Mirties taškas0 (0)
Klausimas:
Mirties taškas
nepatinka savęs gailėtis, o ir daugelis sako, kad esu stipri. Tačiau pati jaučiuosi, kad įstrigau ir labai giliai. Man 30, o jaučiuosi kaip vaikas, kuris pasimetė ir nežino nei kur eiti, nei kas vyksta aplink. Kiek save menu savivertė buvo pas mane menka, tačiau eidavau pirmyn, nors ir nežinodavau galutinio tikslo, dirbau nemėgstamus darbus, nepavykusi santuoka. Kai atsisuki atgal, kyla tik dar didesnis nusivylimas savimi. Ilgai negaliu rasti darbo, užsidariau dar labiau ir retai beišeinu iš namų, nebegaliu rasti sau vietos, o neapykanta sau didėja. Veiklai nekyla rankos. Mėginau įvairius psichologinius variantus, tačiau tai buvo trumpalaikiai prašvitimai. Savianalizė nepadeda atrasti savęs (ko noriu, atrasti savo tikrąsias vertybes, tikslus ar norus). Jaučiuosi vis nuo kažko priklausoma ir gyvenanti kitų bet ne savo gyvenimą.
Geras variantas „išgirsti” kito asmens nuomonę ar patarimą, viliuosi kad galite ką patarti.
Su pagarba
Maryja (pakeistas)
Atsakymas:
Sveika.
Atrodo savo gyvenime atėjote į tokį tašką, kuriame sustojate ir lyg nežinote ką daryti, todėl tarsi sukatės ratu. Konkretaus klausimo Jūsų laiške neįžvelgiu, todėl tiesiog išsakysiu pastebėjimus, tai kas galbūt galėtų padėti pajudėti iš to taško.
Pirmiausia išsakėte pastabas dėl žemos savivertės. Todėl, manau, būtų visai naudinga padirbėti šia tema. Manau, medžiagos pasiskaityti apie tai tikrai yra, o rezultatai iš ties gali nustebinti.
Kalbant apie Jūsų išsakytą nusivylimą, tai reikėtų nepamiršti, jog kiekvieno žmogaus asmeninio gyvenimo negalima spausti į jokius rėmus ar standartus. Kiekvienas žmogus renkasi tokį gyvenimo būdą ir priima sprendimus, kurie tuo metu jam atrodo geriausi. Filosofai ir kiti mokslininkai net įrodinėjo, jog žmogus tuo momentu priima patį geriausią sprendimą, kokį gali. Todėl gailėtis tikrai neverta. Verta gyvenime elgtis taip, kad ateityje mažiau gailėtumeis. Taigi nosį aukštyn ir nėra ko gailėtis praeities.
Dėl darbo nesėkmių (kaip beje ir kitų nesėkmių) reikėtų imtis visų priemonių, kad ką nors pakeisti, tačiau nereikėtų, kad nesėkmės paliktų tik nusivylimą. Visas nesėkmes eina įveikti ir yra galybės būdų, o nusivylimas tarsi užmerkia akis, kad nematyti tų būdų. Taigi ar ieškodama darbo padarėte viską? Nes dažnai darbo ieškantys žmonės apsiriboja vieno portalo skelbimais ir galvoja, kad čia yra viskas. Darbo paieškos turėtų užimti bent pora valandų per dieną. Tai reiškia, kad netgi jei nėra darbo skelbimų, savo cv galite siųsti ten kur svajojate dirbti. Juk žmogus visada atrodo labiau motyvuotas dirbti jei siunčia cv būtent taip, o ne laukia kol atsiras skelbimas ir atsiradus laisvai vietai, manau, sulauksite pasiūlymo. Taip pat visuomet verta apsvarstyti, kas yra Jūsų svajonių darbas, kokios Jūsų kompetencijos ir kokios galimo darbo ribos. t.y. galbūt yra kažkokia platesnė sritis, kurioje galėtumėte ieškotis darbo. Visokių galimybių yra labai daug. Tik reikia suimti save į rankas ir padaryti bent po truputį kasdien.
