Moralės meditacijos

Iliustracija: gr8effect / pixabay.com

Čia tik kelios, širdyje vis dar jauno, o todėl ir naivaus, žmogaus mintys moralės tema, kurios, geriausiu atveju, pretenduoja nebent į draugišką pasiūlymą peržvelgti savas patirtis, įžvalgas ar nuostatas šiuo klausimu bei į nieką daugiau…

Nesinori kalbėti apie kažkokią abstrakčią moralę, man ji veikiau atrodo, kaip tam tikro konkretaus elgesio ar taisyklių puoselėjimas, ir tai turi visai praktinę vertę mūsų gyvenime.

Pavyzdžiui – nekenk kitam. Šiaip, susidūrus su kažkuo kovoje dėl išlikimo, kai yra riboti ištekliai, tai gali nuskambėti neadekvačiai. Bet prieštaringumo jausmas kiltų gal tik pažvelgus pirmą kartą ir tik kažkokio konflikto momentu. Ilgalaikėje gi perspektyvoje, tenka sau pripažinti, kad kiekvieną kart, kai konfliktuojame dėl kažko – įgyjame priešų. Taip priešų vis daugėja. Bėgant metams išlikti gali būti vis sudėtingiau, galimybių ratas siaurėja, nebent nuolat keičiame vietą ir pradedame viską naujai, bet ir tuo metu, vienišas žmogus, žmogus be draugų užnugario, visada jausis kiek silpniau nei jau giliai įsišaknijęs vietinis.

Taigi, jei vietoj priešų, imame kurti draugiškus santykius, ieškome bendradarbiavimo – išlikimo galimybės kas kart tik auga. Tad moraliniai principai: nevok, nežudyk, mylėk savo artimą (ir t. t.) – išties gali pasirodyti gal net labai praktiški beigi naudingi, tai efektyvi ilgalaikė išlikimo ir net sakyčiau suklestėjimo strategija.

Žmonės konfliktuoja tik dėl skirtingų tikslų. Jei tikslai sutaptų – konfliktai išnyktų. Tikslai – tai orientacija į vienokias ar kitokias vertybes.

Vertybes lemia žmogaus poreikiai. Kalbant visai paprastai, supaprastintai, vertinga tai, kas padeda tuos poreikius tenkinti. Skirtingas vertybes lemia skirtingi poreikiai. Patenkinus vieną poreikį – aikštėn iškyla kitas ir tam atrodo nėra galo. Pavyzdžiui, šiltai pasislėpus nuo šalčio, gali atsirasti noras valgyti, numalšinus alkį – gali kilti meilės poreikis, įsimylėjus – poreikis kurti ir t.t. Prisimindami Maslow’o piramidę matome, kad patenkinus grubesnius poreikius, kūno, einama prie subtilesnių, kūrybos, dvasinių ir t.t. Subtilūs poreikiai – lemia subtilesnes vertybes. Kitaip tariant, aukšta moralė – priklausymo visuomenės elitui požymis. Tačiau viskas mūsų gyvenime yra kiek labiau sudėtinga, nei grakščios hipotezės. Bėda ta, kad dalis žmonių mato tik vieną medalio pusę – aukštą statusą, jo įsigeidžia ir ima visais būdais to siekti.

Iš čia kyla tam tikra painiava, bet sykiu ir tam tikra įdomi fizika. Kuo aukštesnės moralės asmuo, tuo jis tarsi lengvesnis, laisvesnis nuo žemiškų saitų, tad kyla it sauso medžio gabalėlis į vandens paviršių, į aukštumas. Maždaug panašiame aukštyje tokie žmonės „kondensuojasi“ ir sudaro visuomenės žiedą, iš kurio vėliau ir randasi vaisus. Tai didingi civilizacijų kūriniai, gal net tūkstantmečius tarnaujantys mūsų rūšiai…

Žmonės to nesuprantantys ir grubiai siekiantys tiesiog aukštos padėties, jėga iškylantys į minėtas pozicijas, yra it kokie pūliniai, kurie sudaro ne žiedą, o tarytum kūno šašą. Tai irgi naudinga funkcija – tarsi skirta purvams iš kūno išvalyti. Iškeldamas tokius į valdžią bendruomenės organizmas išsivalo nuo ligos, įvysta visuotinis pavojaus diagnozavimas bei sveikimas. Šašas nudžiūva ir viskas praeina…

Edvardas Šidlauskas | psichika.eu

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.