeis?
Nuoširdžiai dėkoju kad išklausėte, tikiuosi sulaukti Jūsų patarimo.
Polonium Argentum

Atsakymas:

Sveika, Polonium. Ačiū, kad mums parašei ir papasakojai apie tave slegiančią problemą.

Savo laiške palietei itin svarbią, bet tuo pačiu ir itin subtilią gyvenimo sritį: lytinį potraukį ir lytinę identifikaciją. Tu rašai, jog esi gluminama to, jog Tave traukia ne tik vaikinai, bet ir merginos. Akivaizdu, jog ne tik gluminama: iš tavo laiško supratau, kad kamuoja kur kas sunkesni jausmai: kaltė (rašai, kad jautiesi kalta dėl savo jausmų), vienišumas (niekam, išskyrus geriausią draugę, negali pasipasakoti), baimė (dėl aplinkinių ir visuomenės reakcijos), abejonės (nežinai, kaip elgtis toliau).

Iš tiesų, paauglystėje kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo to, kas ir koks jis yra, sprendžia pagrindinę to gyvenimo laikotarpio problemą: suvokti save. Psichologijoje tai vadinama saviidentifikacija. Tarp visų bandomų suvokti dalykų bene svarbiausias yra lytinė identifikacija, kai siekiama suvokti savo bundantį seksualumą. Stengiamasi atrasti ir pažinti lytinį potraukį, suvokti, koks jis, kaip jis reiškiasi, atsiranda pirmieji bandymai jį tenkinti. Tuo metu kyla daugybė klausimų, kurie dažniausiai susiveda į vieną: ar tai gerai, ar tai normalu. Akivaizdu, kad šie klausimai ir Tau neduoda ramybės: laiške rašai, jog nežinai, kaip toliau elgtis, su kuo megzti santykius, su kuo ieškoti draugystės. Tarp eilučių galima įskaityti ir dar gilesnių klausimų: kokia aš esu moteris, koks aš esu žmogus?..

Turbūt nustebsi sužinojusi, tačiau daug suaugusių žmonių – tiek moterų, tiek vyrų – paauglystėje bent kartą yra turėję homoseksualių santykių arba apie tai svarstę, svajoję, galvoję. Tai yra natūrali savo lytinio identiteto paieškos dalis visose visuomenėse – tiek šiuolaikinėje, tiek ir ankstesnėse (dar Froidas rašė, kad visi mes gimstame seksualiais). O kas natūralu – negali būti smerkiama (Tavo draugė, kuriai pasipasakojai, juk neatstūmė Tavęs). Todėl tikrai neverta užsikrauti kaltės naštą dėl to, ką esi patyrusi ir išgyvenusi. Priimk tai tiesiog kaip savo patirtį – vertingą ir prasmingą Tau pačiai.

Į kitus Tavo klausimus (kaip elgtis, ar ieškoti homoseksualių santykių, ar heteroseksualių) vargu ar koks pašalinis žmogus gali pateikti kokretų atsakymą. Niekas geriau už Tave pačią negali žinoti, ko Tau reikia. Žmonės gali duoti įvairių patarimų (ką ir daro Tavo jau minėta draugė), remdamiesi savo subjektyvia nuomone ar socialiniais stereotipais (tas gerai, o va tas – negerai). Tačiau tik Tu pati gali atrasti save: savo seksualumą, savo potraukį, jo objektą. Tik Tu pati gali pajausti, kas Tave iš tiesų traukia – vyrai ar moterys. Tik Tu pati gali nuspręsti, su kuo nori kurti santykius.

O tada – būk savimi. Drąsiai, nebijodama aplinkinių nuomonės, nekankindama savęs nuostatomis „privalau būti tokia ar anokia, nes kitaip būsiu pasmerkta“.

Žinau, kad savęs ieškojimas nėra lengvas. Atsakymai į kylančius klausimus neateina per vieną vakarą – tai ilgas ir kartais skausmingas procesas. Tačiau rezultatas visada to vertas.

Psichologas
Arūnas Norkus

loading...