Mokykloje buvau aktyvus žmogus, o dabar nepasitikiu savimi. Kur gali būti bėda?

1
 © Monalyn Gracia/Corbis
© Monalyn Gracia/Corbis

Klausimas: Labai tikiuosi, kad galėsite man padėti ir rasti priežastį kodėl taip yra. Bandau pati kapstyti praeitį ir aiškintis kur yra bėda: gal auklėjime, gal mano veikloje ar hobiuose, gal kad netekau daug draugų, o gal ir viskas viename.

Žodžiu yra taip: nuo pirmos klasės lankydavau labai daug būrelių: pramoginiai šokiai, folkloras, vokiečių kalba, vėliau jų daugėjo, tačiau man patiko juos visus lankyti, man patiko mokytis, visada turėti veiklos, būrelių, užsiėmimo, nesu tas žmogus, kuris mėgsta gulėti dienų dienas namuose ir žiūrėti televizorių. Mėgau labiausiai už viską dainuoti folklore ir šokti tautinius šokius ir pramoginius, man tai suteikė malonumą, gerą jausmą, pilnatvę ir dar daugiau. Iki 12-os klasės buvau aktyvus, veiklus žmogus, tačiau man dabar 23-eji metai ir jau greitai bus 4 metai kaip baigiau mokyklą, nebelankau visų tų būrelių, išsikrausčiau iš savo gimto miestelio ir gyvenu, dirbu bei studijuoju didmiestyje.

Mokykloje turėjau daug draugų, buvau linksma, aktyvi, bendraujanti, kompanijos siela, kadangi visada juokindavau savo draugus, pasitikėjau savimi, patiko kokį gyvenimą gyvenau, kaip sutariau su šeima bei draugais, patiko gyvenimas, patiko absoliučiai viskas.

Tačiau pastebėjau, kad baigusi mokyklą gerokai pasikeičiau ir man tai visai nepatinka. suprantu, kad žmogus keičiasi priklausomai nuo įvykių, nuo aplinkos, nuo pasikeitusių aplinkybių, streso, naujo gyvenimo ar gyvenamosios vietos… Tapau ramesnė, kuklesnė, nebejuokauju tiek kiek anksčiau, nebelankau savo mėgstamų užsiėmimų, turiu naujų draugų, o su senais ryšiai nutrūko…

Dažnai pastebiu, kad nebe pasitikiu savimi, bijau atvirai pasakyti ką galvoju, bijau kalbėtis su nepažįstamais žmonėmis. Nors atrodo viskas labai puiku mano gyvenime, tačiau nesuprantu kodėl nemoku draugiškai pasigirti tuo, ką turiu su draugais, atvirai sakyti ką galvoju, o ne visada kentėti tai, kas man nepatinka ir tylėti, bijau nepažįstamų žmonių, nepasitikiu savimi kai esu tarp kitų žmonių, dažnai stebiu kitus žmones, matau kaip jie reaguoja į mane, ne visada galiu būti laisva ir atsipalaidavusi, imu viską į galvą. Kur gali būti bėda? ką darau ne taip? aš nepatinku sau tokia, kokia tapau. Dėkoju.
Gerda (vardas pakeistas)

Atsakymas: Miela, Gerda,

Pirmiausia, norisi pasidžiaugti, kad esi tokia sąmoninga ir stebi save, analizuoji kaip keitiesi ir ieškai pagalbos, kad gyventum tokį gyvenimą, kokio išties nori pati. Tai labai svarbus žingsnis.

Savo laiške akcentuoji du dalykus: pirmas, kad mokyklos laikais buvai aktyvesnė nei dabar, o antras, kad šiuo metu išgyveni sumažėjusį pasitikėjimą savimi.

Tikriausiai sutiksi su tuo, kad mokyklos laikais, gyvenimas yra gerokai kitoks nei ją baigus, kadangi pasikeičia labai daug dalykų: mokyklą keičia kita mokymo įstaiga, kurioje ryšys su mokytojais ir bendramoksliais visai kitoks, o ir mokymo(si) principai kiti, ne retas pirmūnas universitete tampa tokiu pačiu kaip visi (pvz., 1 iš 100), be to, gimtąjį miestą keičia naujas miestas ir kita kasdienio gyvenimo erdvė, senus draugus – naujos pažintys. Man norėtųsi tuos laikus iki mokyklos baigimo vadinti „saugiu šiltnamiu“, tuo tarpu studijų laikotarpis dažnam tavo amžiaus jaunuoliui yra savęs paieškos, savęs atskleidimo arba kitaip tariant susitikimo su Savimi laikotarpis, kuris ne visuomet yra lengvas ir paprastas. Panašu, kad ir tu, miela Gerda, esi šiame laikotarpyje. Pastebiu, kad anksčiau tavo lankyti būreliai – šokiai ir kiti – yra tyrimais įrodyta, kad aktyvi fizinė veikla (sportas, šokiai ir pan.) gerina mūsų savijautą ir pasitikėjimą savimi, tad mano patarimas būtų vėl pradėti užsiimti širdžiai miela veikla, kuri tau teiktų malonumo, kurioje jaustumeisi savimi, tai turėtų padėti tau susigrąžinti ankstesnę savivertę, kuri, tikėtina, sumažėjo tiek dėl pakeisto gyvenimo būdo, tiek dėl pakeistos aplinkos, todėl ši veikla yra svarbi, siekiant išlaikyti gyvenimo kokybę.

Kalbant apie tavo pasikeitusį elgesį su aplinkiniais ir naujais draugais, kyla nemažai klausimų, į kuriuos svarbu tau pačiai sau atsakyti: kas pasikeitė tavyje? Ar giliai viduje jautiesi kitokia? Kas blogiausio gali nutikti, jeigu bendraudama su kitais negalvosi ką jie apie tave galvoja, ir elgsiesi ir sakysi taip, kaip tau išties norisi? Dėl ko nerimauji? Kas tau padėtų pasitikėti savimi ir laisviau jaustis? Kuo naujieji draugai yra kitokie lyginant su senaisiais? Dėl kokių priežasčių nutrūko santykiai su ankstesniais draugais? Galbūt verta atkurti ryšius su jais?

Sakai, kad anksčiau mokėjai būti linksma draugų kompanijoje, pasitikėjai savimi vadinasi, tai daryti moki ir tai yra kažkur giliai tavyje, tad dabar tu tiesiog turi pasirinkti, kokia nori būti ir atitinkamai keisti savo elgesį. Negaliu pažadėti, kad tai bus lengva, tačiau jeigu dabartinė situacija tavęs netenkina, tiesiog turi imtis aktyvių veiksmų, niekas kitas už tave to nepadarys ir nepakeis.
Nuoširdžiai linkiu sėkmės!

Psichologė Aistė Bijūnė

Dalintis:

1 COMMENT

  1. Visai panaši i mano situacija seniau kai maža budavau buvau linksma daug lakstydavau su savo draugais na aišku pykiausi su visais bet ir kvailysčiu pridarydaviau nes vaikas juk buvau vaikai irgi gali kvailysčiu pridaryti nes aplamai vaikai nežino ka ir daro patys negalvoja bet dabar visiškai viena esu man patinka ramybe ir tyla ir esu rami ir tyli tik to žmones nepastebi visai nepažista manęs nors mano kad pažista.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here