Mitai apie grupinę psichoterapiją

0
Circle of people in rehab, holding hands --- Image by © Ghislain & Marie David de Lossy/cultura/Corbis
© Ghislain & Marie David de Lossy/cultura/Corbis

Psichoterapijos procesas visuomet apgaubtas paslapties. Tai, kas vyksta jo metu, pėdsakus palieka jame dalyvaujančių žmonių atmintyje, jausmuose. Kartais jie net ne iki galo įsisąmoninami, tik kelionės tikslas, link kurio šie pėdsakai veda, bent truputį priartėja.

Apie tai, kaip vyksta individuali psichoterapija, paprastai žinoma kiek daugiau. Jos pavyzdžių galime aptikti filmuose, literatūros kūriniuose. O kas vyksta psichoterapinėje grupėje? Kuo ji naudinga? Kaip prabilti žmonių grupėje, kai mintis apie atsivėrimą kad ir vienam asmeniui kelia siaubą? Nežinomybė visuomet kursto nerimą ir skatina tuštumą užpildyti atsakymais, kurie ne visuomet teisingi.

Egzistuoja didelė grupių įvairovė ir darbo jose ypatumai skiriasi. Čia pateikiami atsakymai apibūdina ilgalaikės psichodinaminės krypties psichoterapinės grupės veikimo principus.

Girdėjau, kad…

„…grupinė psichoterapija yra mažiau vertinga nei individuali.“
„…grupinė psichoterapija – pigesnė terapijos forma, skirta tiems, kurie negali sau leisti lankyti individualios psichoterapijos.“
„…grupinė psichoterapija mažiau veiksminga, nes kiekvienam grupės nariui susitikimo metu tenka mažiau terapeuto skiriamo laiko ir dėmesio.“

Ir individuali, ir grupinė terapija turi savo tikslus ir darbo metodus. Tyrimų duomenys rodo, jog grupinė psichoterapija yra tokia pat efektyvi kaip ir individuali.

Kai kuriais aspektais grupinė psichoterapija pranašesnė už individualią. Ji suteikia galimybę analizuoti savo bendravimo su kitais ypatumus ir mokytis efektyvių socialinių įgūdžių būnant kitų žmonių apsuptyje. Taigi čia atsiskleidžia realiame gyvenime kylančios problemos. Grupė tiksliau atspindi kasdienybę, nes čia kiekvienas grupės narys būna toks, koks jis yra bendraudamas su kitais. Asmuo gali pamatyti save ir savo problemas kitų grupės narių akimis, išbandyti naujus elgesio būdus ir stebėti jų pasekmes. Grupė skatina ir teikia paramą keičiant įprastinį elgesį efektyvesniu, išmoktas elgesys, savęs ir santykių su kitais supratimas vėliau lengviau perkeliami į gyvenimą už grupės ribų.

Grupė suteikia galimybę giliau pažinti ir kitų grupės narių gyvenimo patirtį, kylančias problemas, jų sprendimo būdus. Kitų žmonių patyrimas – raktas į platesnį, gilesnį savęs pažinimą.

„…grupinė psichoterapija neprognozuojama. Jos metu apima jausmas, jog situacija nekontroliuojama, pvz., grupė verčia atsiverti tuomet, kai to daryti nesinori.“
„…buvimas grupėje su kitais asmenimis, turinčiais rimtų emocinių sunkumų, yra žalingas.“
„…baisu atsiskleisti ir tapti grupės pajuokos objektu, gėda kalbėti apie sunkumus ar netinkamus poelgius, troškimus ar slaptas svajones. Apima dvejonės dėl konfidencialumo. Baisu tapti atstumtuoju dėl savo netobulumo, trūkumų, silpnybių. Baisu, sukelti kitų pasipiktinimą.“

Kiekvienas į grupę atsineša ankstesniąją savo patirtį, kurią įgyja reikšmingų žmonių grupėse: šeimoje, mokyklos klasėje, draugų būryje, darbo kolektyve. Ši patirtis ne visuomet pozityvi. Tikriausiai ji ir yra kylančio nerimo ir baimių, kas laukia grupėje, priežastis.

Nors kiekvienas grupėje siekia savo užsibrėžtų tikslų, tačiau visi besikreipiantieji psichologinės pagalbos susiduria su sunkumais užmegzdami ir išlaikydami artimus ir teikiančius pasitenkinimą santykius su kitais. Kiekvienam teko atsidurti situacijoje, kuomet norėjosi nuoširdžiai išsakyti savo teigiamus ir neigiamus jausmus ir sulaukti tokio pat nuoširdaus atsako. Tačiau realybėje taip atvirai ir nuoširdžiai kalbėtis ne visuomet pavyksta: lieka nuoskaudų, kyla nesusipratimai, ryšiai, bendravimas nutrūksta.

Psichoterapijos paskirtis – ne vertinti ar teikti patarimus, o priimti, padėti suprasti, pamatyti situaciją kitaip. Grupėje taip pat kyla konfliktų, kurių priežastis – elgesio, bendravimo būdai grupės nariams būdingi ir už jos ribų. Tačiau psichoterapinė grupė – maža socialinių santykių laboratorija, kurioje skatinamas bendravimas, pagrįstas atvirumu, todėl konfliktinės situacijos aptarimas – puiki galimybė geriau pažinti save. Savęs pažinimas kitų akimis anaiptol nėra lengvas ir teikiantis tik malonius išgyvenimus, tačiau jis labai svarbus, nes jei pavyksta perprasti savo santykių su kitais grupės nariais ypatumus, tai pavyksta padaryti ir bendraujant su kitais.
Psichoterapinės grupės esmė – nuoširdus, atviras grupėje kylančių jausmų aptarimas, ypač jei šie jausmai kyla kitų grupės narių ar terapeuto atžvilgiu. Susiformavus pasitikėjimui grupės nariai skatinami pasidalinti intymiausiais savo išgyvenimų aspektais. Tačiau kada kiekvienas grupės narys tam bus pasirengęs, nusprendžia tik jis pats. Psichoterapinė grupė – tai ir rizika, galimybė išbandyti naujus elgesio būdus.

