Mediacija baudžiamojoje justicijoje

1

mediacija

Pirmą kartą Lietuvoje pradėta teikti mediacijos baudžiamojoje justicijoje paslauga visoje Lietuvoje. Nuo šių metų vasario projektas „Mediacijos įgyvendinimas probacijos tarnybose (MIPT)“ sudarys sąlygas užtikrinti tiek nukentėjusiojo, tiek nusikaltusiojo poreikius, t.y. greitai ir efektyviai išspręsti konfliktą, tais atvejais kai pagal įstatymą yra galima mediacija.

Dabartinė situacija rodo, kad Lietuvoje veikia griežta baudžiamoji politika, iki šiol mediacija baudžiamojoje justicijoje netaikyta, trūko veiksmingų alternatyvių mechanizmų, kurie leistų mažinti įkalintų asmenų skaičių, taip pat efektyvinti jų integraciją į visuomenę.

Mediacija baudžiamojoje justicijoje

Taigi, kas yra mediacija baudžiamojoje justicijoje? Tai tarpininkavimo procesas, kurio metu mediatorius (tarpininkas) nukentėjusiajai ir nusikaltusiajai pusėms padeda išnagrinėti konfliktą dėl padarytos nusikalstamos veikos ir priimti konstruktyvų, abiems pusėms priimtiną sprendimą.

Mediacija – tai ne teismas.
Mediacija – tai pagalba nagrinėjant konfliktą ir ieškant abiems pusėms priimtinų sprendimų.
Mediacija – galimybė būti išklausytam ir išgirsti kitą.
Mediacija – galimybė spręsti pačiam.
Mediacija – galimybė iš tikrųjų susitaikyti.

konfliktaiMediacijos esmė:

  • Nusikaltimas, visų pirma, matomas kaip konfliktas tarp individų, dėl kurio padaroma žala aukoms, bendruomenėms ir patiems nusikalstamą veiką padariusiems asmenims;
  • greitai ir tiksliai pasiekiamas baudžiamojo teisingumo proceso tikslas – taikos atstatymas bendruomenėje, sutaikant šalis ir atstatant/atlyginant konflikto sukeltą žalą;
  • šis procesas palengvina aktyvų nukentėjusiojo, nusikaltusio asmens ir bendruomenės komunikavimą, siekiant surasti konflikto išsprendimo būdą.

Mediacijos eiga:

Mediatorius atskirai susitinka su nusikaltusiu bei nukentėjusiu asmenimis ir paaiškina jiems, kas tai yra mediacija, ko siekiama šiuo procesu, pristato pagrindines proceso taisykles bei kokią naudą jos gali gauti, jeigu įvyks bendras konflikto šalių susitikimas. Jei abi šalys sutinka, tada mediatorius organizuoja bendrą jų susitikimą. Pokalbio metu suradus bendrą konflikto sprendimo būdą, pasirašoma sutartis – susitarimas, patvirtinantis bendro sprendimo priėmimą. Šis susitarimas – tai lyg įsipareigojimų “atmintinė”, kuri leidžia susigaudyti laike, palaiko šalių motyvaciją, nusiteikimą įgyvendinti priimtus įsipareigojimus. Mediacijoje labai svarbu, kad pačios šalys priima sprendimą, jį formalizuoja ir siekia jo įvykdymo. Apie sėkmingą mediaciją kalbama tik tada, kai įvykdomi įsipareigojimai (dažniausiai abipusiai) ir šalys būna pilnai patenkintos mediacijos procesu ir jo rezultatu.

nauda-nukentejusiems

Kokia nauda nukentėjusiam asmeniui?

  • galimybė sužinoti, koks iš tikrųjų yra nusikaltęs asmuo; tiesioginio kontakto su nusikaltusiu asmeniu galimybė saugioje aplinkoje;
  • galimybė sulaukti atsakymų į klausimus, į kuriuos gali atsakyti tik nusikaltęs asmuo; galimybė paprašyti atsiprašymo ir jo sulaukti;
  • galimybė būti pagrindiniu konflikto sprendimo dalyviu, nebūti nustumtam, paliktam nuošalyje;
  • daug didesnė tikimybė, kad žala bus atlyginta;
  • galimybė pajusti, kad buvo įgyvendintas teisingumas ir kt.

business handshake

Kodėl tai naudinga nusikaltusiam asmeniui?

