Mąstymo klaidos, trukdančios rasti gerus sprendimus

1

Mums malonu žinoti, jog esame mąstančios būtybės ir gebame priimti protingus sprendimus. Tai ir tiesa, ir ne. Kartais elgiamės logiškai, kartais – iracionaliai. Mokslininkai pastebėjo nemažai normalios psichikos procesų, kuriems nesąmoningai eidami už pavadžio, pridarome netikėtų klaidų.

Psichologas Džeimsas Klėjus (James Clear), knygos “Keiskite įpročius” (“Transform Your Habits”) autorius, savo tinklaraštyje aptaria keletą mentalinių paklydimų, kasdienybėje pasitaikančių dažniausiai.

Šališkumas

Pozityvaus mąstymo mokytojų mums siūlomus “laimėtojų patarimus”, “sėkmės dėsnius” ir pan., kuriais stengiamės vadovautis, mokslininkai vadina “Išlikusiojo šališkumu” (angl. Survivorship Bias).

“10 dalykų, kuriuos daro sėkmingi žmones”, “5 Voreno Bafeto patarimai, kaip investuoti” ir pan. Mes sutelkiame dėmesį į konkrečios veiklos srities lyderius, kad iš jų pasimokytume. Tai būtų neblogai, jei nepamirštume šalia to objektyviai egzistuojančios realybės: daugybė žmonių, kurie naudojosi aprašyta lyderių strategija, nieko panašaus nepasiekė. Tūkstančiai sportininkų nepateko į NBA, nors treniravosi kaip Lebronas Džeimsas (LeBron James). Tūkstančiai žmonių taip ir nepraturtėjo, nors patikėjo Bodo Šaferiu (Bodo Schafer), teigiančiu, jog “kiekvienas teisingai elgdamasis ir mąstydamas gali tapti milijonieriumi”. Kas žino, kiek jaunuolių metė mokyklas ir universitetus, nes tai kadaise padarė Bilas Geitsas (Bill Gates) ir Markas Zukerbergas (Mark Zuckerberg), kuriems studijos trukdė užsiimti verslu. Daugybė kitų jaunųjų verslininkų metė mokslą, pradėjo verslą, įklimpo į skolas, patyrė krachą ir liko be išsimokslinimo. Kiekvienam Geitsui ir Zukerbergui rasis po keliolika tūkstančių patyrusiųjų verslo nesėkmę. Niekas nežino, kaip konkreti strategija pasireikš kitokiomis nei Zukerbergo etc. aplinkybėmis.

Pervertinti “išlikusiojo” strategiją, taktiką ir patarimus, ignoruojant faktą, kad visa tai neefektyvu daugeliui žmonių, – viena dažniausių klaidų, į kurias noriai linksta mūsų mąstymas.

pamirsti
Sunku objektyviai įvertinti vieną kurią nors strategiją jau vien todėl, kad tik nugalėtojai yra minimi nuolat, o patyrusieji nesėkmę – pamirštami.

Prieinamumas

Mes manome, jog svarbūs tik tie pavyzdžiai, kurie lengvai iškyla iš mūsų atminties. Daugiausiai reikšmės mes teikiame tam, ką žinome, ką gerai įsiminėme. Tai reiškia, jog mes ignoruojame tai, ko nežinome, nematėme, negirdėjome ir ką pamiršome. Tačiau ir visa tai, kas “neegzistuoja” mūsų pasaulio vizijoje, vis tiek egzistuoja.
Karai, terorizmo aktai, žmogžudystės ir prievarta… Mes tai matome ir girdime kasdien! Kas pasidarė pasauliui?! Nepatikėsite: mes gyvename ramiausiu laiku per visą žmonijos istoriją.

Harvardo universiteto mokslininkų, vadovaujamų psichologijos profesoriaus Stiveno Pinkerio (Steven Pinker), studija parodė, jog, pagal statistiką, šiandien pasaulyje vyksta mažiausiai karų, smurto ir padaroma mažiausiai nusikaltimų, palyginti su buvusiais laikais. Mokslininkai taip mano ne šiaip sau: jie tyrinėjo ir lygino archeologijos duomenis bei informaciją apie žmonijos iki šių dienų patirtus karus ir kitokį smurtą.

Džiugios statistikos fragmentas: 1946 m. buvo mažiau kaip 20 demokratinių valstybių – dabar jau arti 100. Autoritarinių valstybių per 30 metų (nuo 1976 m. iki dabar) sumažėjo nuo beveik 90 iki maždaug 25. Žvelgiant per istorijos prizmę, žmonių, žūstančių karuose, sumažėjo tūkstanteriopai…

Kodėl mums atrodo kitaip? “Prieinamumo euristika” (angl. The Availability Heuristic) – dar viena žmogaus mąstymo ypatybė.

