Metę rūkyti apsaugosite save nuo sunkių ligų

0

addict-84430_640

Neatsitiktinai šiemet lapkričio 19-ąją sutampa dvi Pasaulinės sveikatos organizacijos minimos dienos – tai Tarptautinė nerūkymo diena (minima paskutinį lapkričio ketvirtadienį) ir Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diena (kasmet minima lapkričio 19 dieną). Yra įrodyta, kad pagrindinis šios ligos rizikos veiksnys yra rūkymas. Plaučių ir visos kvėpavimo sistemos funkcijos, kaip ir kitos organizmo funkcijos, žmogui senstant, silpnėja. Jeigu pacientas rūko, šis procesas tampa žymiai spartesnis, greičiau vystosi ir LOPL.

Tai lėtinė, progresuojanti kvėpavimo takų liga. Kartu su bronchine astma ji sudaro didžiausią sergamumą kvėpavimo sistemos ligomis. Tai vienintelė lėtinė liga pasaulyje, dėl kurios didėja mirtingumas. Jai būdingas lėtinis oro srauto apribojimas, dusulys, kosulys, švokštimas, skrepliavimas. Laipsniškai blogėjant kvėpavimo funkcijai, mažėja fizinis aktyvumas, prastėja ir gyvenimo kokybė.

Dusulys yra svarbiausias neįgalumą lemiantis LOPL simptomas. Kosčiojimas (rytinis rūkančiųjų kosulys) dažnai yra pirmasis rūpestį keliantis ligos požymis. Ligai progresuojant kvėpavimo takai siaurėja, per juos į plaučius patenka vis mažiau oro. Žmogus pradeda dusti. Iš pradžių dusulį sukelia tik fizinis krūvis, o vėliau jis dūsta ir ramybės būsenoje. LOPL pradžia dažnai nepastebima, ji progresuoja lėtai ir plaučių funkcija labiau sutrinka tik po 20-30 rūkymo metų. Kadangi ligos pradžioje simptomai minimalūs arba jų apskritai nėra, pacientai į gydytojus nesikreipia, o liga dažnai diagnozuojama tik vyresniame amžiuje. Rūkaliai dažnai neįvertina simptomų ir galvoja, jog tai natūralus senėjimo procesas. Tada liga jau būna gerokai pažengusi. Lėtinis kosulys ir skrepliavimas gali varginti eilę metų prieš išsivystant kvėpavimo takų susiaurėjimui. Dažniausiai liga nustatoma 40-50 metų sulaukusiems žmonėms.

Kuo anksčiau LOPL diagnozuojama, tuo efektyvesnis gydymas. Sergant LOPL, ligoniui sunku iškvėpti orą. Įkvėpti jis gali visa krūtine, tačiau iškvepiant dalis oro lieka plaučiuose (vystosi taip vadinami „oro spąstai”). Taip atsitinka dėl to, kad susiaurėja bronchų spindis ir išsiplečia bronchų alveolės. Ligą galima nustatyti spirometrijos tyrimu. Spirometrijos metu yra nustatomas oro tūris, kurį pacientas gali iškvėpti, bei iškvėpimo laikas. Visi kvėpavimo sutrikimų kamuojami žmonės – kosintys, skrepliuojantys, jaučiantys oro trūkumą ramybėje ar fizinio krūvio metu, – turėtų išsitirti dėl galimos plaučių ligos.

LOPL yra lėtinė liga. Jos gydymas tik pristabdo ligos progresavimą, sušvelnina simptomus, bet ligos visiškai išgydyti neįmanoma. Todėl šios ligos lengviau išvengti, nei ją gydyti. Svarbiausia – pakeisti žmonių požiūrį į savo sveikatą ir atsisakyti svarbiausio LOPL sukeliančio veiksnio – rūkymo.

Be šios grėsmės, rūkymas kelia ir aterosklerozės riziką bei didina miokardo infarkto išsivystymo tikimybę. Insulto rizika ypač padidėja moterims, kurios rūko ir vartoja geriamus kontraceptikus.

Tabako dūmuose yra apie 40 žinomų kancerogenų, tai yra medžiagų, sukeliančių vėžį. Greta kancerogeninio poveikio tabako dūmuose esančios medžiagos slopina organizmo imuninį atsaką, ir organizmas nesugeba atpažinti ir sunaikinti pakitusių (mutavusių) ląstelių, todėl tampa neatsparus daugybei infekcijų.

Derėtų žinoti, kad priklausomybė nuo nikotino yra liga, kurią, deja, sunku kontroliuoti. Vis dėlto, net 75 proc. rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti, todėl kaip tik ši diena puiki proga bent vienai dienai atsisakyti cigaretės, o galbūt ryžtingai priversti save atsikratyti sveikatai žalingo įpročio.

Svarbiausi gyvensenos pakeitimai, kurie gali padėti išvengti LOPL ir kitų su rūkymu susijusių sveikatos sutrikimų ar pagerinti ligonio gyvenimo kokybę:

  • Mesti (nepradėti) rūkyti.
  • Vengti kvėpavimo sistemos dirgiklių ir infekcijų bei alergenų.
  • Sveikai maitintis.
  • Vengti labai žemų ar aukštų temperatūrų ir labai didelių aukščių.
  • Vengti antsvorio.
  • Daryti raumenų tonusą gerinančius fizinius pratimus.

Parengė Asta Ivoškienė / Šiaulių m. visuomenės sveikatos biuras
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here