  • galimybė atlyginti padarytą žalą bei įsisąmoninti savo kaltę, o nebūti tiesiog nuteistam;
  • galimybė atsiprašyti arba pasiaiškinti;
  • galimybė dalyvauti sprendžiant klausimą, kaip bus atlyginama padaryta žala, pateikti savo pasiūlymą ir kt;
  • galimybė būti matomam kaip asmeniui, o ne tik kaip nusikaltėliui;
  • galimybė nukentėjusįjį pamatyti, įvertinti kaip asmenį, o ne tik kaip objektą, pasikėsinimo taikinį.

mediacijos-principai

Mediacijos principai

  • Savanoriškumo principas. Mediacija galima tik sutikus dalyvauti abiems konflikto šalims. Abi šalys gali pasitraukti iš mediacijos proceso bet kuriame jo etape.
  • Konfidencialumo principas. Tiek konflikto šalys, tiek mediatorius įsipareigoja neplatinti, nepasakoti ir kitais būdais neviešinti mediacijos procese sužinotos informacijos.
  • Neutralumo principas. Mediacijos procese abi šalys įvardijamos kaip lygios, t.y. turinčios vienodas teises ir pareigas.
    Nešališkumo principas. Tarpininkas (mediatorius) privalo veikti nešališkai, t.y. negali palaikyti nei vienos konflikto šalies, jis privalo būti nepriklausomas.
  • Sąžiningumo ir pragmatiškumo principas. Stengiamasi užtikrinti konfliktų sprendimo modelį, kai „abi šalys laimi”. Mediacijos procese nesiekiama vienos šalies pergalės bet kokia kaina.
  • Realaus susitarimo įgyvendinimo principas. Šalys pačios prisiima įsipareigojimus. Konflikto pusės pačios susitaria, kaip bus vykdoma susitarimo kontrolė, kokios sutarties vykdymo ir nevykdymo sąlygos.
  • Abipusės pagarbos, tolerancijos, pakantumo principas. Mediacijos procesas grindžiamas pagarba kitai šaliai, susilaikant nuo kitą asmenį įžeidžiančių, žeminančių veiksmų, žodžių. Šalys įsipareigoja nagrinėti problemą, o ne oponento asmenybę, siekti bendradarbiavimo, o ne santykių aiškinimosi.

nauda-visuomenei

Nauda visuomenei:

  • Mažinama nusikaltimų padarinių žala visuomenėje didinant patirtų nuostolių kompensavimą, žalos atlyginimą,
  • Mažėja nusikaltimų pakartotinumas;
  • Visuomenėje formuojasi konfliktų sprendimo įgūdžiai;
  • Stiprėja saugumo jausmas;
  • Stiprėja teisingumo idėjos, jų įgyvendinimas visuomenei;
  • Mediacijoje dalyvavusių asmenų pakartotinai padaromi nusikaltimai yra lengvesni (pagal jų priskyrimą atitinkamai nusikaltimų rūšiai);
  • Skatinamas bendruomeniškumas, t. y. stabilių bendrijos (visuomenės) narių tarpusavio santykių ir ryšių palaikymas, tęstinumo, pasitikėjimo užtikrinimas.
  • Mažėja įkalinimo padarinių žalingumas visuomenei, rečiau įkalinami šeimos maitintojai, neperimama nusikalstamo pasaulio subkultūra, neprarandami socialiniai ryšiai, kvalifikacija ir t. t.;
  • Visuomenė ima geriau suvokti nusikaltusių ir nukentėjusių asmenų santykių padarinius, jų mastą, nukentėjusių asmenų jausmus/būsenas, be to – taip taupomi mokesčių mokėtojų pinigai;
  • Užsienio šalių praktika, Europos probacijos tarnybų organizacijos rekomendacijos, Europos probacijos taisyklės aiškiai nurodo, kad mediacijos paslaugos teikimas asmenims, kurie yra probacijos priežiūroje, yra itin prasmingas ir būtinas, kartu užsitikrinant sėkmingą jų integravimą į visuomenę, resocializaciją, atskirais atvejais net elgesio korekciją. Atitinkamai nutraukiamas teistumų „ciklas“, asmuo motyvuojamas, įgalinamas savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais.

Parengė psichologė mediatorė Rūta Baltušninkaitė
Projektas Nr. NOR-LT14-TM-01-K-01-001
„Mediacijos įgyvendinimas probacijos tarnybose (MIPT)“

norway-grants

Dalintis:

1 COMMENT

  1. Klestes dar didesne korupcija teisesaugoj. Teko susidurti tiesiogiai UK. Niekas neatsiprasinejo, tiesiog ivertino zala ir atlygino. Taip padejo dviem paauglem aplamai isssisukti.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here