Mentorius – autoritetas, kurio trūksta šiuolaikiniam jaunimui

0

Kristina Ukvalbergiene

Gabus, išsilavinęs, tačiau neatradęs savęs Lietuvoje ir dėl to sparnus užsienin keliantis jaunuolis –tokia protų nutekėjimo „liga“ jau kurį laiką kamuoja mūsų šalį. Vienas galimų „gydytojų“ – jau universitete su studentais pradedantis dirbti mentorius.

Stumteli sėkmėn

Tai, kas jau įprasta Vakarų pasaulyje, skeptiškiems lietuviams dažnai atrodo netikra. Mentorystės terminas neretą lietuvį vis dar priverčia kraipyti galvą, tačiau pasaulyje jos teikiama nauda neabejojama.

Tiek buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas, tiek vienas turtingiausių pasaulio žmonių Billas Gatesas savo sėkmę atrado pastūmėti mentorių. Pirmąjį saksofono pamokose pasukti į politiką paragino jo koledžo muzikos mokytojas, o antrajam pirmuosius klientus surado ir įkurti bendrovę „Microsoft“ patarė jo darbdavys.

Mindaugas Juodaitis_1Sėkmingą informacinių technologijų bendrovę „Web Partners“ Lietuvoje įkūręs ir jai vadovaujantis Mindaugas Juodaitis savo kelią pradėjo kaip eilinis studentas Kauno technologijos universitete (KTU).

Šiuo metu jis – vienas iš karjeros mentorių KTU, nuolat sakantis jaunimui, kad Lietuva – puiki šalis gyventi, tik visada reikia turėti tikslą.

„Mano patirtis, kurią patvirtina bet kuri knyga apie asmeninį augimą, sako, kad turi turėti savo mokytoją, jei nori greitesnio tikslų pasiekimo. Kita vertus, kai jau esi daug žinantis ir išbandęs, tapti mentoriumi irgi gali būti tikslas. Kai mokaisi iš kitų, tada atsiranda jausmas, kad šiomis žiniomis turi su kažkuo pasidalinti. Šis jausmas man ir patarė tapti karjeros mentoriumi“, – sakė M. Juodaitis.

Absolventų emigracija – paklydimas

M. Juodaičio nuomone, 90 proc. atvejų, kai emigruojama pabaigus universitetą – paklydimas, kai neturima aiškaus tikslo.

„Žmonės galvoja, kad kažkur yra lengvesni pinigai, jų galima uždirbti daugiau. Taip jie dažnai save apgauna. Jei emigruojama galvojant, kad ten lengviau gauti algą – tai jau bėda“, – tvirtino karjeros mentorius.

M. Juodaitis sakė dar nesutikęs labai pralobusio ir laimingo emigranto. Nors fizinį darbą dirbantys emigrantai užsienyje ir uždirba daugiau, tačiau jie ten sumoka didesnę moralinę kainą – praranda visą socialinę aplinką: gimines, draugus, pažįstamus.

„Emigracija dažniausiai nėra protingas sprendimas. Manau, kad tik du atvejai turi prasmę – išvykimas tęsti karjeros ir kaupti patirtį srityje, kurioje nori dirbti visą gyvenimą. Antras – uždirbti tam tikrą sumą aiškiam tikslui pasiekti. Tačiau dažnai ir šis būdas būna klaidingas, nes net ir uždirbę pinigus, emigrantai juos  investuoja ne į verslą, o prisiperka taip vadinamo pasyvaus turto – butą, namą, automobilį“, – sakė KTU karjeros mentorius.

Jo teigimu, pabaigusiam universitetą ir darbo beieškančiam jaunuoliui geriau pradėti dirbti už mažesnę algą ar nuo žemiausio karjeros laiptelio Lietuvoje, nes grįžus po kelių metų iš emigracijos, vėl viską gali tekti pradėti nuo nulio.

M. Juodaitis tvirtino iš mentorystės gaunantis  didelę moralinę naudą.

„Padėdamas studentams ieškoti atsakymų, pats tampi stipresnis. Tuo pačiu tai ir tam tikra duoklė Universitetui“, – neabejojo verslininkas.

Atskleidžiamas studento potencialas

KTU Studentų informacijos centro vadovė Kristina Ukvalbergienė, kuruojanti mentorystę Universitete sakė, kad mentorių poreikis nuolat auga.

