Mano vaikas – autsaideris (II dalis)

0

mazasis-princas-ir-lapeTęsinys. (Pirma straipsnio dalis)

Ką turėtų mokėti vaikas, kad sėkmingai adaptuotųsi kolektyve?

Jeigu jūsų vaikučiui patinka bendrauti su kitais vaikais, jam nėra sunku susirasti naujų draugų, tai jis neturėtų patirti sunkumų, įsitraukdamas į naują grupę ir būti jos priimtas. Taigi, mokėjimas kreiptis į kitus vaikus, gebėjimas palaikyti pokalbį, nebijojimas klausti ir parodyti savo iniciatyvą yra svarbūs aspektai. Čia vaikui labai pagelbėja mokėjimas konstruktyviai išreikšti savo jausmus jų neslopinant ir gebėjimas priimti kito asmens jausmus. Pavyzdžiui, vaiką įskaudino žodžiu. Šioje situacijoje lygiavertė reakcija būtų parinkti situaciją atitinkančius žodžius, kurie sustabdytų skriaudėją ir padėtų išsaugoti savigarbą, pernelyg stipri reakcija būtų trenkti atgal, o per silpna reakcija – “nuryti skriaudą”, kas tik pastiprintų skriaudėją toliau bandyti, kiek toli jis gali nueiti. Todėl gebėjimas apginti savo ribas, mokėjimas pasakyti “ne”, savo ir kito asmens kūno suvokimas ir gerbimas gali padėti vaikui išspręsti daugelį sudėtingų situacijų, su kuriomis jis susiduria bendraudamas su bendraamžiais darželyje ar mokykloje.

Tai kaip gi padėti vaikui ir sau susitvarkyti su neigiamais jausmais, kaip padėti vaikui pagerinti santykius su bendraamžiais? Ką daryti?

Gana dažnai vaikus, kurie yra neryžtingi, kuklūs, drovūs ir tylūs, klasės ar grupės draugai pravardžiuoja “mėmėmis”, “tyleniais” ar panašiais nemaloniais vaikui žodžiais. O tėvams tokia jų atžala tampa tiesiog bausme, jei vaikas visiškai nepatenkina lūkesčių. Juk daugelis tėvų kažkodėl mano, kad jų vaikas turi būti pats stipriausias, protingiausias, ryžtingas ir drąsus. Mes siūlytumėme neieškoti atsakymo į klausimą: “Kodėl mano vaikas yra ne toks, kokiu aš jį norėčiau matyti?”, o nukreipti savo pastangas vaiko trūkstamų įgūdžių ugdymui ir tarpusavio bendravimo tobulinimui. Kaip tą padaryti? Apie tikrą bendravimą su savo vaiku mes jau kalbėjomės pirmame šio žurnalo numeryje. Taigi dabar kaip ir pratęsime šią temą. Visų pirma, priimkite faktą, kad jūsų vaikas yra kitoks, nei jūs tikėjotės, kaip duotybę. Juk tame, kad Jūsų vaikas būtent toks, nėra niekieno kaltės. Būtinai savo vaike atraskite teigiamus bruožus. Ir kas pasakė, kad drovumas ir neryžtingumas – blogosios charakterio savybės? Kitaip sakant, “minusą” paverskime “pliusu” ir girkime vaiką už tai, kad jis nekonfliktiškas (vietoje to, kad neryžtingas), švelnus ir t.t. Labai svarbu nepalikti vaiko vieno be palaikymo, nes kitaip mažylis gali užsisklęsti savyje ir neišmoks išreikšti žodžiais savo jausmų ir emocijų. Tėvų užduotis šioje situacijoje būtų suteikti vaikui galimybę išsikalbėti, išsipasakoti. Grįžusio iš darželio ar mokyklos vaiko išsiklausinėkite, kaip jam sekėsi, aiškiai leisdami savo atžalai suprasti, kad jums išties labai įdomu ir rūpi. Tam gilinkitės į smulkmenas, stimuliuokite vaiką tolesniam pokalbiui – “Ką tu sakai??, “Nieko sau, kaip įdomu”, “Puiku, papasakok..” ir pan. Tačiau jei paklausite – “Kaip sekėsi?”, “Ką šiandien valgei?” ar pan., nelabai ką ir sužinosite, o tik užsidėsite sau “pliusiuką”, kad juk bendravote su savo vaiku…

Taip pat yra būtina atskleisti vaikui tas sritis, kuriose jis toli gražu nėra paskutinis ar atstumtasis, kitaip sakant reiktų apčiuopti tą veiklos sritį, kurioje vaikas galėtų maksimaliai save atskleisti. Būrelių lankymas vaikui suteikia galimybę ugdyti socialinius įgūdžius, spręsti netipines situacijas ir apginti savo nuomonę. Kita vertus, neliepkite savo mažyliui lankyti tai, kas jam ne “prie dūšios”. Labai dažnai tėvai, svajodami matyti savo atžalą profesionaliu muzikantu, šokėju ar sportininku, parenka jam būrelius pagal savo nuožiūrą, visai neatsižvelgdami į vaiko norus, prigimtinius gebėjimus. Dėl to kečia dar besiformuojanti vaiko psichika, tai tik užtvirtins ir taip silpną vaiko pasitikėjimą savimi. Kam vaikui bereikalingi kompleksai?

