Mediatorės apie mediaciją

0
mediacija
Geralt / Pixabay

– Mes kartu su kolege Rūta Bruzgienė dirbame mediatorėmis projekte „Mediacijos įgyvendinimas probacijos tarnybose“. Mediacijas vykdome ne tik Kauno mieste bet ir visoje Kauno apygardoje. Važiuoju atlikti mediacijų į Marijampolę, Vilkaviškį, Kaišiadoris, Jurbarką. Nuo projekto pradžios mediacijos susitikimuose dalyvavo apie 45 mediacijos proceso šalių bei juos palaikančių asmenų. Padėjau išspręsti 20 konfliktų. Iš viso nuo vasario mėnesio esu gavusi apie 60 atvejų galimai tinkamų mediacijai, – patirtimi dalijasi Rūta Baltušninkaitė.

– Norisi pabrėžti, kad mediacijos tikslas nėra vien tik sutaikyti šalis, šiame procese siekiama, kad šalys rastų abiem pusėms priimtiną sprendimą, dėl žalos atlyginimo, ar tolimesnio bendravimo elgesio taisyklių. Tokiuose atvejuose, kai šalys išsako savo nuoskaudas, pateikia pasiūlymus, kaip spręsti situaciją, suderina ir susitaria dėl susitarimo įgyvendinimo, susitaikymas yra bendravimo proceso pasekmė. Susitaikymas kaip teisinis faktas aktualiausias ikiteisminio tyrimo atvejuose, – priduria mediatorė.

Rūta Bruzgienė:
– Projekto vykdymo pradžioje atvejus mediacijai nukreipdavo Kauno apygardos probacijos tarnyba bei jos savivaldybių probacijos skyriai Kėdainiuose, Šakiuose, Kaišiadoryse, Jurbarke, Marijampolėje. Dabar pradėjome bendrauti ir su vaiko teisių apsaugos darbuotojais, prokuratūra, policijos pareigūnais, advokatais visoje Kauno apygardoje taigi ir susitikimus su žmonėmis organizavome jiems patogiose vietovėse. Nors Kaune turime specialiai mūsų veiklai skirtas patalpas, mediacijas, stengėmės vykdyti ten, kur patogu nukentėjusiems žmonėms, taigi teko vykti ir už Kauno apygardos ribų. Man tarpininkaujant, dėl konfliktų sprendimo sėkmingai susitarė virš 30 žmonių, pasirašytas vienas susitaikymo protokolas, kurio pagrindu bus einama į teismą su prašymu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už autoįvykio metu sužalotą asmenį.

Rūta Baltušninkaitė:
– Mediatorius organizuoja individualius susitikimus su šalimis, atskirai išklauso kiekvieno iš jų poziciją, po to organizuojamas bendras susitikimas, kurio metu mediatorius kuruoja procesą, prižiūri, kad būtų laikomasi pagarbaus bendravimo, kalbama po vieną, nebūtų pertraukinėjama, įžeidinėjama, kreipiamasi pagarbiai. Tam ir reikalingas trečias asmuo, nes dažnai šalims susitarti trukdo sukilusios emocijos, įžeidinėjimai ir pan. Mediatorius sukuria sąlygas šalims išsakyti bei išgirsti nuoskaudas, aptarti skaudžius dalykus ir spręsti konfliktą, o ne užstrigti kaltų paieškose.

Rūta Bruzgienė:
– Mediatoriaus darbo centre – konfliktas- taigi susitinkame su žmonėmis, atsinešančiais nesėkmingai spręstų nesutarimų patirtį, sukauptų sunkių emocijų bagažą, kartais net keršto troškimą. Svarbiausia yra padėti žmonėms paleisti nuoskaudas, rasti būdus susigrąžinti ramybę ir pasitikėjimą. Kiekvienas konfliktas yra skirtingas, kiekvienas žmogus ir situacija unikali, taigi tik nesutariančios šalys gali rasti jiems priimtiniausius sprendimo būdus. Mediacijoje stengiuosi žadinti kūrybiškumą, skatinu ieškoti netradicinių sprendimų, jei prireikia, ir tuo pačiu tikrinu galimybes susitarimą realizuoti. Bet kokie konfliktai- dažniausiai nemalonius jausmus keliantys reiškiniai, tad minimali mūsų, mediatorių, misija yra padėti juos išspręsti mažiausiai skausmingu tiek emociškai, tiek finansiškai visoms pusėms būdu.

