Menas būti gyvam. Egzistencinės tapatybės paieškos

0 (0)

J. F. T. Bugental „Menas būti gyvam. Egzistencinės tapatybės paieškos” (2014)

Kalifornijoje gyvenantis Jamesas F. T. Bugentalis – psichologas, psichoterapeutas, dėsto klinikinę psichiatriją. Taip pat yra Amerikos humanistinės psichologijos asociacijos ir Kalifornijos valstijos psichologų asociacijos prezidentas. Konsultuoja ne tik pacientus, bet ir egzistencinės–humanistinės pakraipos psichoterapeutus.

Menas būti gyvam. Egzistencinės tapatybės paieškos – psichoterapeuto Jameso Bugentalio intensyvios psichoterapijos „virtuvė“. Šešiuose paciento ir psichoterapeuto dialoguose gvildenamos žmogiškosios problemos ir perteikiamas subtilus gydytojo ir paciento santykis. Patyręs gydytojas ir autorius leidžia dirstelėti ir į dažnai liekančias neišsakytomis psichoterapeuto įžvalgas ir susidomėjimą paciento-bičiulio asmenybe bei gyvenimo istorija.

Skaitytojas nuosekliai vedamas prie psichoterapijos metu įvykstančio paciento (ir psichoterapeuto) mąstymo lūžio ir drauge ima suvokti unikalią jo, o ir savo tapatybę. Tad knyga ne tik padeda „prisijaukinti“ psichoterapiją, bet ir perteikia itin pozityvų autoriaus J. Begentalio požiūrį į žmogų.

„Per trisdešimt metų išklausiau daugiau nei penkiasdešimt tūkstančių valandų vyrų ir moterų pasakojimų apie tai, ko jie trokšta iš gyvenimo. Inžinieriai, policininkai, prostitutės, advokatai, mokytojai, direktoriai, namų šeimininkės, sekretoriai, studentai, seselės, gydytojai, vienuolės, taksi vairuotojai, pastoriai ir kunigai, profesionalūs kareiviai, darbininkai, profesoriai, tarnautojai, aktoriai ir daugelis kitų kvietė mane kartu tyrinėti jų gelmes ir atrasti tai, kas ten brangiausia. Ieškojimų metu jie tvėrė kančias ir tryško džiaugsmu, per šią asmeninę odisėją jiems teko patirti baimę ir sukaupti drąsą. Iš jų daug išmokau, ir vis tvirčiau įsitikinu, kad pagrindinis kiekvienos žmogiškos būtybės rūpesti yra tai, kad jis ar ji gyvena.”

„Psichoterapija nebėra „taisymas”: šią veiklą veikiau apibūdinčiau kaip atkūrimą, iššaukimą – mumyse užgniaužto gyvenimo, vidinio jautrumo, kurį išmokome nuslopinti, būties galimybių, kurias tikrai per retai įgyvendiname.”

Stengtis turėti savyje kuo daugiau gyvybės ir kuo mažiau mirties – štai kas svarbiausia.

Knygos pagrindu skelbti tekstai: Tapatybės paieškos