„..grupėje kyla pavojus prarasti savo unikalumą ir tapti tiesiog minios dalimi.“

Kartais kyla klausimas, kaip grupėje kylančių problemų, grupės narių tarpusavio santykių analizė gali pasitarnauti sprendžiant kiekvieno iš jų asmenines problemas. Daugeliui žmonių sunku atsiskleisti, atvirai išreikšti teigiamus ir neigiamus jausmus. Dažnai kyla noras atsitraukti, nuslėpti kylančius jausmus, leisti kitiems išreikšti savo išgyvenimus ar sutartinai su kitais kažką nutylėti. Psichoterapijos tikslas – visuomet išlieka savojo individualumo pažinimas.

„…grupėje kalbamasi tik reikšmingomis temomis. Kalboms „apie nieką“ grupėje ne vieta.“
„…grupės pokalbių temas nurodo terapeutas.“

Grupėje laisvai kalbamasi apie viską, apie ką grupės nariai tuo metu nori kalbėti. Iš anksto nenumatoma konkreti tema, kuri nagrinėjama susitikimo metu. Pokalbio tema gali tapti kurio nors grupės nario gyvenimo įvykiai, su jais susiję jausmai, aplankę sapnai ir kt. Atvirumas ir savianalizė – vertingiausios grupės nario savybės.
Grupės aplinka – palanki erdvė analizuoti, kas atvirumą skatina, o kas jam kliudo. Pokalbiai „apie nieką“ drauge yra apie „kažką“…

„Nerimauju dėl slaptumo. Baisu, kad tai, ką pasakysiu grupėje, sužinos man svarbūs asmenys.“

Kiekvienas grupės narys privalo laikytis susitarimo, jog visa, kas bus pasakyta grupėje, joje ir liks. Konfidencialumo laikymasis leidžia grupės nariams jaustis saugiai ir atvirai dalintis intymiausiais savo išgyvenimais.

„Ar galėsiu aptarti tai, kas vyksta grupėje, su šeimos nariais, geriausiu draugu?“
Su kitais aptarti galima tik SAVO patirtį grupėje. Kitų grupės narių vardai ir jų patyrimas grupei nepriklausantiems asmenims turi likti nežinomi.

„Ar grupėje galėsiu susirasti draugų?“

Grupėje analizuojami kylantys sunkumai bendraujant su kitais asmenimis, tačiau tai nėra vieta, kur ieškoma naujų draugų. Grupėje mokomasi, kaip užmegzti ir išlaikyti artimus, ilgalaikius ryšius, tačiau joje tokie ryšiai neužmezgami.

Jei grupės nariai susitinka už grupės ribų, esminius susitikimo aspektus jie turėtų aptarti grupėje. Kiekvieno grupės nario tikslas – analizuoti, savo santykius su kitais grupės nariais. O susitikimai už grupės ribų, grupės narių diadų susiformavimo galimybė kenkia grupės terapiniam procesui.

“Kodėl terapija tęsiasi taip ilgai?”

Elgesys ar įsitikinimai, kurie kelia sunkumų, formavosi ilgus metus, o ilgalaikės psichoterapinės grupės tikslas – padėti asmeniui juos pakeisti. Tai, kad pasikeitė nepageidaujamas elgesys, dar nereiškia, jog problema išspręsta. Terapijos tikslas – padėti asmeniui atskleisti, įsisąmoninti, pašalinti vidinį konfliktą, sukeliantį neproduktyvų, žalingą elgesį. Šis pokyčių procesas laipsniškas ir trunkantis ilgus mėnesius. Todėl net ir tuomet, kai akivaizdžių pokyčių ilgai nematyti ir kai kyla noras palikti grupę, būtina mokėti išlaukti ir… suteikti grupei galimybę padėti. Pirmuosius tris mėnesius apskritai neverta tikėtis ryškių pokyčių.

“Kaip žinoti, kada terapiją galima baigti?”

Individualių susitikimų su terapeutu metu būsimasis grupės narys įvardina, kokių tikslų jis sieks grupėje. Kai grupės narys nusprendžia, jog savuosius tikslus jau pasiekė, jog ateityje su kylančiais sunkumais sugebės susidoroti savarankiškai panaudodamas grupėje įgytus įgūdžius, galima svarstyti apie terapijos pabaigą. Terapeutas ir kiti grupės nariai, stebintys grupės narį iš šalies, taip pat turi pritarti, jog jo pasiekimai akivaizdūs, tikslai grupėje įgyvendinti. Individualių susitikimų metu suformuluoti tikslai laikui bėgant gali pasikeisti, atsiskleidžia kitos, gilesnės sunkumų priežastys. Tuomet grupės nario tikslai suformuluojami iš naujo.
Esminis terapijos tikslas – produktyvūs pokyčiai gyvenime ar pasikeitęs požiūris į anksčiau trikdžiusius gyvenimo aspektus.

Parengė Brigita Gulbinaitė
Daugiau informacijos apie grupinę psichoterapiją galite rasti tinklapyje www.psichoterapijagrupeje.lt

Dalintis: