darbas
Foto: Damian Zaleski

Darbas yra neatsiejama gyvenimo dalis, veikianti mūsų savijautą, nuotaiką bei santykius su aplinka. Neretai ši dalis tampa ne tik gerų emocijų ir savirealizacijos erdve, bet ir vieta rutinai, pykčiui, nepasitenkinimui.

Aktorė Ineta Stasiulytė, pasakodama apie savijautos darbe identifikavimą, tai palygina su metų laikų kaita, kai keičiasi reakcija į pokyčius darbe: „Kiekvienas iš mūsų savo darbe turime metų laikus. Kartais būna šalta, kai atrodo, kad viskas – sustingau, reikia ateiti ir apsispręsti, gal mesti šį darbą, nes taip šalta, kad to tiesiog nebeįmanoma kęsti“, – pasakoja Ineta, papildydama, kad išsiaiškinus „sezoną“, reiktų įsivertinti, kas metų laike suteikia polėkį bei tai, kas neramina, netinka.

Jei kyla klausimas „kaip pamilti tai, ko nemyliu?“– svarbu prisiminti savo vertybes ir turėti atsakymą, kaip žmogus mato save gyvenime. Įsivertinus sezoniškumą, aktorė pataria pažiūrėti į save iš šalies, „filmuko“ būdu prisiminti savo veiksmus nuo vaikystės iki dabarties momento. Toks „filmas“ turėtų parodyti, kiek realus žmogaus gyvenimas skiriasi nuo tikrų norų. „Yra nuostabu priimti situaciją tokią, kokia ji yra“, – sako Ineta, teigianti, kad žaismingu būdu žmogus labiau supras esamą situaciją.

Aktorė išskiria tris svarbius dalykus, naudojamus darbe: pauzė „Ma“ (pagal japonų k.), pirmas kartas ir dėkingumas.

„Filmuko“ kūrimo metu galima patogiai panaudoti vieną iš klausymosi būdų – pauzę „Ma“ ir įsigilinti į naujas, dar nematytas aplinkos detales. Jeigu mes ateiname į darbą ir padarome pauzę, stebint galima sukurti kitokius santykius su žmonėmis. Pauzė suteikia sąmoningumo, todėl jeigu neturėsime klausymosi įgūdžių, negirdėsime nei kitų, nei savęs.

„Gyvenimas yra tada, kai sugebama susikurti pirmus kartus rutininėse situacijose, kai pamatoma iš naujo. Tai reiškia: aš gyvenu darbe ir priimu tai kaip gyvenimo dalį ir aš noriu, kad ši dalis taptų pati nuostabiausia. O tokia gali tapti, kai ji mane stebina ir mane įkvepia. Kai sužinau kažką naujo. O kai žinau kažką naujo, galiu tuo su kažkuo dalintis“, – apie pirmojo karto reikšmę kalba Ineta. Ką daryti, kai jaučiama rutina darbe, kai niekas nebepatinka, vargina aplinka ir bendradarbiai? Aktorė pataria pradėti nuo durų atidarymo ir įėjimo į „naują darbovietę“ su nauju vertinimu, naujais pojūčiais.

Be to, Ineta tiki stebuklinga dėkingumo jėga, kuri turi didžiulį poveikį yapč tada, kai įvertiname tai, ką turime, skiriame sau laiko iškvėpti, įkvėpti ir sulaikyti pauzę. „Reikia būti dėkingiems už tai, kokioje situacijoje dabar esame, nes jeigu nebūtume dabartinėje situacijoje, mes neturėtume to, kas yra dabar, ir laukia ateityje. Bet tam, kad pamatytume gėrį, perspektyvą, tai, kas laukia, turite nurime ramiai įsiklausyti į save. Ir tik iš tylos kažkas gali gimti“, – apie tylos ir dėkingumo ryšį pasakoja aktorė. „Mes turime skirti sau laiko, kad suvoktume visinius procesus. O kai suvokiame – viskas yra mūsų „kojose“. Juk visi žingsniukai priklauso nuo mūsų“, – drąsina Ineta ir priduria, kad dėkingumas mums pradeda pritraukti tai, ko iš tikrųjų norime.

Algimantė Griciūtė / Firsty.lt

Daugiau informacijos apie meilę darbui rasite projekto „BeFirsty“ vaizdo paskaitoje „Menas pamilti savo darbą“: (lekt. Ineta Stasiulytė)

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė
DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!