Miego slepiamos paslaptys

0

bartolozzi_francesco_sleepingbabyMiegodami praleidžiame beveik trečdalį savo gyvenimo, nuo kurio labai daug priklauso likusios gyvenimo dalies kokybė. Miegas yra svarbus įvairiems fiziologiniams procesams, vykstantiems organizme. Visi esame pajutę savu kailiu, jog kai trūksta miego, suprastėja mūsų reakcija, sunkiau sekasi susikaupti ir atlikti protines bei fizines užduotis. Nors visi šie požymiai yra akivaizdūs, tačiau mokslininkai iki šiol neturi aiškaus paaiškinimo, kodėl žmonėms yra reikalingas miegas. Tačiau viena yra aišku – miegas yra būtinas žmogaus organizmui, net jei to priežastys nėra iki galo suvoktos. Deja, dėl šiuolaikinio gyvenimo tempo vis dažniau pasireiškia miego sutrikimai, kurie dauguma atvejų kyla dėl psichologinių priežasčių.

Miego fazės

Žmogaus miegą yra įprasta skirstyti į 2 pagrindines fazes: lėtąjį (gilųjį) miegą ir aktyvųjį miegą (REM). Šios dvi fazės cikliškai kartojasi 4-5 kartus per naktį.

Lėtasis (gilusis) miegas – ši fazė prasideda tik užmigus. Jos metu sulėtėja medžiagų apykaita, nukrinta kūno temperatūra ir atsipalaiduoja raumenys.

REM – aktyvusis miegas. Po maždaug 1,5 – 2 val. giliojo miego, pereinama į REM fazę. Ši fazė buvo pavadinta REM, nes jai yra būdingi greiti akių judesiai (ang. Rapid Eye Movement) ir pagreitėjusi kraujotaka. Šiai miego fazei tenka apie 25% viso suaugusio žmogaus miego trukmės. Kūdikiai miegodami REM fazėje praleidžia apie 50% miego laiko. Tuo metu mūsų smegenys yra tokios pat aktyvios, kaip ir mums nemiegant, tačiau REM stadijos metu mūsų raumenys yra paralyžiuoti. Šioje miego fazėje žmogus mato ryškius sapnus. REM fazės miegant tolydžio ilgėja, iš pradžių jos trunka maždaug 10 min., o paryčiais iki 30 min. Ilgiausia sapno fazė paprastai būna prieš pat nubundant.

Miego sutrikimai

Miego sutrikimai tampa vis aktualesne tema šiuolaikinėje visuomenėje. Keletas išraiškingų skaičių, nusakančių šio reiškinio mąstą, pasitelkiant Amerikos pavyzdį:
– kiekvienais metais nuo 50 iki 75 milijonų amerikiečių skundžiasi miego sutrikimais;
– 2008 m. Amerikoje buvo išrašyta 56 milijonai receptinių vaistų, skirtų kovoti su nemiga;
– 2011 m. Amerikoje valstybės pajamos miego sutrikimo centrams siekė maždaug 4,5 milijardų JAV dolerių.

Dažniausiai miego sutrikimus nulemia dvi pagrindinės priežastys:
– organinės priežastys;
– psichologinės priežastys.

Organinės priežastys

Organinės priežastys, dėl kurių pasireiškia miego sutrikimai, sutrikdo normalų organizmo funkcionavimą. Šie miego sutrikimai dažniausiai yra gydymo medicininėmis priemonėmis.

Galimi organinių priežasčių pavyzdžiai, dėl kurių pasireiškia miego sutrikimai:

  • moterims, menopauzės metu;
  • vyresnio amžiaus žmonėms fiziologiškai paprastai užtenka mažiau miego;
  • alzhaimerio liga;
  • apnėja;
  • fatalinė paveldima nemiga (Fatal Familial insomnia).

Panagrinėkime paskutinius du sutrikimus kiek plačiau, tai padės atskirti kuo iš esmės skiriasi šiai grupei priskiriami miego sutrikimai nuo psichologinių priežasčių.

Apnėja. Kvėpavimo sutrikimas miego metu, kuris trunka 10 ir daugiau sekundžių. Tai miego sutrikimas, kuriam būdinga tai, kad miego metu pakartotinai nutrūksta ir atsiranda kvėpavimas. Miego apnėjos gali kartotis net 300 kartų per naktį. Kai smegenys suvokia, kad neužtenka deguonies, jos išsiunčia signalą organizmui atsibusti. Tada miegantysis atsibunda, įkvepia oro, vėl papildo smegenis deguonimi ir toliau miega. Apnėjos atveju yra naudojamas papildomas deguonies tiekimas miego metu.

Fatalinė paveldima nemiga (Fatal Familial insomnia – FFI). Pagrindinis FFI simptomas yra negalėjimas miegoti. Iš pradžių, nepavyksta užmigti, vėliau net ir užmigus, nepavyksta išmiegoti visą naktį. Galiausiai, visai nepavyksta užmigti. Šis sutrikimas dažniausiai pasireiškia apie 50-uosius gyvenimo metus ir trunka apie metus laiko bei visada baigiasi mirtimi. Daugeliu atveju tai yra genetiškai paveldima liga.

Šiuolaikinis mokslas labai mažai žino, kaip ši liga veikia. Paskutiniais metais buvo atliktos studijos, kurios paaiškino, kas būtent vyksta su mūsų smegenimis FFI atveju. Nustatyta, kad šio sutrikimo metu yra pažeidžiamas tarpinių smegenų gumburas. Tačiau nėra žinoma, kodėl tai atsitinka ir kaip tai sustabdyti. Belieka guostis, kad FFI yra labai retas sutrikimas, kuris palietė vos apie 40 šeimų visame pasaulyje. Tačiau ne tokie drastiški miego sutrikimai kamuoja milijonus žmonių visame pasaulyje.

