Maždaug kas penktas žmogus yra priskiriamas prie itin jautrių asmenybių. Tai reiškia, kad jų nervų sistema daug jautresnė nei kitų žmonių – juos stipriau veikia aplinkinių žmonių nuotaikos, triukšmas, didelę įtaką turi nenuspėjamos situacijos. Kita vertus, itin jautrūs žmonės gyvena labai turtingą vidinį pasaulį. Net ir nedideli įvykiai jų vaizduotėje tarsi įjungia įtempto veiksmo filmą. Sunku būna dar ir dėl to, kad net artimiausi žmonės dažnai nesupranta, ką reiškia būti jautriam ir mano, kad tiesiog reikėtų išmokti būti tokiam, kaip visi. Tuo tarpu pastangos keistis, kad atitiktum kitų lūkesčius, neduoda rezultatų.

Norint komfortiškai jaustis, svarbu išmokti identifikuoti save ir vietoj nesibaigiančios saviplakos pradėti mokytis susidoroti su bendravime kylančiais sunkumais. Danų psichoterapeutė Ilse Sand knygoje „Mylėk save“ pataria, ką reikėtų daryti, kad pamiltum save tokį, koks esi. Pirmiausia, – nusiteikime, kad meilė sau – tai ne kažkas mistiško, o tiesiog parama sau.

Tad, pirmoji paramos sau taisyklė skamba taip – būk sau atlaidesnis ir nustok pykti ant savęs, nustok beviltiškai kartoti: „susiimk gi“, „atsipalaiduok“… Vietoj to stebėkite save ir pasiruoškite toms situacijoms, kuriose dažniausiai klystate ir esate linkęs save plakti ar priekaištauti sau. Įsivaizduojamoje situacijoje pažvelkite į save iš šalies ir pagalvokite – ką mielo ir malonaus galėtumėte pasakyti? Užrašykite tai raštu ir nešiokitės su savimi, kad , padarius klaidą, vietoj saviplakos galėtumėte išsitraukti šį laiškelį ir skaityti jį tol, kol nurimsite. Pasinaudokite visomis progomis kuo dažniau save pagirti.

Antroji taisyklė – atjauta sau. Dažnai apkabinkite patys save, paplekšnokite draugiškai sau per petį ir padrąsinkite save. Kai nepavyksta kas nors, vietoj to, kad graužtumėtės, sakykite: „Gaila, kad nepavyko geriau, bet ir taip viskas dar gana gerai“… Dažnai manoma, kad neteisinga save užjausti, bet iš tikrųjų šie jausmai yra painiojami. Reikėtų išmokti atskirti užuojautą sau nuo perdėto, nesveiko savęs gailėjimo, kuris dažniausiai virsta nesiliaujamu skundimusi. Šiuo atveju žmogus save laiko auka ir jaučia pyktį, kuris slepia didelį sielvartą. Tokiam žmogui pirmiausia reikia išgyventi sielvartą, kol pajaus, kas blogai ir tik tada bus galima pradėti gyventi be perdėto savęs gailėjimo ir tų pačių istorijų pasakojimo.

Trečioji taisyklė – susitaikymas. Susitaikymas su savimi prasideda, kai nebekaltinate savęs, o priimate viską, kas jums nutinka ir pripažįstate, kad šitoje situacijoje padarėte viską, ką tuo metu galėjote padaryti. Suprantama, kad sunku, kai manote, kad keliate nepatogumų kitiems, ypač, jei stengiatės visada būti kuo malonesni su aplinkiniais. Tačiau, turite išmokti susitaikyti su savimi ir pripažinti, kad, būdami itin jautrūs, kartais turite paprašyti kitų neperžengti jūsų ribų.

Ketvirtoji taisyklė – džiaugsmas būti savimi. Žmonių, sąmoningai sau pripažinusių, kad yra itin jautrūs, gyvenimas pasikeičia. Staiga tampa ne taip baisu ir nepriimtina, kad esate kitoks. Drąsa būti tokiu, koks esi, yra užkrečiama. Negalima pakeisti itin jautrių žmonių charakterio bruožų, tad, priėmęs save tokį, koks esate, švaistysite mažiau energijos, nei stengdamiesi būti tuo, kuo nesate, ir tapsite stipresnis.

Danguolė Krupovnickienė | esukmc.lt
Geštalt psichoterapijos konsultantė
Iliustracija: Brooke Cagle

loading...