meditacijaMedituodami siekiame nuraminti ir atpalaiduoti protą. Bet naujausi tyrimai parodė, kad šie pratimai duoda daug daugiau: jie tikslingai suaktyvina kai kuriuos smegenų arealus.

Jau gerą dešimtmetį Vakarų psichologija gilinasi į šį klausimą. Vienas iš tokių tyrimų yra Gyseno universiteto Benderio neurovizualizacijos instituto (Bender Institute of Neuroimagining) atliekami stebėjimai, kaip meditacijos treniruotės veikia smegenų struktūrą ir funkcijas. Kokius pėdsakus palieka žmogaus galvoje.

Pastaraisiais metais buvo paskelbta nemažai studijų rezultatų, kurie leidžia teigti, kad smegenų treniruotės pagerina kognityvines funkcijas ir sukelia tam tikrų smegenų arealų architektūros pokyčių.

Gysene daugiausia tiriamos dėmesingumo meditacijos technikos. Dėmesingumą tiriamieji lavina tokiu būdu: dėmesys sutelkiamas į esamu momentu spontaniškai kylančius jutimus. Medituojantieji mokosi visus jutimus priimti palankiai ir pritariamai. Susitelkimas į čia ir dabar neleidžia nuklysti į prisiminimus arba apmąstymus. Daugelis tą įvaldę patiria, kad ima kitaip suvokti aplinką ir save pačius. Jie pasakoja, kad meditavimas pakeitė jų gyvenimą, dabar jie gali geriau kontroliuoti dėmesį ir jausmus, giliau juos išgyventi.

Amishi Jha iš Pensilvanijos universiteto įrodė, kad meditacijų pratimai išlavina įvairias dėmesio struktūras. Ji nustatė, kad patyrę medituotojai geba mažiau reaguoti į blaškančius dirgiklius, sustiprėja medituojančiųjų gebėjimas koncentruotis, jie lengviau siekia numatyto tikslo. Dėmesys priklauso nuo priekinės juostinės smegenų žievės (anterior cingulate cortex). Šią sritį galima suaktyvinti nuolatinėmis treniruotėmis.

Palyginus medituojančių ir nemedituojančių žmonių smegenis, nustatyta, kad medituojančių žmonių smegenyse daug didesnė pilkos medžiagos koncentracija. Pilkoji smegenų medžiaga yra tas sluoksnis, kuriame, be kita ko, sutelktos nervinės ląstelės. Kuo didesnė pilkosios medžiagos koncentracija, tuo geriau funkcionuoja smegenys.

Medituojančių žmonių smegenyse pakitimai ypač matomi salos žievėje (insular cortex), kur pasireiškia kūno siunčiami signalai, ir hipokampe, kuris itin svarbus ilgalaikei atminčiai.

Matomi pakitimai ir smegenų dalyje, kuri atsakinga už emocinį reagavimą: tai orbitofrontalinė smegenų žievės dalis (orbitofrontal cortex). Šio arealo dėka galime išmokti efektyviai kontroliuoti emocijas, pakeisti neigiamas teigiamomis.

Degeneraciniai procesai senatvėje sąlygoja pilkosios medžiagos sumažėjimą, pirmiausia frontalinėje smegenų dalyje. Pilkosios medžiagos netektis susijusi su kognityvinių gebėjimų prastėjimu. Pablogėja senų žmonių darbinė atmintis, sunkiau sekasi daryti logines išvadas.

Harvardo medicinos mokykloje Saros Lazar atlikti tyrimai leidžia tikėtis, kad tokį nykimą galima sustabdyti meditacijų pratimais. Ištyrusi daugybę ilgus metus medituojančių žmonių smegenis ji nustatė, kad senatvė jų frontalinei smegenų žievei poveikio neturėjo ir nykimo pėdsakų nėra.

Įvairių tyrimų duomenys patvirtina, kad kuo ilgiau laiko skiriama meditacijai, tuo didesnė pilkosios medžiagos koncentracija smegenyse.

Išeina, kad meditacija yra tam tikra apsauginė priemonė nuo senatvinės silpnaprotystės. Šiuo atveju galioja taisyklė: Use it or loose it – naudokis arba prarask.

Masačusetso centrinėje ligoninėje Bostone atliekami tyrimai patvirtina, kad meditacijų pratimai leidžia sustabdyti kognityvinių gebėjimų suprastėjimą. Tam tinka įvairūs meditacijų pratimai, tokie kaip tai či, meditacija vaikštant, dzenas, vipasanos meditacija ir daugelis kitų.

Pagal:
Frank Schirrmacher (2013). Smegenų mankšta: kaip naudotis galva. Gimtasis žodis: Vilnius. 40-45 p.

loading...