Bronislava Vasiliauskienė (78 m.), Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės narė ties pensijos riba išgyveno sunkų laikotarpį; ligoninė: nugaros skausmai, radikulitas, nemiga… „Rankos dirbti nekilo, kojos nenešė, nieko nesinorėjo, sveikatos nebuvo visiškai, ką kalbėti apie norą ką nors daryti. Išbandžiau viską: poliklinikas, vaistus, sanatorijas. Mano gydytoja patvirtino, kad medicina man nieko negali padėti“, – prisimena ilgametė Elektrėnų sveikuolių klubo vadovė.

Pokyčių pradžia-turguje sutikta moteris

„Vilniaus turguje man viena moteris papasakojo, kad buvo pas Dainių Kepenį sveikatos mokykloje. Klausiau jos kaip išdrįso įlįsti į šaltą vandenį. Ji ne iš karto įlindo, žiūrėjo kurį laiką, kaip kiti maudosi. Įsitikinusi, kad visiems gerai, suabejojo kodėl jai turi būti blogai. Ir man įstrigo, kad jei visiems sveikai gyvenantiems yra gerai, tai kodėl man turi būti blogai? Nuvažiavau, tačiau vienos sveikatos mokyklos man neužteko, kad pakeisčiau kryptį. Nors po jos man labai pagerėjo sveikata: mankštos ir maudynės man iš karto atpalaidavo stuburą, tapau gerokai lankstesnė, dingo skausmai ir atrodė, kad tai bus amžinai, dvasinio posūkio nebuvo tuo metu“, – apie pasikeitimų pradžią pasakoja moteris.

Antroje sveikatos mokyklos B. Vasiliauskienė susipažino su Mečislava Adomavičiūtė, kuri dalyvius vedė į bažnyčią neva į ekskursiją. Kunigas pakvietė juos dvasiniam pokalbiui. „Supratau, kad vien fizinės veiklos žmogui neužtenka. Svarbiausia, ką tu mąstai, ką suvoki ir kokius jausmus išgyveni, ar esi pozityvus ar nuolat bambantis, neieškantis. Aklai vištai grūdas retai kuriai papuola…“, – tokiu būdu B. Vasiliauskienė atrado Lietuvos sveikuolių sąjungos veiklą. Matydama kitų klubų aktyvumą: Panevėžio ir Kauno, kartu su bendraminčiais 1997 m. įkūrė tokį ir Elektrėnuose, vadovavo jam 10 metų. „Kai vadovauji klubui, visi žiūri į tave, ką tu darai. Negalėjau apsileisti“, – šypsosi pašnekovė.

Sveikata kenčia nuo nesąmoningų pasirinkimų

Pradėjus sveikai gyventi, sveikuolės savijauta pasikeitė: „Atsirado noras dirbti, kažką veikti, važiuoti, daryti. Pakentėti čia reikia nedaug, nes labai greitai organizmas duoda signalus ir džiaugiasi visais pokyčiais, kuriuos atneša sveikas gyvenimo būdas“, – sveiko gyvenimo nauda įsitikinusi žalioji močiutė.

Dabar Bronislavos Vasiliauskienės kasdieninė veikla – kuo ilgiau ir kuo daugiau veikti gryname lauke, ji visus savo pomėgius nukreipia į tai: dirba žemę, laiko bites, augina daržoves, uogas, vaisius šeimai. Perka tik tai, ko pritrūksta: „Aš daug ko neperku parduotuvėje ne dėl to, kad neišgalėčiau, bet nematau reikalo maitintis tokiu maistu. Maisto pasiūla yra dabar labai didelė. Esant tokiam pasirinkimui, jei būsi nesąmoningas, jei bet ką valgysi, sveikata neatlaikys. O jei dar vartoji alkoholį ar rūkai, tai iš vis“.