Mediacijos ir teisminio proceso palyginimas

kabinetas
Mediacijos kabinetas, Jurbarko g. 2A-01, Kaunas

Rūta Baltušninkaitė:
– Dažnai mediatoriams užduodamas klausimas, kam reikalinga mediacija, jei yra teismas, kuris gali nuspręsti, kas teisus. Mediacijos proceso tikslas nėra nustatyti, kas teisus, tai vienas esminių skirtumų. Mediacijoje pasisako abi šalys, jos yra išklausomos, vėliau pateikia pasiūlymus kaip išspręsti susidariusią situaciją. Po to šalys pačios vertina savo pateiktus pasiūlymus, kiek realiai jie įgyvendinami ir kiek tinkami jų konkrečioje situacijoje ir kiekvienai šaliai asmeniškai. Tuomet susitarimas sukonkretinamas, mediatorius užfiksuoja visas susitarimo sąlygas papunkčiui, surašo susitarimo protokolą. Taigi, mediacijoje įsigilinama ne į teisės pažeidimo esmę, o į konflikto esmę, ir jis sprendžiamas iš esmės.

Teisme šalys taip pat yra išklausomos, tačiau sprendimo pačios nepriima, o jį priima teisėjas. Mediacijoje šalys pačios sprendžia ir koks susitarimas jas tenkina ir kokios galimybės jį įgyvendinti. Šalys turi galimybę išsakyti abejones, nepasitenkinimą ir susitarimo punktus koreguoti eigoje ir pasirašyti susitarimą tik kai jis yra abipusiai priimtinas. Taigi mediacijoje šalys yra aktyvios sprendimo priėmimo proceso dalyvės, priešingai nei teisme.
Pavyzdžiui teismas nesprendžia tokių dalykų, kaip, kokiu būdu vienai ar kitai šaliai yra patogiau pervesti ar gauti piniginį žalos atlyginimą, pašto perlaida ar banko pavedimu. Arba iki kurios dienos viena ar kita šalis gali pervesti pinigus, o tai priklauso nuo to, kurią dieną žmogus gauna atlyginimą ir pan. Mediacijoje smulkiai aptariami įvairūs niuansai ir šalys pačios nusprendžia koks variantas joms yra priimtinas. Tai naudinga abiem pusėms.
Mediatorius stengiasi neturėti išankstinių nuomonių, būti nešališkas, todėl nenaudoja tokių etikečių kaip auka arba nusikaltėlis. Vietoje to į šalis kreipiamės vardais, esant būtinumui įvardyti vadiname nukentėjusiuoju ir įstatymą pažeidusiu asmeniu.

Rūta Bruzgienė:
– Dar vienas principinis skirtumas tarp mediacijos ir teismo proceso – tai konfliktuojančių pusių pozicija viena kitos atžvilgiu. Įprasta, kad teismo procesas grindžiamas rungtyniavimo principu, tuo tarpu susitikę su žmonėmis mediacijoje, juos skatiname bendradarbiauti. Siekiant surasti tinkamą būdą išspręsti nesutarimus, svarbu ne tiek aiškintis, kas kiek kaltas – analizuoti praeitį – svarbiausia įsivardinti, ko norisi ateityje, ir sudaryti planą, kaip bendromis jėgomis tai pasiekti. Kuomet žmonės šnekasi, kaip jaučiasi konflikte, ir ko jie norėtų, yra lengviau išgirsti vienas kitą ir ieškoti abipusiai priimtinų sprendimų. Asmeniškai stengiuosi, kad mediacijos susitikime pokalbis įvyktų tarp Jono ir Petro, o ne tarp pažeidėjo- nukentėjusiojo, skolininko – kreditoriaus. Tuomet ir susitarimas surašomas realistiškas, ir įgyvendinimo motyvacija kitokia, ne primesta. Sunku atsakyti, kuriai konflikto pusei mediacija naudingesnė. Mediacijos naudą įžvelgs kiekvienas žmogus, kuris vertina ir taupo savo laiką, nori kilusias problemas spręsti įtraukdamas minimalų reikalingą asmenų, institucijų skaičių, na ir svarbiausia – siekia taikaus susitarimo, o ne pergalės prieš kitą triumfo.

