Mokinių pamokų praleidimo problema lieka neišspręsta: slepia duomenis, kad neprarastų finansavimo?

0

Iki šiol valdžia neturi tikslių duomenų, kiek vaikų nelanko mokyklos. Iš daugiau kaip 1000 ugdymo įstaigų duomenis teikia tik 36. Mokyklas galėtų įpareigoti savivaldybės, tačiau Švietimo ministerija abejoja, ar nebūtų slepiama informacija, nes mokyklos nenori prarasti pinigų – mažiau moksleivių, mažesnis ir finansavimas.

Šiaulių Normundo Valterio jaunimo mokykloje šiuo metu ugdomi 68 mokiniai. Nors mokslas privalomas iki 16 metų, maždaug pusė jų nuolat nelanko mokyklos. Įstaigos vadovas įsitikinęs, kad pamokas praleidžiančių vaikų daugėja. Ir tai ne tik jaunimo mokyklų problema.

„Sakyčiau, kad daugėja, nes kai kurios mokyklos tokių vaikų net neberodo, net nebesako, kad mes turime. Kadangi demografinė padėtis Lietuvoje tokia, kad mokinių mažėja, o norima išsilaikyti. Aš įsivaizduoju, nežiūrima, kaip suteikti vaikui pagalbą, o žiūrima, kaip juos išlaikyti“, – mano Šiaulių N. Valterio jaunimo mokyklos direktorius Nerijus Kundrotas.

Ši mokykla vaikus į pamokas surenka įvairiais būdais: važiuoja mokinių paimti iš namų, siūlo nemokamus pusryčius.

„Anksčiau mokiniai ateidavo į 3–4 pamoką, tai dabar jau į pirmą pamoką ateina, kad po pirmos pamokos gautų pusryčius. Visgi svarbūs socialiniai dalykai, mokinys eina tam, kad pavalgytų“, – teigia N. Kundrotas.

Po kelis nuolat pamokų nelankančius vaikus yra kone kiekvienoje mokykloje, kai kurios apie tai nelinkusios pateikti duomenų. Todėl kiek tiksliai vaikų nelanko mokyklos – nežinoma.

Šiaulių Sandoros progimnazija sako vedanti griežtą apskaitą: vos tik praleidus pamoką, išsyk atsiranda įrašas elektroniniame dienyne. Praleidus kelias be priežasties – informuojami tėvai.

„Paskui jau kreipiamės pagalbos į miesto vaiko gerovės. Anksčiau tėvai net gaudavo baudų už tėvų valdžios nepanaudojimą, kad nesugeba priversti vaiko ateiti į mokyklą“, – pasakoja Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis.

„Dažniausiai šeimyninės aplinkybės svarbios. Tai dažniausiai būna žalinga supanti aplinka, socialinių įgūdžių nebuvimas šeimoje“, – pasakoja socialinė pedagogė Jurgita Girkantienė.

Nors pamokų nelankančių vaikų tėvai gali sulaukti baudų, kada paskutinį kartą Šiauliuose buvo bausti tėvai –nepamenama.

Kita problema – mokyklinio amžiaus vaikai, kurie yra gyventojų, bet ne mokinių registre. Juos skaičiuoja vietos švietimo skyriai. Tokių pradingėlių vien Šiauliuose yra apie 500. Dažniausiai tai į užsienį išvykusiųjų atžalos. Tačiau nesimokančiųjų sąraše atsiduria ir asocialių šeimų vaikai. Ieškoti pradingėlių tenka vaiko teisių apsaugos tarnybai.

„Kartais reikia psichologo pagalbos šeimai ar vaikui. Būna tokių atvejų, kai pasitelkiami ir atvejo vadybos posėdžiai, kur susirenka visa komanda specialistų: ir policijos pareigūnai, ir ugdymo įstaigos atstovai, ir psichologai, tiesiog pagal poreikį šeimai“, – atskleidžia Šiaulių apskr. vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Rūta Ambražūnė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad 2011-ais metais buvo sukurta informacinė sistema, kurioje turi būti fiksuojami mokyklų nelankantys ir nesimokantys mokiniai. Tačiau iš daugiau kaip 1000 ugdymo įstaigų, duomenis teikia tik 36-ios. Mokyklas teikti duomenis turėtų įpareigoti savivaldybės. Tačiau ir tokiu atveju abejojama mokyklų sąžiningumu.

„Jeigu mes pabandytume labai griežtai reikalauti, kad būtų tai fiksuojama, tai bijome, kad būtų slepiama informacija, nes tai yra vertę iš mokyklos atimantys dalykai“, – sako Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė Gražina Šeibokienė.

Ministerijos turimais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 2200 mokyklinio amžiaus vaikų, kurie nesimoko ir nelanko jokios mokyklos. Apie 100 nuolat praleidžia pamokas. Tačiau, jei visos mokyklos pateiktų tikslius duomenis, šis skaičius būtų kelis kartus didesnis.

Aina Mizgirdė, Izabelė Pukėnaitė | LRT.lt
Iliustracija: natureaddict / pixabay

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here