Psichologinės priežastys

Psichologinės priežastys – dažniausia priežastis dėl ko pasireiškia nemiga. Turbūt neatsirastų nei vieno žmogaus, kuris nebūtų patyręs nemigos tam tikru gyvenimo laikotarpiu. Mes esame žmonės, ne robotai, todėl natūralu, kad kartais nutinka taip, jog kamuojamas nerimas yra stipresnis už poreikį miegoti.

Kai mums nepavyksta užmigti, mes pradedame nerimauti, kai neužmiegame, o vėliau netgi bijome eiti miegoti, nes pradedame galvoti, jog „tai“ vėl pasikartos. Mes išsenkame, darome dirglūs ir suirzę. Galiausiai einame į vaistinę, pradžioje perkame homeopatinius vaistus, atrodo, kad jie padeda, bet vėliau vėl viskas kartojasi. Po to pereiname prie stipresnių vaistų, kurie pradžioje suveikia, bet, galiausiai, nemiga vėl atsinaujina, mes nebežinome ko griebtis, tampame priklausomi nuo vaistų. Kodėl tai vyksta? Todėl, kad daugeliu atveju, vartodami vaistus, mes laikinai panaikiname simptomą, o ne priežastį. Piliulės ir tabletės – nėra natūralus būdas užmigti. Dažnai vartojant miegui skirtus medikamentus išsivysto fizinė ir psichologinė priklausomybė – mes esame įsitikinę, kad neišgėrę vaistų tikrai neužmigsime.

Kitas būdas kovoti su nemiga yra psichoterapija. Įvairios psichoterapijos mokyklos turi specifinius darbo metodus su nemigos kamuojamais klientais.

Kognityvinė elgesio terapija kreipia dėmesį į tai, ką klientas daro ne taip, jog jam pasireiškia nemiga, tačiau nesiekia akcentuotis į tai, kas yra blogai su kliento kūnu. Taip pat kreipiamas didelis dėmesys į miego higieną.

Logoterapija mano, kad stengiantis natūraliai elgtis, dažniausiai natūralumas pranyksta. Taip atsitinka ir su miegu. Ši terapijos rūšis turi specifinių būdų, kaip iš nerimo burių atimti vėją.

Geštalto psichoterapijos požiūriu nemiga pasireiškia dėl neužbaigtų reikalų, t.y. kažkas mūsų gyvenime neduoda mums ramybės, kažkas, ko mes nesame užbaigę, neradę sprendimo. Mūsų protas nakties metu stengiasi nesąmoningai ir neefektyviai užbaigti šiuos reikalus.

Kodėl mes miegame?

Kai mus kamuoja nemiga dažnai mes savęs klausiame, kodėl mes negalime užmigti? Atrodytų, keista, tačiau žmonija dar neatsakė ir į kitą klausimą – kodėl mums apskritai yra reikalingas miegas.

Mes tik suvokiame, jog būdami darbingi 15 – 17 valandų, vėliau pavargstame ir tamsiu paros metu einame miegoti. Tačiau dėl ko mums tai yra reikalinga?

Miegas neabejotinai veikia mūsų organizmą, kitaip žmonės, sergantys FFI (Fatal Familial insomnia) nemirtų. Tačiau kas būtent juos pražudo?

Mokslininkai patvirtino, kad miego trūkumas apsunkina žaizdų gijimą (eksperimentas buvo atliktas su žiurkėmis). Kiti tyrėjai tvirtina, kad miegas padeda sustiprinti imuninę sistemą ir kontroliuoti infekcijas. Tačiau šios studijos dar nėra galutinės. 1980 m. Čikagos universitete buvo atliktas eksperimentas su žiurkėmis. Eksperimento metu nebuvo leidžiama žiurkėms miegoti. Po dviejų savaičių visos žiurkės mirė. Vėliau buvo atlikti skrodimai ir nei vienas iš organų nebuvo pažeisti. Jos mirė nuo išsekimo – nuo nemiegojimo, bet kas konkrečiai sukėlė mirtį, atsakymas nebuvo rastas. 2002 m. buvo pakartotas tyrimas, bei pasitelkiamos naujausios XXI a. technologijos. Rezultatas tas pats – visos žiurkės mirė, bet taip ir nebuvo rastas atsakymas į klausimą, kas būtent sukėlė šias mirtis.

Kai National Geographic žurnalistas 2010 m. nuvyko pas William Dement* ir jo paklausė, kodėl žmogus miega, jo atsakymas buvo daugiau nei netikėtas: „Kiek man yra žinoma, vienintelė priežastis dėl ko mes miegame yra ta, kad mes pradedame jaustis mieguisti”.

Todėl klausimai kodėl mes miegame arba kodėl mes nemiegame yra vienodai aktualūs, į kuriuos mes dar iki šiol nežinome aiškaus atsakymo. Tai sritis, kuri dar nėra iki galo ištirta. Dauguma medicinos studentų gauna ne daugiau kaip 4 valandas teorinių žinių, mokydamiesi apie miego sutrikimus, kurių akivaizdu, kad nepakanka, jog medicina sugebėtų pagrįstai atsakyti į visus šiuos klausimus.

*William Dement – daugiau nei 50 m. tyrinėjęs miego reiškinius bei su jai susijusius sutrikimus, įkūręs miego medicinos centrą Stanford‘e (JAV) bei padėjęs išaiškinti REM miego fazę.

Laurynas Urbšys
www.psichoterapijoskabinetas.lt

Naudota literatūra:
National Geographic, D.T.Max, Secrets of sleep, May 2010
Günter Harnisch, Didysis sapnų žodynas, 1999, Vaga
Medicinos enciklopedija, 2 M-Ž, Mokslų ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1994

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here