Iliustracija: rawpixel.com

Mane jau porą mėnesių kamuoja situacija, kuri galbūt aktuali daugeliui jaunų žmonių. Esu jauna, man 20 metų. Turiu vaikiną, su kuriuo draugauju metus. Iš pradžių viskas buvo labai gerai, tačiau kuo toliau, tuo darosi blogiau. Mūsų nuomonės visiškai nesutampa, su juo negaliu būti savimi, nesijaučiu laiminga. Mano vaikinas labai geras, šiltas, padorus. Tačiau mane pradėjo erzinti beveik visos jo būdo ypatybės, nebe patinka kai prie manęs prisiliečia, bučiuoja. Mes be galo daug pykstamės. Net negaliu rengtis kaip noriu, turiu viską daryti taip, kaip jis nori. Nematau mūsų ateities kartu, aš dar noriu pabūti su draugėmis, linksmai praleisti laiką draugių kompanijoje, bet jam tai nepatinka, nebent esame visi kartu. Aišku ir aš pati nesu šventoji, pradėjau kabinėtis prie įvairių menkniekių, pati nežinodama kodėl.

Gal jūs sugebėsite man patarti ką daryti. Jau porą kartų buvome prie išsiskyrimo ribos, dėl dalykų, kuriuos jau paminėjau. Atrodo, kad tai tiesiog menkniekiai, kuriuos galima išspręsti, tačiau jau bandėme kalbėtis apie tai, lyg ir susitarėme, bet vėl ir vėl tas pats. Dažnai kirba mintis iš tiesų išsiskirti, tačiau bijau jį įskaudinti, be to, mane pačią gąsdina vienatvės baimė.

Dovilė (vardas pakeistas)

Komentuoja medicinos psichologė Rosita Katauskienė

Labas Dovile,

Ačiū Tau už ryžtą pasidalinti savo situacija, kuri iš tiesų yra aktuali ir kitiems žmonėms. Manau, kad šiame informacijos, informacijos priemonių, daiktų, pasirinkimų pertekliaus laikotarpyje vis dėlto nemažai žmonių išgyvena vienišumo jausmą, yra pasimetę savo pasirinkimuose, linkę paskęsti kitame žmoguje, nesiryžta priimti sprendimų dėl nerimo, ar pasirinks teisingai. Šiuos jausmus jaučiu ir skaitydama Tavo laišką. Esi pasimetusi, kaip Tau reikėtų elgtis toliau, jauti bejėgiškumą dėl nesikeičiančios situacijos.

Savo laiške rašai, jog Tavo ir draugo nuomonės visiškai nesutampa, panašu, kad skiriasi ir jūsų interesai, vertybės, nuostatos ir apskirtai jūsų asmenybės. Šioje sąjungoje negali jaustis savimi, o svarbiausia nesijauti laiminga. Nurodai, kad bijai įskaudinti draugą, bijai vienišumo, tačiau man kyla klausimas, kiek Tu, būdama su draugu, jautiesi nevieniša? Kiek jauti harmonijos, pasitekinimo, laimės jausmą? Ir kiek iš tikrųjų Tavo draugas yra laimingas su Tavimi? Suprantu, kad partneriui yra sunku priimti Tave tokią kokia esi, jis yra linkęs kontroliuoti situacijas, siekia, kad atrodytum pagal jo suvokimą, pavydi jei tu išeini be jo. O tuo pačiu, visa ši situacija erzina ir Tave, ko pasekoje Tavo elgesys jo atžvilgiu taip pat ne visada būna tinkamas ir teisingas. Man labai panašu, kad kylančios abejonės ir baimės verčia Tave įsitraukti į save žalojančius santykius. Nors poroje už santykių kūrimą atsakingi abu žmonės, būtina ieškoti kompromiso, bendradarbiauti tenkinant abiejų poreikius, tačiau, kaip ir minėjau ankščiau, labai svarbu nepaskęsti kitame žmoguje, neprarasti savasties.

Vis dėlto, sprendimą, ką daryti toliau turėsi priimti Pati. Jei nuspręstum skirtis, turi suprasti, kad išsiskyrimas paprastai yra skausmingas žingsnis abiem pusėms ir su kylančiais jausmais, mintimis reikės susitvarkyti. Tačiau likimas tam tikrose santykiuose kartais taip pat neatneša norimos laimės. Jei nuspręsi likti kartu, svarbu, jog abu puoselėtum pagarbą vienas kito asmenybėms. Siūlau Tau susidėlioti visus minusus ir pliusus buvimo kartu su draugu ir buvimo atskirai. Pagalvoti apie tai, kokio žmogaus norėtum šalia savęs ir kokia pati norėtum būti. Pergalvoti apie savo vertybes, tikslus, norus, ar gali jų siekti nesulaužydama savo vertybių. Padariusi tai, tikiu, jog priimsi Tave mažiausiai žalojantį sprendimą.

Manau, kad tiek dabarčiai, tiek ateičiai būtų svarbu suprasti iš kur atėjo Tavo vienišumo baimė, kas skatina taip jaustis. Tai padėti galėti konsultacijos su specialistu. Tačiau siūlau pagalvoti ir apie mintį, kad jei esi viena tai nereiškia, kad būtinai vieniša. O jei tektų išgyveni vienišumo jausmą yra keletas būdų padėti sau: įsitrauk į naują veiklą, kuri būtų Tau maloni, tapk savanore, atsigręžk į šeimą, draugus, artimuosius, pusseseres, pusbrolius ir pan., daugiau veiklos atlik su jais, mokykis naujų įgūdžių, aktyviai įsitrauk, pavyzdžiui, į sportinę veiklą, tapk įvairių organizacijų nare. Leisk sau patirti jausmą, kad ir neturint šalia parnerio gali jausti pilnatvę.

Linkiu Tau Sėkmės
Nuoširdžiai Rosita Katauskienė | rositakatauskiene@gmail.com
Medicinos psichologė

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė
DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!