Su vaikais – autsaideriais reikia kiek įmanoma dažniau žaisti pasakų, multifilmų herojus. Taip vaikui paprasčiau save įsivaizduoti sumodeliuotose situacijose, kuriose jis mokosi spręsti problemą. Stenkitės, kad vaikui pasisektų laimėti, išspręsti kokią tai užduotį, išgelbėti personažą. Tai suteiks mažyliui ne tik gerų emocijų, bet ir leis jam didžiuotis, labiau pasitikėti savimi ir suprasti savo stipriąsias puses. Dar vienas svarbus aspektas – tai išmokyti vaiką pralošti bei garbingai išgyventi nesėkmę. Vaikučiui reiktų paaiškinti, kad toli gražu ne viskas pasiseka iš pirmo karto, kad pasitaiko ir jums bei kitiems žmonėms nesėkmių. Kartais gali tekti priversti vaiką pakartoti bandymą, t.y. šiek tiek jį paspausti. To turėtų užtekti neryžtingam vaikui, kuriam yra labai sunku priimti savo sprendimą.

Ką atsakyti vaikui, jei jis dažnai skundžiasi, kad jį darželyje ar mokykloje skriaudžia, kad jis neturi draugų? Vertinga būtų pasakyti: “Aš matau, kad tau dabar nelengva ir aš priimu tave ir tavo jausmus tokius, kokie jie yra. Aš esu su tavimi, aš tave myliu ir gerbiu. Mes galime kartu pagalvoti apie tai, ką galėtumėme daryti, kad situacija pasikeistų.” Tokia tėvų pozicija suteiks vaikui galimybę pasijusti priimtam, o ne atstumtam, saugumo jausmas pakeis baimę, pagalbos galimybė pakeis bejėgiškumo jausmą.

Vertėtų pasikalbėti su grupės ar klasės, kurią lanko jūsų vaikutis, auklėtoja. Paaiškinkite savo vaiko būdo ypatybes, paprašykite jų patarimų, pagalbos.

Kas geriau: pervesti vaiką į kitą grupę/klasę/mokyklą ar padėti jam išmokti naujų įgūdžių?

Naujų įgūdžių ugdymas visada yra naudinga patirtis. Jeigu vaikui sunkiai sekasi pritapti grupės ar klasės kolektyve, siūlytumėme kreiptis į darželio ar mokyklos psichologą, kuris galėtų padėti atskleisti šios problemos priežastis, padėtųi vaikui adaptuotis, mokytų reikšti savo jausmus ir pan., kitaip sakant padėtų vaikui jaustis saugiu kolektyve ir apginti save. Dažnai mes mėgstame spręsti problemas ne viduje, o išorėje, todėl daugeliui tėvų greičiausiai kyla pirma mintis, kad reikia keisti vaiko aplinką. Iš tiesų vaiko pervedimas į kitą grupę ar klasę/mokyklą galėtų padėti išspręsti šią problema. Tai viena iš išeičių, kuri yra naudinga ir tikslinga tuomet, kai tėvai pilnai įsitikinę, kad pagrindinė problema daugeliu aspektų siejasi su kolektyvo, kuriam priklauso vaikas, ypatybėmis ir kad iš vaiko pusės jau išnaudotos visos galimybės ir resursai, kad pasikeistų jo santykiai su grupe. Kitu atveju vaiko pervedimas į kitą grupę ar klasę nelabai ką pakeis, tik bus įsisąmonintas tas pats santykių modelis kitose dekoracijose. Juk problemos sprendimas turi būti ne išoriniuose veiksmuose, o vaiko vidiniuose pokyčiuose.

Kad ir ką jūs bedarytumėte, svarbiausia – tai visuomet, kad ir kas benutiktų, mylėti savo vaiką tokį, kokiu jis yra.- be jokių “jeigu..” Tiesiog mylėti, būti jam nuolatine atrama, apsauga, kuria jis galėtų visiškai pasitikėti. Ir tada mažyliui bus žymiai lengviau atlaikyti įvairius gyvenimo sunkumus ir vystytis kaip asmenybei. Tikrai neverta sėdėti ir spėlioti, kuom gi taps užaugusi jūsų atžala. Tiesiog pasistenkite išugdyti savo vaikui norą siekti ir pažinti įvairius dalykus, o taip pat tikėjimą sėkme. Tam pagirkite ir paskatinkite jį už sėkmę, patarkite ir patys rodykite pavyzdį. Ir jūsų vaikui tikrai seksis. Sėkmės.

Parengė:
Psichologės Daiva Talijūnienė ir Dorota Oleškevič
Santykiu_psichologija

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here