Mediacijos baudžiamojoje justicijoje pavyzdys

Rūta Baltušninkaitė:
– Turėjau įdomų ikiteisminio tyrimo atvejį. Įvykis įvyko žiemą, kai nukentėjusysis gyvenamajame mikrorajone vakare ėjo iš parduotuvės namo ir matė, kad nuo parduotuvės paskui jį ėjo keli paaugliai, vėliau jie nukentėjusįjį pasivijo, suduodami smūgius atėmė tam tikrą sumą eurų nukentėjusysis dėl suduotų smūgių gydėsi, pirko vaistus dėl ko patyrė tam tikros sumos žalą. Vienas iš paauglių sutiko dalyvauti mediacijoje kartu su močiute.
Vykdyti pokalbiai telefonu, individualūs atskiri susitikimai tiek su nukentėjusiuoju tiek su pažeidėju, Bendroje mediacijoje šalys pasirašė susitarimą, kad pažeidėjas įsipareigojo per savaitę atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, kurią jis patyrė pirkdamas vaistus ir grąžinti pasisavintus pinigus, pervesti pašto perlaida. Pažeidėjas ir nukentėjusysis po mediacijos paspaudė vienas kitam rankas ir draugiškai išsiskyrė. Po poros valandų telefonu pažeidėjas pranešė, kad pinigus pervedė. Kitą dieną susisiekus su nukentėjusiuoju jis patvirtino, kad gavo žalos atlyginimą. Man, kaip mediatorei, labai malonu stebėti tokį greitą teigiamą rezultatą.

Kaip šalys vertina dalyvavimą mediacijoje

mediatores
Mediatorės Rūta Baltušninkaitė (kairėje) ir Rūta Bruzgienė

Rūta Baltušninkaitė:

– Mes žmonėms nuolat pasakojame apie mediaciją, apie jos teikiamą naudą, o šalys patys pasirenka dalyvauti ar ne, dažniausiai sutinka. Esu gavusi padėkų, pvz.: iš pažeidėjo sms žinute: „ačiū jums labai, kad man padedate“. Buvo tikrai malonu gauti šią žinutę, nes ji atėjo po mediacijos, kurioje susitaikė buvę draugai, anksčiau draugavę 12 metų.

Rūta Bruzgienė:

– Aš prisimenu vieną savaitę projekto vykdymo pradžioje, kuomet sulaukiau trijų žmonių skambučių – jie pasisakė pervedę pinigus žalų atlyginimui – išties buvo gera kartu pasidžiaugti, girdint savimi patenkintų klientų balsus, kurie sava valia, be antstolių įsikišimo, vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Dažniausiai žmonės dėkoja už tai, kad padedame peržengti užsitęsusią nejaukią tylą, imamės iniciatyvos suvesti konfliktuojančias puses „neutralioj teritorijoj“, paskatiname ir nedidelius bandymus eiti draugiško sprendimo link.

Mediacija, kaip alternatyva teismui, pasinaudoję žmonės džiaugiasi radę būdą susitarti be institucinio spaudimo, jie sakosi galėję būti žymiai laisvesni ir atviresni, nes bendravę privatumą saugančiomis sąlygomis, su teise bet kada padaryti pertrauką, pasišalinti.

Parengė mediatorės Rūta Baltušninkaitė ir Rūta Bruzgienė
Kontaktai kaldep.lt
norway-grants

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here