Maža pensija leidžia keliauti po pasaulį

Laisvalaikiu senolė keliauja piligriminėse kelionėse. „Primas mano su anūke žygis buvo nuo Vilniaus Aušros vartų iki Trakų. Tada anūkei buvo 10 metų. Su ja dalyvavome ir dideliame 3 dienų žygyje Paryžiuje „Chartre“. Šįmet buvau trijose kelionėse: Baltarusijoje – po botanikos sodus ir draustinius, Lenkijoje ir ką tik grįžau iš Portugalijos. Sveikas gyvenimas ir savi daržai man leidžia keliauti, užtenka pensijos, kuri yra 310 eur“, – gyvenimas bute ir mokesčiai už šildymą netrikdo keliautojos.

Dienos režimas, grūdinimasis ir maistas

Sveikuolė keliasi 5-6 val., 7 val. ryte, jei oras leidžia, išvažiuoja į gamtą, daržus, pas bites, į pievas. Daug metų rytais bėgiojo ir maudėsi ežero. „Išvažiuoju, būna, ir visai nevalgiusi, kartais daržuose ir košes išsiverdu. Džiovinu žoles, uogas skinu. Žiemą mane labiausiai grūdina vaikščiojimas gryname ore. Tiesiog išeinu ir vaikštau. Guluosi vėliausiai 22 val. Mankštas darau epizodiškai, bet visada rytais apsipilu šaltu vandeniu, pakybau ant treniruoklių, nugaros masažą į medį pasidarau, tačiau dirbant daržuose nėra kada mankštų daryti.“, – pasiskundžia moteris trijų anūkų močiutė.

„Jokių batonų, bandelių mano racione nėra, vienas kitas sausainis, kai būnu tarp žmonių. Rūkytų mėsų ir visų kitų vadinamų mėsos delikatesų mano virtuvėje jau daug metų nei kvapo. Kavos negeriu visai. Nieko nebekepu. Seniai tie laikai praėjo, kai konservavau. Dabar su siaubu prisimenu, kai per metus šeima sunaudodavo 2 maišus cukraus: uogienes virdavom, kompotus darydavau, sausainius kepdavau, pyragus“, – sako Advento ir Gavėnios laikotarpiu mėsos nevalganti Bronislava.

Sveikuolė pritaria filosofijai, kad mityba turi būti kuo įvairesnė ir šviežesnė: „Vertinu sėmenis, sezamą, kanapes, visada naudoju savo gamintus pabarstukus, avižas, avižines kruopas. Per dieną užkandžiauju dažnai: uogos, vaisiai, daržovės, daug geriu žolinių arbatų su medumi. Sriubas kasdien verdu, ryte valgau košę, pietums duoną ruginę. avižų pieną, avižų košę. Rauginam sulą, geriam ją ir šviežią. Sviestą mažai naudoju, daugiau naudoju alyvuogių, šalto spaudimo sėmenų aliejus. Žiemą nevalgau pieno produktų, labai ribotai juos naudoju vasarą, vengiu saldumynų, tačiau kartais kartųjį šokoladą paragauju. Geriu savo gamintą cikorijos kavą, pasidarau kitokių gėrimų. Turim daug uogų: valgom žalias, kas lieka – šaldom. Naudoju šaknis, obuolių daug suvalgau, šįmet dvi kriaušės davė gerą derlių. Esu išbandžiusi 5 dienų braškių dietą. Mano amžius toks, kad nebegaliu leisti sau daug valgyti, nes svoris auga. Turiu nusistačius ribas, kurių neleidžiu sau peržengti.“

„Su metais žmogus turi eiti į išmintį. O išmintis ateina su amžiumi. Todėl kviečiu žmones bendrauti su senukais. Klausinėti. Mes labai mažai dalijamės savo gera patirtimi“, – Bronislava Vasiliauskienė kviečia dalyvauti senjorų stovykloje ‚Mes galim!” lapkričio 12-17 d.

Sigita Kriaučiūnienė | sveikuoliai.lt

loading...