Reikalas tas, kad šiandien apie kiekvieną įvykį tuojau pat sužinome. Nelaimių ir pavojų procentas šiandienos pasaulyje mažesnis, tačiau tikimybė, kad apie kiekvieną katastrofą sužinosime, – labai išaugusi. Todėl smegenys daro prielaidą, kad iš tiesų nelaimės atsitinka dažniau, nei atsitinka iš tikrųjų.

Džiuginanti tendencija: profesorius S. Pinkeris mano, jog žmonės tampa vis geresni. Žmonija protingėja, analizuoja savo klaidas, mokosi tolerancijos ir empatijos, o tai reiškia, kad pamažu kuria geresnį pasaulį. Tikėti tuo ar ne – jūsų pasirinkimas, kurį lemia dar viena mąstymo ypatybė…

Patvirtinimas

Mes visada ieškome ir atkreipiame dėmesį į informaciją, kuri atitinka bei patvirtina mūsų įsitikinimus. Mūsų smegenys ignoruoja arba nuvertina tą informaciją, kuri tiems įsitikinimams prieštarauja.

Pavyzdžiui, jeigu jūs manote, kad pasaulyje klesti vien nelaimės ir smurtas, kad aplink jus – vien pikti ir savanaudiški žmonės (žinoma, išskyrus jus), kad klimato atšilimas yra blogis, o geriausias automobilis – “Honda” (kurį ką tik nusipirkote), – greičiausiai jūs perskaitysite tik tuos straipsnius, kurie patvirtins šiuos jūsų įsitikinimus.

Jeigu jūs netikite, kad, tarkime, klimato atšilimas – tai katastrofa, jūs pirmiausiai pastebėsite tuos autorius, kurie šią poziciją įrodinėja.

Kuo stipriau ir ilgiau mes kuo nors tikime, tuo labiau ignoruojame ir filtruojame priešingą informaciją. Tokia mąstymo ypatybė vadinama “šališku patvirtinimu” (angl. Confirmation Bias). Kartais ji visai nenaudinga – trukdo plėsti akiratį.

Inkariukai

Esama ir daugiau smegenų veiklos “įdomybių”. Tarkime, einate gatve ir pamatote pamestą pinigą. Jūs, be abejo, džiaugiatės. Jeigu pats pinigą pametate – liūdite. Tai normalu. Įdomumas tas, kad jūsų reakcijų “dydis” (intensyvumas) bus skirtingas. Pametę liūdėsite labiau nei radę džiaugsitės. Nors situacijų “dydis” – vienodas. Mokslininkai šią žmogaus savybę pavadino nuostolių baime (angl. Loss Aversion) – ji reikalinga tam, kad mokėtume saugotis nuo galimų praradimų, kad vertintume tai, ką turime. Tačiau ši savybė gali užkirsti kelią ieškoti naujų dalykų, kurie (kas žino?) gali būti ir vertingesni už senuosius…

Dar viena mūsų psichikos savybe labai džiaugiasi komercininkai. Ji vadinama “inkaru” (angl. Anchoring). Paprasčiausias pavyzdys – nupigintos prekės. Kai pamatome nubrauktą didesnę kainą ir užrašytą mažesnę, su džiaugsmu skubame įsigyti daiktą pigiau. Mums atrodo, kad, sėkmei nusišypsojus, įsigijome jį už mažesnę nei jis vertas kainą. Todėl jaučiamės esą tikri šaunuoliai! Sutaupėme!

Kuo čia dėtas inkaras? Reikalas tas, kad jums sąmoningai pirmiau įtvirtinama didesnė kaina – kaip atskaitos taškas, nuo kurio jūs pradedate vertinti ir priimti sprendimus. Tai pirmas įspūdis, pradinis teiginys – t. y. inkaras.
Kaip tai veikia kitose gyvenimo srityse? Mes esame įsikibę į tai, kaip jaučiamės dabar. Pagal šias emocijas sprendžiame ir kaip jausimės ateityje. Pridėkite dar ypatybę, kad tam, ką žinome, visur ieškome patvirtinimo… Gali kilti klausimas: kodėl smegenys taip “neteisingai” su mumis elgiasi?..

Svarbu!

Pastebėję tokius savo mąstymo ypatumus, nepulkite pykti ant smegenų ir kaltinti jas, kad jos dirba kažkaip “neteisingai”. Anaiptol. Šie psichikos procesai yra labai reikalingi ir naudingi. Nė nebandykite jų atsikratyti.

Mūsų smegenys puikiai atlieka savo funkcijas. Problemų kyla tuomet, kai mes “įjungiame autopilotą” – elgiamės “automatiškai”: neabejojame, neklausiame, viskuo tikime fanatiškai, nesusimąstydami kodėl. Kai pamirštame būti sąmoningi.

Parengė Vaiva VAIDILAITĖ | Ve.lt
© Kate Kunz/Corbis

Dalintis:

1 COMMENT

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here