Mano sūnui panikos priepuoliai

panikos-priepuoliaiKlausimas: Sveiki. Turiu skaudžią problemą. Gyvename Londone. Mano sūnui vasarą bus tik 18 metų, o jis jau beveik metai, kai serga anxiety arba taip vadinamais panikos priepuoliais. Aplankėme begalę gydytojų, buvome net dvejose ligoninėse užėjus priepuoliams. Reguliariai vaikšto pas psichologą. Bet mums atrodo, kad jam tie priepuoliai tik stiprėja. Paskutiniu metu jau skundžiasi, kad priepuolio metu pradeda nebematyti. Atsirado baimė apakti. Iki tol gerdavo tik valerijonus ir raminamas arbatas. Nebežinau kas gali mums padėti. Visi tik kalba, kad reikia išmokti šią ligą kontroliuoti, bet kaip tai padaryti, niekas normaliai nepamoko. Ir išvis – ar ji išgydoma iki galo? Skaudu matyti, kaip vaikas kankinasi. Priepuoliai užeina po kartą per savaitę. Prieš pora metų sūnus išgyveno stiprų stresą, gal tai ir paskatino ligos atsiradimą, nes pastoviai būdavo baimėje, kad jį persekioja buvę draugai, norėdami sumušti ar nužudyti. Gal galite ką patarti, net nebežinau kur kreiptis. Širdingai Jums iš anksto dėkoju.

Atsakymas: Iš Jūsų laiško suprantu, kad sūnų kankinanti liga skaudžiai paliečia ir Jus pačią. Matydama sūnaus kančias ir pati išgyvenate daugybę jausmų: baimę, liūdesį, nusivylimą, bejėgiškumą bei pyktį, kad nėra, kas tinkamai paaiškintų kaip kontroliuoti šią ligą. Tačiau Jūsų rankų nenuleidimas, tikėjimas pasveikimu, domėjimasis, pagalbos sūnui ieškojimas, rodo, kaip Jūsų sūnui pasisekė turint tokią Mamą. Dažnai panikos atakas išgyvenantys žmonės vengia artimųjų, nenori, kad juos matytų tokioje būsenoje. Todėl Jūsų sūnui labai svarbu žinoti, kad į Jus visada galima kreiptis, jog esate šalia, jį palaikysite ir priimsite.

Panikos priepuoliai yra staigūs ir stiprūs nerimo ir baimės epizodai, prasidedantys visai netikėtai ir nesant aiškių priežasčių, kas galėjo tai išprovokuoti. Paprastai panikos atakų būna 2-4 kartus per savaitę, kitiems gali būti po keletą kartų per parą. Panikos priepuolio metu jį išgyvenantis žmogus patiria daugybę fiziologinių simptomų (pagreitėja kvėpavimas, svaigsta galva, prakaituoja, odos pašiurpimas, išsiplečia vyzdžiai, visi raumenys įsitempia, galimas rankų, kojų drebulys, sutrinka koordinacija, galimas alpimas, pykinimas, pilvo skausmai) bei psichologinių simptomų (įtampą, baimę, nerimą). Dėl minėtų fiziologinių simptomų atsiranda daugybė baimių: baimė mirti, baimė išeiti iš proto, baimė netekti savikontrolės, žmogus gali pradėti bijoti ir vengti tų vietų, žmonių ir situacijų, kuriose juos ištiko panikos priepuolis. Tikėtina, kad dėl šių procesų ir Jūsų sūnui atsirado baimė apakti bei tam tikrų žmonių baimė. Vis dėlto, reikėtų Jūsų sūnui paaiškinti, kad kankinančios baimės nėra realios. Nors panikos metu išgyvenama daug nemalonių jausmų, dėl šių priepuolių ją patiriantis žmogus niekada neišprotės, nenumirs, nepraras sąmonės, neapaks.

Savo laiške svarstote, gal panikos priepuolių atsiradimą galėjo paskatinti patirti skaudūs išgyvenimai, atsakymas ir taip, ir ne. Specialistų nuomonės yra skirtingos, vieni mano, kad panikos priepuoliai kyla tik dėl psichologinių priežasčių, kiti – dėl fiziologinių. Tačiau paprastai yra manoma, kad tai liga turinti tiek psichologinį pagrindą, tiek fiziologinį pagrindą (pvz. biologiniai centrinės nervų sistemos pažeidimai). Tačiau priežastis retais atvejais būna koks nors vienas konkretus įvykis ar faktas, dažniausiai tai per gyvenimą susikaupusios tam tikros patirtys.