Linkiu sėkmės
Psichologė Audronė Salygienė
El. paštas: audrone@vitadelux.lt, mb. 863097797
vitadelux.lt
100% pritariu dėl to, kad tuo metu renkamės geriausia, kaip tuo metu suprantame, ir geriausia, kaip galime. Todėl šventai tikiu, kad Dievas ir siunčia tokią situaciją, kad kažko išmoktume. Net jei po to paaiškėja, kad tai vis dėlto buvo klaida, vadinasi, ji buvo siųsta kažkam išmokti, kažką savyje išgirsti. Manau, kad labai svarbią išvadą jau padarėte – kad anksčiau gyvenote kitų gyvenimus, o ne savo. Tai jau savaime yra didelis rezultatas, prieiti tokią išvadą. Tik ji reikalinga ne tam, kad pradėtumėte savęs nekęsti. O tam, kad nuo šiol pradėtumėt gyventi SAVO gyvenimą. O koks jis? Sakote, kad nežinote, kokio norite. Aišku, iš kurgi galite žinoti, jei iki šiol neugdėte tokių įgūdžių? Ugdėte kitus įgūdžius – kaip įsiklausyti į kitų žmonių nuomones, poreikius, svajones ir t.t. O savo vidinio balso niekada nebandėte klausyti, išgirsti. Tai aišku, kad per vieną dieną ir nepradėsite jo girdėti. Reikės dėti pastangas jį išgirsti. Gal vieną dieną po truputį pradėsite girdėti, kaip cypsi silpnai lyg viščiukas. Bandykite daryti tai, kas patinka. Ir vis klausti savęs, ką jaučiu? Ar noriu tai tęsti? Susitaikykite, kad reikės išbandyti daugybę veiklų, užsiėmimų ir darbų, kol pradėsite jausti, kas patinka. Nebus taip, kad iš karto atspėsite, kas patiks. Net ir žmonės, kurie gerai save pažįsta, kai banko ką nors nauja, nežino, ar jiems patiks. Bet jie nesigraužia, kad kažką darė ir nepatiko. Priimkite tai kaip kainą, kurią turite sumokėti už tai, kad atrasite, kas vis dėlto jums tikrai patinka. Su laiku tokių veiklų tikrai atsiras, jei tik nebijosite bandyti, ir vis klausite savęs, ir vis atidžiau klausysite savo vidinio balso. Neseniai skaičiau, kad savęs pažinimas yra sunkus darbas, ir ši frazė man padeda pačiai irtis į priekį. O kas sakė, kad bus lengva? Va, kad bus įdomu, tai tikrai. Ir labai labai verta.
Mielosios Elena ir Ash nuosirdziai dekoju jums uz komentarus
Hmm… Psichologės komentaras šiai moteriai ryškiai per naivus ir paviršutiniškas. Kas Maryjos laiške girdisi aiškiausiai? Menka savivertė. Taigi, pirmiausiai gal vertėtų prie to ir padirbėti.
Maryja, pabandykite parašyti 10 punktų už ką galima būtų jus mylėti: kaip moterį, kaip mamą, sesę, dukrą, draugę, kolegę (juk kažkada dirbote). Tikrai atrasite jų pakankamai:) Jei ne, patarčiau kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.
Situacija, kurioje atsidūrėte, tikrai nėra mirties taškas – patikėkite. O kad užduodate sau tiek daug klausimų, tai kalba apie tai, kad esate mastantis žmogus. Va, matote, JAU yra kuo džiaugtis :)
Visiškai nėra keista, kad nerandate darbo. Juk darbas, kurio norėtumėte imtis – ne jums (menka savivertė) :) Ar ne? O tas, kurį gal kas ir siūlo, neatitinka jūsų lūkesčių. Gal ir klystu., bet manau, kad jaučiatės kaip uždarame rate…
Ir dar. Jei sakote, kad bandėte psichologinius variantus, tikriausiai išbandėte ir sau atleidimo metodą (kartais ir atleisti nėra už ką, bet mes save smerkiame, nes taip atrodome kitų akyse). Kažkada man tai padėjo. Beje, tas laikinas nušvitimas kalba apie tai, kad einate teisingu keliu, tik reikalinga kantriai viską tęsti :)
Jei sudomino, galėčiau papasakoti smulkiau. Galite man parašyti neta07@list.ru.
Pabandykite paskaitinėti literatūrą, pvz. Louise L.Hay „Gyvenimas!Vienintelis ir nepakartojamas”, tos pačios autorės „Mylėdamas save tu būsi laimingas”. Po to jau pati atrasite, ką skaityti, kokių žinių jums asmeniškai trųksta.
Stiprybės ir sėkmės Jums! Juk viskas – tik į gera ;)