Klausimas: Nesenai išsiskyriau su ilgamečiu draugu, vis tempėme gumą… Tai skirdavomės, tai vėl susitaikydavome. Kol nusprendžiau, kad daugiau aš taip nebegaliu ir mano laikas eina veltui, nes noriu šeimos ir tolimesniuose santykiuose nematau prasmės. Karštligiškai pasinėriau į pažinčių portalus, pasimatymus… Kol bendrame vakarėlyje nesusipažinau su vienu vaikinu… Abu patikome vienas kitam. Prasidėjo bendravimas, dėmesys, viskas buvo gerai… Kol staiga, rodęs dėmesį, jis tiesiog pradingo.

Paklausus kas atsitiko, jis man paaiškino, kad vis dar negali pamiršti savo buvusios merginos, su kuria nesenai išsiskyrė ir, kad ją nesenai pamatęs, suprato, kad dar iš tų santykių neišsilaisvinęs ir supratęs, kad kol kas nori pabūti vienas ir jam reikia laiko. Nemanau, kad jis meluoja…

Bet kaip elgtis? Jis man patiko labai kaip žmogus ir kaip vyras. Suprantu, kad turiu duoti ramybės, bet ar gali kažkas iš to išeiti… Nesu susidūrusi su tokia situacija…

Komentuoja psichologė Viktorija Ivleva:

Iš tiesų užjaučiu dėl tokios sudėtingos situacijos. Atrodo, kad pastaruoju metu įvyko daug nelengvų pokyčių, atnešusių į gyvenimą sumaišties. Kita vertus, norisi pasidžiaugti, jog išdrįsote priimti nelengvą sprendimą, kuris užbaigęs vieną gyvenimo etapą, atvėrė duris į kitą.

Šiuo atveju nusprendėte santykius nutraukti ir eiti toliau, kuriant savo gyvenimą atskirai. Minite, jog norite šeimos ir atrodo, kad trokštate tam tikro konkretumo santykiuose. Susidaro įspūdis, jog esate drąsi ir tvirtai žinanti, ko nori, moteris. Tai sveikintina, tačiau nėra iki galo aišku su kokiais jausmais ir mintimis likote pati po skyrybų su ilgamečiu partneriu. Minite, kad naujas draugas nesijautė išsilaisvinęs iš senų santykių, bet ar tikrai esate Jūs?

Dažnai tam, kad sukurtume kažką naujo, turėtume pasikloti tvirtą pagrindą. Tam, kad tas pagrindas atsirastų, tenka visų pirma palikti praeityje tai, kas ten turi būti palikta ir, žinoma, išmokti būti su savimi. Kad tai įvyktų, svarbu skirti laiko sau, savo jausmams ir apmąstymams. Kyla klausimas iš kur, kaip pati rašote, toks karštligiškas pasinėrimas į naujas pažintis? Dažnai mes gyvename su iliuzija, kad kitas žmogus padės mums užsimiršti, stebuklingu būdu suteiks mums laimę, su juo niekada nesijausime vieniši ir viskas bus gerai. Dažnai net atrodo, kad partneris turi suteikti mums laimę, kitaip mes pradedame galvoti, kad galbūt tai anaiptol ne mums skirtas žmogus, o santykiai ne tokie ir geri. Svarbu suprasti, kad kitas žmogus laimės nesuteiks, o vidinės tuštumos iš esmės neužpildys. Tą turime išmokti padaryti patys. Išmokę būti laimingi su savimi, mokėsime būti laimingi ir su kitu žmogumi.

Suprantama, kad visi turime savo tikslų ir svajonių, o šiais amžino lėkimo ir beprotiško tempo laikais atrodo, kad laiko yra taip mažai, kad įgyvendinti nieko nespėsime. Tačiau ar tikrai savo tikslus įgyvendinsime, lėkdami per gyvenimą kūlversčiais? Gana dažnai žmonės, išgyvenę skyrybas su artimu žmogumi, stačia galva neria į naujas pažintis ir ilgai netrukus, atranda naują meilę. Deja, šitaip neretai tik įstumdami save į keblesnę situaciją. Juk kai rožiniai debesys prasisklaido, mes vis tiek galiausiai susiduriame su tais pačiais klausimais: savo vienatve, troškimais ir poreikiais, kurie nebūtinai turi sutapti su partnerio.

Vertėtų pamąstyti – o kas atsitiktų, jei tam tikrą laiką leistumėte sau pabūti vienai, skiriant laiko savęs pažinimui, augimui, o gal senų troškimų įgyvendinimui? Galbūt visai nebūtina skubėti užpildyti atsivėrusią širdyje tuštumą, o ją panagrinėti, pažinti?

Turbūt neįmanoma vienareikšmiškai atsakyti į klausimą ar gali kažkas išeiti šioje situacijoje ar ne. Gyvenime būna visaip. Neabejoju, jog šiek tiek skyrus laiko sau, savo jausmams, pomėgiams, artimiesiems ar draugams, netrūkus atsiras ir Jūsų vertas partneris, kuris bus tvirtas sąjungininkas, einant greta ilgu ir kupinu laimės keliu.

Didžiausios sėkmės!
Psichologė Viktorija Ivleva | viktorija.yv@gmail.com
Iliustracija: Syda Productions

loading...