Jums neduoda ramybės, ar panikos priepuoliai išgydomi iki galo? Tikėtina, kad daugeliu atveju šią ligą galima sėkmingai sukontroliuoti. Geriausi rezultatai pasiekiami taikant medikamentinį gydymą (vaistus) ir psichoterapiją. Medikamentinis gydymas ypač svarbus gydymo pradžioje, dažniausiai skiriami antidepresantai. Labai svarbų vaidmenį, sveikstant nuo panikos atakų, vaidina psichoterapija. Jos metu žmogus išmoksta geriau suprasti panikos priepuolių simptomus ir išmoksta juos kontroliuoti, padedama labiau pasitikėti savimi, atrasti jėgų išsiaiškinti kas iš tiesų vyksta, kas yra tikroji priežastis sukelianti paniką, padedama įveikti nerimą. Pažįstamu rate turiu merginą, kuri taip pat kaip ir Jūsų sūnus išgyveno panikos priepuolius, tačiau po medikamentinio gydymo bei psichologinės pagalbos, priepuoliai pasitraukė ir jau kuris laikas nebepasikartoja.

Labai svarbu suprasti, kad ši liga neatsirado staiga, todėl sveikimas – gydymas taip pat gali būti gana ilgas procesas, kuriam reikalingos pastangos ir motyvacija. Todėl Jums ir Jūsų sūnui noriu palinkėti kuo didžiausios kantrybės ir stiprybės. O čia keletas svarbių dalykų, kurie gali palengvinti Jūsų sūnaus gyvenimą. Jei Jūsų sūnui priimtina, Jūs galite kartu su juo atlikti tam tikrus pratimus, nes tai gali būti labai svarbūs dalykai jam.

  • Kvėpavimo pratimų taikymas. Taisyklingais kvėpavimo pratimais galima prislopinti kylantį nerimą bei nukreipti mintis nuo patiriamų simptomų, ties kuriais įprastai yra akcentuojami artėjant panikos priepuoliams.
  • Reguliarus fizinis krūvis (vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu). Nustatyta, kad geriausių rezultatų pasiekiama bent 30-60 min. per dieną būnant fiziškai aktyviu. Fizinis aktyvumas didina endorfinų kiekį, kuris mažina nerimą.
  • Atpalaiduojančios veiklos naudojimas (joga, meditacija ir pan.). Tai gali sumažina nerimą tiek trumpalaikėje tiek ilgalaikėje perspektyvoje.
  • Nikotino kiekio sumažinimas ar visiškas atsisakymas. Nikotinas didina nerimo jausmą.
  • Sveikos mitybos įpročių taikymas. Didelis cukraus kiekis kraujyje gali padidinti nerimo jausmą.
  • Miego kokybė. Organizmui reikalingas kokybiškas 7-9 val. miegas. Miego trūkumas gali iššaukti neramias mintis ir jausmus.
  • Užsiėmimas malonia veikla. Laiko leidimas mėgstamu būdu mažina nerimą.
  • Pertraukų darymas tarp įtemptos veiklos (pvz. mokymosi). Tai taip pat gali sumažinti nerimo jausmą.

Psichologė Rosita Katauskienė
rositakatauskiene@gmail.com

Share Button

You may also like...

3 Responses

  1. Emilija says:

    As taip pat turejau PA apie 3m. Bet jau daugiau nei metus kaip ir nera. Labai svarbu psichine sveikata ir isitikinimas kad esi sveikas fiziskai. Taip pat lb svarbu atsakyti sau ar tai ka darai gyvenime – tau teikia dziaugsmo.

  2. Lina says:

    Iš visos širdies linkiu pasveikti Jūsų sūnui. Jam reikia didžiulio jo draugų, be abejo šeimos palaikymo ir tikėjimo, kad nėra nieko neįmanomo. Pasveikti tikrai įmanoma. Perduokit linkėjimus sūnui! Stiprybės ir tikrai žinau, kad jis pasveiks :)

  3. Margarita says:

    Nesutinku su psichologe. Mano sesei buvo panikos baimes priepuoliai po sukretusio ivyko kai mate teva mirstanti… paskui kankinosi kuri laika su labai stipriais panikos priepuoliais kurie uzeidavo staiga ir stiprus, todel netikekite 100proc kad igimta, nesamone… jautrius zmonrs gali ivykiai itakoti. Mano sesei padejo vaistu vartojimas, psichoterapeuto, artimuju, vietos pakeitimas gyvenamosios, buto kapitalinis pertvarkymas. Nenuleiskite ranku. Tiesa dar jinai knygas skaita filosofines psichologines kad perprasti kas ir kodel vyksta musu gyvenime, apie zmones. Pabandykite surasti kazka savo sunui apie baimes ar pan na kad padetu, skaitydamas kad geriau suprastu save pasigilintu kad ir kodel.. stiprybes!!

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.