draugai

Rodos, į nieką kitą gamta taip nelenkia mūsų, kaip į draugystę. Net Aristotelis sako, jog geriems įstatymų leidėjams labiau rūpinti draugystė negu teisingumas.1 Aukščiausia jos tobulumo pakopa ir yra teisingumas.

Juk kiekviena draugystė, kurią sukelia ir puoselėja geismas arba nauda, visuomeniniai ar asmeniniai interesai, turi tuo mažiau patrauklumo ir kilnumo, kuo mažiau joje bičiuliškumo, taigi kuo daugiau joje pašalinių priežasčių, tikslų ir ketinimų, nesuderinamų su tikra draugyste.

Su tikra draugyste nesuderinami ir tie keturi, dar senovės autorių išryškinti bendravimo aspektai: giminiškasis, visuomeninis, svetingumo ir intymusis – nei kiekvienas iš jų, nei visi kartu.

O kai dėl prieraišumo prie tėvų, tai ir šiuo atveju vyrauja pagarba, o ne tikroji draugystė. Draugystė saistoma tokių saitų, kurių negali būti tarp tėvų ir vaikų dėl pernelyg didelio jų amžiaus skirtumo; be to, tokia draugystė trukdytų vaikams atlikti savo pareigas tėvams. Juk negali tėvai patikėti vaikams visų slapčiausių savo minčių, nesukeldami nepageidaujamo jų smalsumo, lygiai kaip vaikai negali reikšti tėvams jokių įspėjimų ar pastabų, o juk tai yra esminė draugystės sąlyga… Žodis „brolis“ – pats puikiausias žodis, kuriuo reiškiamas didžiausias prieraišumas ir meilė …

Draugystė neturi jokių kitų sumetimų ar išskaičiavimų, tiktai save pačią … kilniai bendraujant įvairios paslaugos ir geradarystės, kuriomis paprastai ramstomi tokio pobūdžio draugiški santykiai, branginamos ne dėl to, kad teikia naudą, o dėl to, kad tuo reiškiasi visiškas abiejų draugų valios tapatumas …

Tikrasis draugiškumas pranoksta visus filosofų pamokymus:

Kol esu sveiko proto, į nieką draugo nekeisiu.2

Poetas Menandras3 sakė, jog laimingas esąs tas žmogus, kuriam teko sutikti nors tikrojo draugo šešėlį.

Ištrauka:
Mišelis Montenis (1983). Esė. Vilnius: Mintis. 63-73 p.


1 Aristotelis. Nikomacho etika, VIII, 1.
2 Horacijus. Satyros, I, 5, 44.
3 M. Montenis cituoja senovės graikų komediografo Menandro (apie 343-apie 291 m. pr. m. e.) žodžius iš Plutarcho veikalo „Apie brolišką draugystę“ (3).
loading...