„Jų skaičius nuolat didėja – šiandien KTU turime 370 mentorių, o rudenį laukiame dar didesnio pagausėjimo. Vien per praėjusius mokslo metus bent vieną mentorių turėjo daugiau nei 20 % studentų t. y. beveik kas ketvirtas studentas. Didžioji dalis – pirmakursiai“, – sakė ji.

Jos teigimu, pasirinkimas ugdyti jaunus žmones per mentorystę yra labai svarbus ir įžvalgus KTU žingsnis į priekį.

„Tai investicija į mūsų visų ateitį. Nėra lengva skaičiais išmatuoti mentorystės naudą, tačiau ji – neabejotina. Akademine mentoryste mes siekiame atskleisti studentų potencialą, puoselėti mokymosi ir aukštesnių tikslų siekimo kultūrą, skatinti akademinį, profesinį ir asmeninį studentų tobulėjimą“, – pasakojo K. Ukvalbergienė.

Ji priminė, kad reiktų nepamiršti, jog mentorystė veiksminga tik tada, kai tarp jauno žmogaus ir jo mentoriaus yra abipusis ryšys.

„Rezultatas labai priklauso ir nuo paties studento. Kiek jis nori tobulėti, kiek jis yra pasiryžęs išeiti iš jam patogios pozicijos ir veikti. Tai nėra lengva. Ypač, kai viskas pasiekiama ne iš karto“,  – sakė ji.

Mentorystė – gero vadovo-lyderio savybė

K.Ukvalbergienė pabrėžė, kad gebėjimas mentoriauti – viena pagrindinių gero vadovo-lyderio savybių.

„Kartais mentoriai patys nustemba, kiek daug naujo gali išmokti ugdydami jauną žmogų. Pats mentorius iš mentorystės gauna socialinę naudą – gerą pojūtį ir džiaugsmą, kad padeda kitiems, pasididžiavimą, naują iššūkį. Jis gali pamatyti pasaulį jauno žmogaus akimis, geriau suprasti jaunimo mąstymą“ – sakė vadovė.

Jos teigimu, dažnai jauno žmogaus energija ir entuziazmas įkvepia patį mentorių. Taip jis gali pagerinti savo paties lyderystės kompetencijas, klausymo, komunikacijos ir ugdymo įgūdžius, sustiprinti save kaip profesionalią asmenybę.

Tarp karjeros mentorių – ir rektorius

KTU – vienintelis universitetas Lietuvoje taikantis kompleksinės mentorystės programą. Nuo įprastos mentorystės ji skiriasi skirtingų mentorių tipų gausa.

Šiuo metu Universitete yra penkių tipų mentoriai, kurių funkcijos labai skiriasi – pradžios mentorius, akademinis patarėjas, karjeros mentorius, tutorius ir tyrimų mentorius. Iš šių mentorių tik vienas – pradžios mentorius – yra privalomas studentui. Visus kitus mentorius studentas gali pasirinkti pagal savo poreikius.

Pradžios mentoriais dažniausiai tampa vyresnio kurso studentai, pasiryžę padėti pirmakursiams įsilieti į akademinį gyvenimą ir sklandžiai pradėti studijas. Šiais metais KTU turi rekordinį pradžios mentorių skaičių užsienio studentams. Juos kuruoja ne tik lietuviai, bet ir patys užsienio šalių studentai.

Universitete šiuo metu yra ir apie 100 akademinių patarėjų, patariančių studijų klausimais, skatinančių studento akademinę ir asmeninę pažangą dar besimokant Universitete.

Tutorius teikia pasirinkto mokomojo dalyko konsultacijas individualiai arba mažose grupėse, padeda studentams identifikuoti savo mokymosi spragas, o tyrimų mentoriumi tampa dėstytojas, arba mokslininkas, dirbantis su gabiu studentu, norinčiu užsiimti papildoma moksline veikla.

KTU karjeros mentorių sąrašas – įspūdingas ir nuolat pilnėjantis. Čia galima rasti ne tik Universiteto rektorių Petrą Baršauską, bet ir „Lietuvos energijos“ generalinį direktorių Dalių Misiūną, buvusį krepšininką, Seimo narį Sergejų Jovaišą ar „Danske“ banko generalinį direktorių Lietuvoje Gintautą Galvanauską bei daugelį kitų įvairių sričių profesionalų.

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here